-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Surengti tokią parodą skulptorių įkvėpė pats režisierius. Jųdviejų pažintis prasidėjo, kuomet J. Miltinis statė spektaklį „Edipas Karalius“. Tuomet dar studentu buvęs J. Šlivinskas buvo pakviestas sukurti šiam spektakliui kaukes.
J.Šlivinsko teigimu, J. Miltinis puikiai atliko savo misiją, sugebėjo skleisti šviesą. Dailininko nuomone, šių dienų realijose režisierius žūtų, o tarpukariu jam buvo susiklosčiusios tinkamos aplinkybės kurti ir jis galėjo save išreikšti. Dailininkas savo darbuose J. Miltinį vaizduoja kaip karalių ir kaip kankinį.
Kurdamas spektakliui kaukes J. Šlivinskas susipažino ne tik su režisieriumi, bet ir matė, kaip aktoriams sudėtinga vaidinti su sunkiais kostiumais ir kaukėmis, kurias užsidėję dusdavo ir net alpdavo.
Juozo Miltinio palikimo studijų centre atidaryta dailininko ir skulptoriaus Juozo Šlivinsko paroda „Kelionė minčių“.. V.Bulaičio nuotr.
„Šlivinskai, jeigu padarysi geras kaukes, tai būsi šlovinskas, o jeigu prastas – šlavinskas“, – su šypsena maestro pasakytus žodžius prisiminė skulptorius.
J.Šlivinsko manymu, J. Miltinis su aktoriais atliko tam tikrą laboratorinį darbą. Jis ieškojo, kur yra artisto galimybių ribos. Iššūkis dirbti su tokia apranga tai patvirtina.
Dailininko teigimu, J. Miltinis buvo maksimalistas ir jauniems žmonėms stengėsi perduoti tokią viziją: jeigu ko nors nori iš gyvenimo, tai ir daryk kažką dėl to.
Įspūdžiais dirbant kartu su legendiniu režisieriumi pasidalijo ir aktorius Rudolfas Jansonas. Jis pasakojo scenoje duobę išstovėjęs. Aktorius taip metaforiškai apibūdino ilgas valandas, praleistas berepetuojant.
„J. Miltinis būdavo ateina, mes pradedam vaidinti ir jo pirma frazė – stop, negerai! Ir taip visą dieną išstovėdavom su ta viena fraze“, – prisiminė R. Jansonas.
Anot jo, režisieriaus monologus sunku žodžiais nupasakoti ar su kuo palyginti. Tai buvo neįkainojamos pamokos. Metaforiškai kalbėjęs R. Jansonas jaučiasi perėjęs J. Miltinio golgotas, vadinamuosius kalimus, kurių, neslėpė, režisieriui išėjus iš teatro pasiilgo, nes jie buvo tikri ir labai daug davė.
Aktoriaus Algirdo Paulavičiaus teigimu, dirbti su J. Miltiniu buvo beprotiška. Aktorius papasakojo, kaip sudėtinga buvo vaidinti spektaklyje „Edipas Karalius“.
Pasak A. Paulavičiaus, spektaklyje jis jautėsi tarsi gyva skulptūra. Kostiumai svėrė daug, prie prastos savijautos prisidėjo ir trimatės kaukės, kurias užsidėję aktoriai dusdavo ir alpdavo. Vaidinti reikėjo kaip radijo teatre, nes vizualiai nejudėjo nė vienas raumuo, bet aktorius turėdavo sugebėti balsu, pauze ir intonacija perteikti antikinę mintį. Tačiau, anot A. Paulavičiaus, buvo ganėtinai linksma spėlioti, kuris aktorius slepiasi po kauke.
Aktorė Gražina Urbonavičiūtė papasakojo, kaip J. Miltinis atsisveikino su aktoriais. Pasak jos, režisierius visiems padėkojo ir atsiprašė.
„O mums, aktoriams, palinkėjo: labai prašau, mieli draugai, kad jūs kuo ilgiau išlaikytumėte blaivumą, punktualumą ir požiūrį į profesiją“, – legendinio režisieriaus žodžius prisiminė aktorė.
G.Urbonavičiūtė teigė, kad jai tai buvo patys stipriausi žodžiai. Aktorei įstrigo ir J.Miltinio patarimas kuo ilgiau išlaikyti drausmę teatre, nes ji esą tikrai pravers tolesnėje karjeroje.
Aktorė džiaugėsi režisieriaus dėka gavusi daug vaidmenų ir tvirtino negirdėjusi nieko gražesnio už jo skaitomą monologą.
Skulptorius J. Šlivinskas yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys.
Nuo 1977 m. dalyvauja nacionalinėse ir tarptautinėse parodose.
J.Šlivinskas apdovanotas S. Dariaus ir S. Girėno medaliu, Lietuvos vietinės rinktinės Garbės kryžiumi už nuopelnus Lietuvos savanoriams bei yra įvairių premijų laureatas.
