Vytautas Anužis. P. Židonio nuotr.

J. Miltinio mokinys sugrįžo į namus

Sekundė
Daiva BARONIENĖ
Kultūra
2022.10.21 09:44

Garsus Lietuvos aktorius, režisierių kviečiamas vaidinti keturiuose Vilniaus teatruose bei viename Kauno teatre ir dėl to kolegų pramintas nomadu – klajokliu, Vytautas Anužis šią savaitę pusdieniui sugrįžo namo.
Gimęs Linkuvoje, augęs Panevėžyje, studijavęs Maskvoje, gyvenęs Klaipėdoje, o dabar Vilniuje, aktorius namais vadina Panevėžį.

Į Aukštaitijos sostinę, lydimas vilnietės teatrologės Daivos Šabasevičienės, V. Anužis atvyko pristatyti knygos apie jį „Tiesos vertikalė“.
Pati autorė – 30-metė kaunietė rašytoja Elvina Baužaitė, sunkios ligos prikaustyta prie lovos, knygos pristatyme negalėjo dalyvauti.
Susitikimas su V. Anužiu prasidėjo teatrologės D. Šabasevičienės klausimu, ką jis, V. Anužis, norėtų pasakyti savo mokytojui Juozui Miltiniui.
Pasak aktoriaus, Juozui Miltiniui turbūt neišdrįstų nieko pasakyti – vien pagalvojus apie šią asmenybę jį apima jaudulys. Prisiminęs garsųjį režisierių, V. Anužis teigė pajuntantis pirmiausia pagarbą, bet taip pat prisimenantis patirtus įžeidimus.
„Tik dvejus metus Miltinis mane mokė“, – sakė V. Anužis, paskaičiavęs tai buvus 1972–1974 metais.

Nuo scenelių iki panelių

Prisiminęs dvejus mokslo metus J. Miltinio vadovaujamoje studijoje, V. Anužis susirinkusiesiems suvaidino monospektaklį.
Tas spektaklis – pasakojimas, kaip garbusis režisierius, vesdamasis savo šunį Arielį ir žengdamas teatro fojė parketu, pamatė Anužį ir žemaitiškai ėmęs klausinėti, ką šis čia veikiantis.
J. Miltinis nelabai aiškiai tardavo kaip kuriuos garsus. Gali būti, kad įpusėjęs 7-ą dešimtį režisierius nebe visai gerai ir girdėjo.
Tad jaunajam aktoriui puolus aiškinti, kad jis su kitais būsimaisiais aktoriais vaidinantis sceneles, J. Miltinis išsišaipė, neva išgirdęs, kad šie vaidina paneles.
V. Anužiui bandant aiškiau artikuliuoti žodžius, režisieriui ar pasigirdo, ar jis suvaidino, kad išgirdo jaunuolį kalbant apie sieneles.
Žodžiu, reikėjo ne tik išgirsti, bet ir pamatyti V. Anužio pasakojimą apie pokalbį, tiksliau, nesusikalbėjimą, su maestro. Nuo tokio monospektaklio susirinkusiesiems iš juoko pilvai plyšo.

Maestro pranašystės pildėsi

Papasakojo V. Anužis ir kaip jis, J. Miltinio jau pamokytas vaidinti ir įstojęs Maskvoje studijuoti vaidybos, atėjo pas režisierių atsisveikinti.
J. Miltinis su bičiuliu aktoriumi V. Blėdžiu tuomet virė burokėlius, nerimavo, kad šie nepervirtų, o tuo pačiu metu bendravo su V. Anužiu.
„Gailėsiesi, labai gailėsiesi nuvažiavęs į tą Maskvą“, – gerai mena V. Anužis tuomet J. Miltinio jam pasakytus žodžius.
Ir dar režisierius išpranašavo, kad Maskvoje šiam teks ir verkti.
V. Anužis neslėpė, kad mokydamasis Maskvoje ir tikrai gailėjęsis, ir tikrai verkęs, nulindęs kaži kur į scenos užkulisius.

Visą straipsnį skaitykite spalio 21 dienos (penktadienio) „Sekundės“ laikraštyje.