Taip šiandien atrodo buvusi gyvulių ferma netoli Ramygalos. G. KARTANO nuotr.

Įveikti Ramygalos apsileidėlį – beviltiškas reikalas

Įveikti Ramygalos apsileidėlį – beviltiškas reikalas

Panevėžio krašto aplinkosaugininkai, o ir pati rajono valdžia kelia rankas prieš nevalyvą ramygalietį, buvusias fermas Ramygalos pašonėje, Juodikonių kaime, pavertusį ekologine bomba.

Jų pastatai prigrūsti, o visa teritorija užgriozdinta išardytų automobilių dalimis, supresuotomis neaiškios kilmės atliekomis, elektronikos detalėmis, plastiko atliekomis, naudotomis padangomis ir dar neaišku kuo.

Parklupdė valstybę

Viso šio „turto“ savininko nesugebėję priversti išsikuopti aplinkosaugininkai vylėsi, kad susitvarkyti vyriškį privers teismai. Dabar jau ir teismų nutartys priimtos, tvarkytis ramygalietis įpareigotas įstatymiškai, tačiau, regis, ir tokie nurodymai jam nė motais. Pastaruoju metu už įpareigojimų nevykdymą iš jo kišenės kasdien atskaičiuojama po penkis eurus.

„Bet ką ten išskaičiuosi, kai išskaičiuoti nėra ko. Ir sutvarkyti to šlamšto jo niekas neprivers. Beviltiška“, – taip situaciją įvertino Ramygalos seniūnas Valdas Chirv.

Seniūnijos vadovas pripažįsta, kad prikišus degtuką, numetus smilkstančią nuorūką, pagaliau ir į šį nelegalų sąvartyną smigtelėjus žaibui, degančių padangų ir kitokio šlamšto liepsnos tikriausiai nutviekstų ne tik Ramygalą, bet ir Panevėžį. Nuodingų medžiagų taip pat prisikvėpuotume sočiai.

G. KARTANO nuotr.

G. KARTANO nuotr.

Rojus automobilių ardytojams

Nelegalus sąvartynas vos už poros kilometrų nuo Ramygalos esančiame sovietmečio palikime – Juodikonių kaimo fermose, anot seniūno, atsirado buvusiam vienam iš savininkų leidus naudotų automobilių detalėmis prekiaujantiems verslininkams čia gabenti tai, kas jiems nebereikalinga.

Neabejojama, kad verslui nereikalingų detalių sugabenimas į Ramygalos pašonę atsirado ne iš geros valios, o už atitinkamą užmokestį. Iš pradžių pačių fermų pastatai buvo prigrūsti to, kas, išardžius automobilius, lieka nenupirkta – įvairių plastikinių detalių, sėdynių porolono.

Kartu su šiomis išardytomis detalėmis pradėtas vežti ir įvairus kitoks šlamštas. Maždaug per dešimtmetį jo prisipildė tiek, kad tapo užversta visa nemaža buvusių fermų teritorija.

Tereikia ne vietoje numestos nuorūkos, ir užsiliepsnojęs nelegalus Juodikonių sąvartynas Ramygalą išgarsintų visoje Lietuvoje. G. KARTANO nuotr.

Tereikia ne vietoje numestos nuorūkos, ir užsiliepsnojęs nelegalus Juodikonių sąvartynas Ramygalą išgarsintų visoje Lietuvoje. G. KARTANO nuotr.

Sąvartyną saugo šuo

„Aš nuolat apžiūriu šią teritoriją, paskutinį kartą žvalgiausi prieš mėnesį. Sakyčiau, kad šlamšto joje nebesikaupia, tačiau niekas jo taip ir neišveža. Be to, sniegas ar vėtros šią žiemą sugriovė fermų stogus, dabar ne tik aplinka, bet ir patys pastatai atrodo tikrai baisiai“, – patikino seniūnas V. Chirv.

Kad teritorija – daugiau negu baisi, gali patvirtinti ir „Sekundės“ korespondentai. Nors teritorija ir aptverta, važiuojant Ramygalos–Krekenavos keliu, fermos dėmesį patraukia dėl to, kad greičiausiai griūvančias jų sienas bandyta lopyti ryškių spalvų lakštais. Tad statiniai atrodo lyg vieta, siūlanti atrakcijas.

Tačiau įžengus pro fermas juosiančios tvoros atvertus vartus apie atrakcijas nebegalvojama. Iškart akį patraukia numestas pūvantis čiužinys, išardyto šaldytuvo korpuso detalės, galybė nešvarių stiklainių, purvinų skudurų. Iš didžiulių perplėštų maišų pabirę neaiškios kilmės oranžinės spalvos milteliai, iš kitų taip pat suplėšytų maišų išbirusios elektronikos detalės. Visur primėtyta nuorūkų. Teritoriją saugo prie būdos pririštas šunelis.

Žmonių tame sąvartyne sutikti nepavyko.

Bet ką ten išskaičiuosi, kai išskaičiuoti nėra ko. Ir sutvarkyti to šlamšto jo niekas neprivers. Beviltiška.

V. Chirv

Gudrūs rado „gudriausią“

Pasak V. Chirv, dabar atliekos automobiliais į šią vietą nebevežamos, kaip kad būdavo anksčiau. Seniūno teigimu, aplinkosaugininkai jau senokai iš fermų savininkų reikalauja sutvarkyti vietovę. Kadangi tvarkytis jie neskubėjo, gaudavo baudas.

„Bet ir baudos nieko nelėmė. Norėdami nuo jų išsisukti, buvę savininkai vienas kitam pardavinėjo fermas, jos ėjo iš rankų į rankas, kol pagaliau pastatai buvo perrašyti vienam ramygaliečiui. Tas jaunas vyras pats reikalingas rūpesčio. Nei griūvančiomis fermomis, nei jose esančiu šlamštu jis tikrai nepasirūpins, neišveš, nepriduos, nesumokės. To padaryti jis nesugeba“, – konstatavo seniūnas.

G. KARTANO nuotr.

G. KARTANO nuotr.

Pinigai kapsi, reikalai nejuda

V. Chirv teigimu, ši fermų teritorijoje esanti ekologinė bomba – galvos skausmas ne tik seniūnijai, bet ir rajono Savivaldybei. Ne taip seniai dėl rajono tokio pūlinio ir meras Povilas Žagunis buvo sukėlęs ant kojų specialistus.

„Sukvietęs administracijos specialistus bei aplinkosaugos atstovus meras klausė, ką darom. Aplinkosaugininkai paaiškino, kad jie padarė, ką leidžia galimybės – per teismus buvo pareikalauta iš fermų savininko susitvarkyti, už nesitvarkymą iš jo kišenės kapsi pinigai. Mes, administracija, vėlgi nieko negalime padaryti, nes apleista, sąvartynu virtusi teritorija yra privati“, – aiškino seniūnas.

G. KARTANO nuotr.

G. KARTANO nuotr.

Prispausti teršėjus – neįmanoma

Tą patį pakartojo ir Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio valdybos viršininkas Gintautas Andruškevičius. Jis pripažino, jog atliekomis užverstų fermų savininkas greičiausiai niekada jų neiškuops, teritorijos nesutvarkys, to padaryti jis nepajėgus.

„Matome, kad ko nors išreikalauti iš jo – beviltiška“, – pripažino valdybos viršininkas.

Kita vertus, G. Andruškevičius teigė esantis įsitikinęs, kad neteisinga būtų fermas kuopti valstybės pinigais.

„Kodėl aš, jūs, o ir mes visi turėtume už tai mokėti?“ – klausė aplinkosaugininkas.

Paklaustas, kaip Juodikonių problemą spręstų būdamas aplinkos ministru, G. Andruškevičius teigė, jog ir nebūdamas ministru jis kėlė klausimą, kad teisėsaugininkai privalėtų atsekti tuos veikėjus – verslininkus, kurie atliekomis užvertė fermas, ir pareikalauti jas iškuopti. Juk daugeliui suprantama, kad dabartinis fermų savininkas tėra jų statytinis, savotiškas įkaitas.

„Tačiau teisėsauga atsakė, jog tai neįmanoma“, – nuleido rankas G. Andruškevičius.

G. KARTANO nuotr.

G. KARTANO nuotr.

Į baudą nereaguoja

Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Ieva Jakupkaitė paaiškino, kad su sąvartynu paverstų fermų savininku nuo 2020-ųjų kautasi per teismus. Tų pačių metų vasarą teismas jį buvo įpareigojęs išvežti atliekas. Savininkas nesiėmė nieko daryti, tad teko kreiptis į antstolį. Šiam tarpininkaujant, už teismo sprendimų nevykdymą nuo praėjusių metų pabaigos iš fermų savininko išskaičiuojama po penkis eurus už kiekvieną pradelstą dieną.

Tačiau pripažįstama, kad ir tai neveiksminga. Mat oficialusis fermų valdytojas ne tik negeba sutvarkyti savo turto, neturi pinigų mokėti baudoms, bet vargu ar pats supranta, į kokią bėdą yra įkliuvęs.

Galerija

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų