-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Kultūros paveldo savininkams ir puoselėtojams joje surengti mokymai-seminaras „Paveldo aktualizavimas ir vertės kūrimas“ yra dalis įgyvendinamo projekto „Vienijantis kūrybiškumo centras – Pragiedrulių sodyba“, kurį remią Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programa „Kultūra“.
Mokymuose pasidalyta gerąja praktika apie paveldo objektų atvėrimą visuomenei, jungties tarp seno ir naujo išlaikymą.
Tam neatsitiktinai pasirinkta istorinė atnaujinta Juozo Čerkeso „Pragiedrulių“ sodyba – čia išsaugota senojo dvarelio autentika, integruojant modernius architektūros sprendimus.
„Vienijantis kūrybiškumo centras „Pragiedrulių“ sodyba sujungė ir sukvietė draugėn žmones, kurie savo darbu ir žiniomis tiesia tiltus tarp praeities ir ateities. Kultūros paveldas atlieka svarbų vaidmenį formuojant šalies, miesto, žmogaus tapatybę ir charakterį. Šis – atgaivintas kultūros paveldo objektas Panevėžiui svarbus, nes buria bendruomenę, atveria galimybes augti ir skleistis kūrybiškumui“, – sveikindama konferencijos dalyvius pabrėžė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Gintautė Atkočienė.
Susirinkusieji į seminarą turėjo puikią galimybę susipažinti su permainų bei naujovių į Panevėžio kultūrinį gyvenimą įnešusiu unikaliu „Pragiedrulių“ kūrybiškumo centru, su kolegomis pasidalinti idėjomis, mintimis, kaip puoselėti, įveiklinti, naujam gyvenimui prikelti bei išsaugoti išlikusį kultūros paveldą.
Projektą „Vienijantis kūrybiškumo centras – Pragiedrulių sodyba“ pristačiusi jo vadovo pavaduotoja Aušra Sipavičienė atkreipė susirinkusiųjų dėmesį, kaip kultūros paveldas tapo savotišku tiltu, jungtimi tarp seno ir naujo, istorijos ir dabarties.
Pasak A. Sipavičienės, rengiant šį projektą atsiremta į istorinę atmintį ir paties J. Čerkeso asmenybę.
Skaistakalnio parke raudono mūro sodybą tarpukariu įkūręs J. Čerkesas visuomenėje garsėjo kaip Lietuvos kariuomenės savanoris, gabus advokatas, poetas, sodininkas, kūrėjas ir vienytojas.
Juozo ir Jadvygos Čerkesų sodyboje, šeimininkų pramintoje Pragiedruliais, rinkdavosi to meto žinomi žmonės, ten skambėdavo muzika, atliekama J. Čerkesienės, skaitytos eilės – tai buvo erdvė ir terpė skleistis kūrėjų idėjoms.
„Labai norėjosi šią liniją išlaikyti ir pritaikyti naujame projekte, istorinėje sodyboje sukurti užuovėją menininkas arba mylintiems meną žmonėms, kad čia rastų terpę savo sumanymams išpildyti“, – pasakoja A. Sipavičienė.
Projektas leido jo vykdytojams dalyvauti mokymuose, surengti daugybę susitikimų su bendruomene. Panevėžiečiai siūlė idėjas, kaip įveiklinti daug dešimtmečių parke stūksojusį apleistą kultūros paveldą.
Pasak A. Sipavičienės, bendruomenės išsakyti poreikiai integruoti į veiklas, kurias dabar siūlo šioje Panevėžiui itin reikšmingoje istorinėje vietoje įrengtas kūrybiškumo centras.
„Pragiedruliuose“ veikia taikomosios dailės (dizaino krypties) studija, kurioje lankytojai gali išbandyti kūrybą ant audinio, plėtojama pačiam J. Čerkesui buvusi labai svarbi tvarumo ir ekologijos tema.
Kadangi sodybos šeimininkas garsėjo ir aktoriniais gabumais, restauruotoje jo sodyboje įkurta teatro studija, kurios dalyviai mokosi taisyklingos stovėsenos, oratorystės meno ir kitų kasdienybėje reikalingų taikomojo teatro metodų.
O audio- videostudija tapo naujos kino bendruomenės Panevėžyje širdimi, sujungusi žinomus kino profesionalus, jaunosios kartos kūrėjus ir moksleivius, žengiančius pirmuosius žingsnius kino karjeros link.
Visais laikais J. Čerkeso sodyba garsėjo kaip kūrėjus vienijanti erdvė jų sumanymams skleistis.
Šią idėją dabar atkartoja rezidencijų erdvė, joje menininkams, tyrinėtojams, kūrybinių industrijų ir kitų kūrybinių veiklų atstovams suteikta galimybė gyventi ir dirbti Panevėžyje, vaizdingame Skaistakalnio parke.
Dar šį pavasarį „Pragiedruliuose“ bus įkurtas ir bendruomeninis sodas, išlaikant istorinės sodybos senąsias tradicijas. J. Čerkesą čia primena jo sodintos obelys, išlikusios senos nuotraukos liudija apie šeimininko puoselėtą didžiulį sodą ir gėlynus, ypatingą rožių kolekciją.
Kaip kultūros paveldo aktualizavimas ir įveiklinimas prisideda bei kuria miesto gyvybingumą, seminaro dalyviams pristatęs Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Augustas Makrickas atkreipė dėmesį į seno ir naujo dermę.
Buvusios apleistos „Pragiedrulių“ sodybos, supamos seniausio mieste parko, atnaujinimas tapo nemenku iššūkiu projektuotojams.
Pagrindinė šio komplekso architektūrinė koncepcija buvo sujungti seną su nauju – restauruoti, pridedant naujų funkcijų, bet neužgožiant istorinio pastato.
Tokių ieškojimų rezultatas – išlaikiusi autentiškumą bei papildyta unikaliais architektūriniais sprendimais sodyba.
Dabar į „Pragiedrulius“ ateinant nuo pietinės pusės atsiveria senojo raudono mūro pastato vaizdas. O iš šiaurinės pusės matyti iš šlaito išlendanti stiklinė jo dalis.
Iš šios pusės žingsniuojant pievele į „Pragiedrulius“ net nejauti, kad vaikštai ant pastato stogo, nesuvoki, kad po kojomis – didžiulė parodų erdvė.
„Kai kultūros paveldo objektai sutvarkomi, įveiklinami, traukia juose leisti laiką. Iš to gimsta gyvybingas miestas. Panevėžiui yra didelis laimėjimas centrinėje dalyje turėti net du parkus, unikalią istorinę J. Čerkeso sodybą. Tokių objektų vis daugėja, mes vis labiau stengiamės tvarkyti kultūros paveldą, jį pagerbti, atskleisti, pakviesti miestiečius aplankyti, ne tik pažiūrėti gražių plytų, bet ir įsitraukti į tuose objektuose vykdomas veiklas, įdomiai praleisti laisvalaikį“, – teigia A. Makrickas.
Paveldo aktualizavimo ir vertės kūrimo mokymus-seminarą Panevėžio miesto savivaldybės administracija surengė bendradarbiaudama su Kultūros paveldo departamentu.
Mokymų programa apėmė įvairias temas, susijusias su paveldo svarba miestui, įveiklinimu, remiantis kūrybiškos vietokūros bei kultūros verslumo principais, supažindino su aktualiomis paveldotvarkos finansavimo, išlaidų kompensavimo naujienomis.
Projektas „Vienijantis kūrybiškumo centras – Pragiedrulių sodyba“ finansuojamas pagal EEE finansinio mechanizmo programą „Kultūra“.
Šio projekto tikslas – pasitelkiant kūrybiškos vietokūros metodus ir kultūrinio verslumo mokymus skatinti visuomenės įsitraukimą į kultūrinius procesus atgaivintame kultūros paveldo objekte, kuris atitinka vietinių bendruomenių poreikius.
Bendra projekto vertė siekia 1 078 557 Eur. Iš jų 959 839 Eur – Europos ekonominės erdvės fondo lėšos, 118 718 Eur – Panevėžio miesto savivaldybės indėlis.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis nuo 2021-09-14 iki 2024-05-20.
