Išvykusiųjų darbo vietas užima užsieniečiai

Išvykusiųjų darbo vietas užima užsieniečiai

 

Sakoma, kad gera vieta tuščia ilgai nebūna. Su darbo jėgos trūkumu susiduriančios įmonės jau kurį laiką darbuotojų ieškosi trečiosiose šalyse. Lyginant su ankstesniais metais, pernai vien Panevėžyje ir rajone darbo imigrantų skaičius išaugo kone du kartus.

Darbdaviai džiaugiasi, kad atvykėliai daug darbštesni ir labiau motyvuoti. Tačiau yra ir kita medalio pusė – baiminamasi, kad į šalį plūstanti pigi darbo jėga taps akstinu darbdaviams nekelti atlyginimų.

Užimtumo tarnybos duomenimis, 2020 m. sausio 1-ąją Lietuvoje buvo 150 tūkst. darbo neturinčių asmenų, o tai sudaro 8,7 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Tačiau verslas jau ne vieneri metai kalba apie tai, kad didelė dalis nuolatinių Užimtumo tarnybos „klientų“ – nemotyvuoti darbui, tad nors bedarbių yra, laisvų darbo vietų jie neužpildo. Verslininkų matoma išeitis – darbuotojai iš trečiųjų šalių, kur santykinai žemas darbo užmokestis. Jeigu dar prieš keletą metų darbdaviai dar gana nedrąsiai žiūrėjo į šią galimybę, dabar kasmet darbo imigrantų iš trečiųjų šalių skaičius auga. 2019 metų sausio–lapkričio mėnesiais Užimtumo tarnyba išdavė 8,4 tūkst. leidimų užsieniečiams dirbti Lietuvoje – 1,7 karto daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

Panevėžys – ne išimtis. Anot Užimtumo tarnybos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo koordinatorės Laimos Kisielienės, 2018 m. užsieniečiams Panevėžio mieste ir rajone buvo išduoti 64 leidimai dirbti, o 2019-aisiais tokių leidimų jau išduota 110. Profesijos, dominančios į Lietuvą atvykstančius dirbti užsieniečius, tiek praėjusiais, tiek ir ankstesniais metais panašios – plataus profilio statybininkai, automobilių šaltkalviai, virėjai, tinkuotojai, metalinių konstrukcijų montuotojai, valymo įrangos operatoriai, tekstilės pluošto paruošimo mašinų operatoriai.

Daugiausia atvykusiųjų dirbti į Panevėžį – iš Ukrainos, Baltarusijos bei Kinijos.

„Nuo 2017 metų užsieniečiams, kurių profesija įtraukta į trūkstamų sąrašą, nebereikia gauti leidimo dirbti, jiems pakanka nacionalinės vizos. Pastebima, kad tokių darbuotojų taip pat sparčiai daugėja. 2018 m. Panevėžio mieste ir rajone buvo trylika tokių atvejų, o praėjusiais metais – jau 40“, – teigė L. Kisielienė.

Ieškojo gerų specialistų

Panevėžyje daugiausia imigrantų iš Ukrainos – per 60 proc. visų atvykusiųjų. Didelė dalis jų pakeitė svetur išvykusius lietuvius statybininkus. Kaip teigė statybos darbais užsiimančios įmonės „Laikta“ administratorė Genutė Baltonienė, šiuo metu jų įmonėje dirba aštuoni ukrainiečiai. Vieni jų darbuojasi tik pirmus metus, kiti skaičiuoja jau trečiuosius. Pašnekovė neslėpė, kad žvalgytis į trečiųjų šalių darbo rinką įmonę privertė gerų specialistų trūkumas.

„Šiuo metu dėl statybininkų išties problema. Vis sunkiau rasti ne tik gerai dirbančių, bet ir nepiktnaudžiaujančių alkoholiu“, – pripažįsta G. Baltonienė.

Atvykstančių iš trečiųjų šalių darbuotojų skaičius sparčiai auga. Darbdaviai džiaugiasi darbščiais imigrantais, tačiau lietuviai baiminasi, kad atvykėliai sustabdys atlyginimų didinimą. „Sekundės“ nuotr.

Tiesa, norint įdarbinti asmenis iš trečiųjų šalių kyla kitų problemų – gana ilgas ir brangus reikalingų dokumentų tvarkymas. Nerizikuodama pirkti katės maiše, „Laikta“ darbuotojų ieškojo remdamasi buvusių darbdavių rekomendacijomis bei kitais atsiliepimais.

„Norisi, kad būtų patikimi žmonės, todėl rinkomės labai atsakingai. Visi jie turi geras rekomendacijas, darbo stažą, kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Kol kas tikrai džiaugiamės darbuotojais iš Ukrainos“, – teigė G. Baltonienė.

Įmonės atstovė neigia, jog įdarbinant atvykėlius iš trečiųjų šalių sutaupoma atlyginimų sąskaita. Anot jos, visiems darbuotojams atlyginimas mokamas pagal atlikto darbo apimtis. Tačiau imigrantai paprastai labiau motyvuoti dirbti.

„Atlyginimus gauna tokius pat kaip ir lietuviai, jie priklauso nuo atlikto darbo. Svarbiausia, kad žmonės nori dirbti ir užsidirbti“, – sakė G. Baltonienė.

Pigesni ir darbštesni

Vienos didžiausių statybų sektoriaus bendrovių Panevėžio statybos tresto generalinis direktorius Dalius Gesevičius taip pat teigė, kad ieškotis kvalifikuotos darbo jėgos verčia specialistų trūkumas Lietuvoje. Tiesa, bendrovė tiesiogiai įdarbina gana nedaug darbuotojų, dažniausiai naudojamasi subranga – įmonėmis, kuriose dirba trečiųjų šalių piliečiai.

Priežastys, verčiančios darbdavius žvalgytis darbo jėgos į užsienį, pasak D. Gesevičiaus, standartinės – darbo jėgos trūkumas ir kaina.

„Žinoma, ir tarp imigrantų yra visokių žmonių, bet tie, kurie atvažiuoja į Lietuvą dirbti ir užsidirbti, yra geresni darbuotojai nei lietuviai“, – teigia generalinis direktorius.

Anot jo, ukrainiečiai dirba už tokį patį atlygį kaip lietuviai, bet gerokai daugiau padaro. Imigrantams tinka ir pamaininis darbo grafikas, jie, pasak darbdavių, labiau motyvuoti. D. Gesevičius pripažįsta, kad imigrantai lietuviams vis labiau tampa konkurentais.

„Didžiausi imigrantų privalumai – jie labiau stengiasi ir jų darbas gerokai našesnis. Bet lygiai taip pat yra ir lietuvių emigrantaų, išvykusiais į kitas Vakarų valstybes, atveju. Kad galėtų konkuruoti su vietiniais, jie priversti dirbti geriau. Jeigu ir čia, Lietuvoje, taip dirbtų mūsų tautiečiai, nereikėtų darbuotojų iš trečiųjų šalių“, – mano D. Gesevičius.

Savo kultūros ambasadoriai

Panevėžyje laukiami ir įvairių šalių virtuvių šefai. Netrukus pačiame Panevėžio centre duris atversiančiame kinų virtuvės restorane darbuosis net keturi šefai iš tolimosios Kinijos. Kaip teigė restoraną valdančios įmonės„Filaja“ direktorė Neilita Strelčiūnaitė, tai bus išimtinai kinų virtuvė, todėl buvo ieškoma šios šalies virėjų, kurie ne tik ruoštų maistą, bet ir perteiktų savo tradicijas, papročius, kultūrą.

„Galima išmokyti ir Lietuvos virėjus, bet tradicijų, maisto gamybos subtilybių išmokti nelabai įmanoma. Juk išmokyti užsienietį virti cepelinus taip, kaip tai darydavo mūsų močiutės, taip pat būtų labai sudėtinga“, – sakė N. Strelčiūnaitė.

Rasti savo srities specialistų, kurie sutiktų keltis gyventi ir dirbti į Panevėžį, anot įmonės atstovės, nebuvo sudėtinga. Kinijoje darbo jėga pigi, todėl lietuvių pasiūlytas atlyginimas juos tenkino.

„Lietuvoje dažnai žmonės atsisako darbo pasiūlymo, motyvuodami, kad iki darbovietės – keli kilometrai. Jau vien tai, kad šie žmonės atvyko iš Kinijos į Lietuvą ir įveikė visus sunkumus tvarkantis leidimus, rodo, jog jie yra motyvuoti ir be galo darbštūs“, – pabrėžia įmonės direktorė.

Atsilieps atlyginimams

Augantys darbo imigrantų skaičiai verčia sunerimti ne tik dirbančiuosius. Anot Vilniaus universiteto profesoriaus, ekonomisto Lino Čekanavičiaus, didžioji dalis užsieniečių, ypač mažiau kvalifikuotų, atvyksta dėl didesnių atlyginimų. Užsieniečių srautų didėjimas naudingas verslui, tačiau esama rizikų, kad ilgainiui už mažesnį atlygį sutinkantys dirbti imigrantai sumažins algas.

„Tai galbūt leidžia atpiginti ir mūsų pačių vidaus rinką arba eksportui gaminamas prekes arba padidinti pelnus tų gamintojų, kurie samdo atsivežamus darbuotojus. Ilgalaikiu periodu nemanau, kad tai geras dalykas, nes iš kitų šalių atvežami darbuotojai numuša darbo kainą. O kuo mažesnė darbo kaina, tuo mažesnės ir paskatos ją pakeisti technologijomis“, – mano L. Čekanavičius.

Vilniaus universiteto mokslininkė Agnė Laužadytė-Tutlienė sako, kad trūkstamos darbo jėgos importas iš trečiųjų šalių sudarytų galimybes šalyje plėtoti verslą bei didinti gamybos apimtis. 2020–2030 metais prognozuojamas ryškus dirbančiųjų skaičiaus Lietuvoje mažėjimas, todėl siekiant stabilizuoti padėtį, šalies darbo rinką turėtų papildyti daugiau nei 200 tūkst. darbuotojų.

„Kadangi didžioji dauguma darbo imigrantų į Lietuvą atvyksta iš Ukrainos ir Baltarusijos bei kitų santykinai žemu darbo užmokesčiu pasižyminčių šalių, kaip pagrindinį iššūkį Lietuvos darbo rinkai įvardyčiau šalies piliečių darbo užmokesčio dydžio dempingavimo riziką“, – teigė A. Laužadytė-Tutlienė.

Komentarai

  • Laikta megsta ieskoti vergu paziurekite rekvizituose 720 atlyginimas todel ir iesko uzsienieciu

  • Gera vieta tik seime prie lovio o tampyt plytas tai sudas ne gera vieta.

    • Atsakyti
  • Jei yra nisa, uzsienieciai zinoma ja naudojasi. Be to, atvyke labiau linke darbo ieskotis personalo atrankos agenturos pagalba. Ir uz mazesni atlyginima dirbantiems uzsienieciams yra priimtinas toks uzmokestis, lygiai kaip lietuvaiciams Jungtineje Karalysteje, Svedijoje ar kitoje salyje, kur valandinis ar savaitinis minimalus uzmokestis yra gerokai daugiau nei musu salies vidutinis

Rodyti visus komentarus (3)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų