Ištvermingas neregys karjerą baigs Panevėžyje

Savaitgalį vyksiančiose pasaulio dvigubo ultratriatlono taurės varžybose vengras Čaba Orbanas ketina tapti pirmuoju žmogumi pasaulyje, įveikusiu tokią distanciją būdamas aklas.

Beveik dvi dešimtys atletų stos prie geležinės valios ir ištvermės reikalaujančios ultratriatlono starto linijos: sportininkai turės įveikti 7,6 kilometrų plaukdami, 360 kilometrų nuvažiuoti dviračiu ir 84,4 kilometrus nubėgti.

Dalyvių gretose pirmąkart startuos regos negalią turintis vengras Čaba Orbanas. 45-erių sportininkas gyvena 50 km nuo Vengrijos sostinės Budapešto nutolusiame Uri kaimelyje. Pasak jo, su žmona nusprendė išsikraustyti iš miesto, kad galėtų vaikus auginti ramesnėje kaimo vietovėje arčiau gamtos. Č. Orbanas jau gimė paveldėjęs trumparegystės ydą, vaikystėje nešiojo akinius su labai storais stiklais, vėliau, atsiradus kontaktiniams lęšiams, gyvenimas tapo daug paprastesnis.

„Labai gaila, bet mano regėjimas visada man sukliudydavo susitelkti į vieną sporto šaką. Vienu metu užsiėmiau aikido, kiek vėliau išbandžiau skraidymą parasparniu, tačiau labiausiai mane įtraukė kopimas ir uolų tyrinėjimas. Pirmieji progresuojančios nepagydomos trumparegystės simptomai, kurie paveikė fotoreceptorius, pasireiškė, kai man buvo 27 metai. Metams bėgant ir taip silpnas mano regėjimas tik blėso, šiuo metu mano matomumas nesiekia nė 5 procentų. Dėl šios priežasties turėjau atsisakyti instruktoriaus darbo uolose“, – pokalbį pradėjo Čaba Orbanas.

– Kaip prasidėjo jūsų, kaip kopimo instruktoriaus, kelias?

– Tyrinėti uolas ir kopti į kalnus pradėjau dar būdamas penkiolikos, ėjau žingsnis po žingsnio, jog tapčiau profesionalu. Tapau instruktoriumi, sertifikuotu uolų tyrinėtoju ir gidu. Aš labai džiaugiuosi, kad su kopimu ir uolų tyrinėjimu supažindinau labai daug jaunuolių, daugelis jų tapo profesionalais ir šiuo metu atlieka įvairius tyrimus arba yra gelbėjimo komandos nariai padedant žmonės uolose.

– Kokia buvo jūsų pažintis su ištvermės sportu?

– Po mano pirmųjų skyrybų 2009 metais, mano naujoji širdies draugė, o dabar jau žmona Kristina suprato, jog aš esu ganėtinai ištvermingas, kad galėčiau bėgti ilgo nuotolio rungtyse. Pradėjau bendradarbiauti su tarptautinio pripažinimo sulaukusiu ištvermės sporto specialistu, treneriu Oliveriu Lorincu, kuris treniruoja elitinius sportininkus, tokius kaip Spartatlono trasos rekordininkė Katalina Nagy. Prabėgus vos keliems mėnesiams nuo bėgimo treniruočių pradžios įveikiau 50 kilometrų distanciją, o po metų – ir 100 kilometrų. Būdamas keturiasdešimties tapau tarptautinės „Para atletics“komandos nariu ir atstovavau Vengrijai Londono parolimpinėse žaidynėse kaip pirmasis šios šalies sportininkas, turintis regos negalią. Praeitais metais Vienoje pasiekiau geriausią savo karjeros rezultatą, maratono distanciją įveikiau per 2 val. 54 min. 12 sek., tačiau šio rezultato neužteko, kad patekčiau į RIO parolimpines žaidynes.

– Kokie jūsų sportiniai pasiekimai?

– 2011 metais Kisberio miestelyje finišavau pirmas 100 kilometrų ultramaratone, ten aplenkiau visus dalyvius, įskaitant ir reginčius. Dalyvavimas Londono parolimpinėse žaidynėse yra vienas geriausių prisiminimų. 2015 metais tapau pirmuoju žmogumi, turinčiu regos negalią, įveikusiu ilgo nuotolio duatlono distanciją.

– 2012 metais Londono parolimpiadoje bėgote maratoną (3.01:02 val.). Koks jausmas dalyvauti parolimpinėse žaidynėse?

– Tai, ko gero, pats geriausias jausmas ir pasiekimas kiekvieno sportininko gyvenime, bet aš to nesureikšminu. Pati atmosfera, svetingumas, lygybės jausmas, ypatingas dėmesys ir milžiniškos žmonių minios tikrai suteikia daug džiaugsmo. Per rungtį aš labai jaudinausi, net per varžybas pradėjo skaudėti skrandį, kol galiausiai pradėjau vemti. Vis dėlto pasiekiau finišą 12-as, nors rezultatas buvo daug prastesnis nei mano asmeninis rekordas, tačiau dėl to labai neliūdėjau.

– Kas jus paskatino užsiimti triatlonu?

– Ieškojau ekstremalaus iššūkio, tokio, kokio dar nėra atlikęs nė vienas žmogaus, turintis regos negalią. Aš noriu tapti pirmu sportininku žemėje, turinčiu regos negalią, kuris įveiks tokią distanciją. Į priekį mane veda mano ego. Po šio sezono ketinu baigti savo sportininko karjerą, tad tikiuosi, kad finišas Panevėžyje bus skambiausias mano pasiekimas. Vertindamas savo pasirengimą, distanciją turėčiau įveikti per 30 valandų, tačiau tokioje ilgoje distancijoje visko gali nutikti, tad būsiu pasirengęs išnaudoti ir visą laiko limitą. Labiausiai jaudinuosi dėl plaukimo rungties, nes plaukti pradėjau 42 metų.

– Kas yra jūsų įkvėpimo šaltinis?

– Didžiausias įkvėpimas – mano šeima, ypač du maži vaikai. Kiekvieną dieną noriu būti jų didvyris ir idealas, tai man padeda nesustoti per kasdienes monotoniškas treniruotes.

– Papasakokite apie savo vedlį, kuris jus lydės Panevėžyje įveikiant ultratriatlono distanciją.

– Aš ir mano vedlys Karolis Orbanas būsime neatskiriami vienas nuo kito apie 34 valandas, turėsim prie daug ko prisitaikyti, mūsų pasirodymui turės įtakos tiek fizinis, tiek psichologinis pasirengimas, kitaip sakant, tai bus ilgas eksperimentas, kuriame mes sutikome dalyvauti. Daugiau dėmesio reikėtų skirti mano vedliui. Jis kartu su manimi įveiks visą distanciją. Jam tai bus gerokai sunkiau nei man, nes jis negalės diktuoti tempo, o visą laiką turės taikytis prie manęs, taip pat visą laiką jis turės būti itin budrus ir atsargus, kad užtikrintų mūsų abiejų saugumą. Karolis Orbanas praeitais metais Panevėžyje įveikė dvigubo ultratriatlono distanciją.

– Ar sulaukiate kokios nors paramos iš Vengrijos olimpinio komiteto?

– Taip, sulaukiu paramos iš Tarptautinio parolimpinio komiteto, kurio dėka galiu dalyvauti įvairiose varžybose. Labai džiaugiuosi, kad 2016 ir 2017 metais man buvo skirta Jungtinių Valstijų negalią turinčių sportininko fondo lėšų, taip pat prie mano pasirengimo prisideda ir Vengrijos valstybė bei Vengrijos olimpinė sąjunga.

– Ar turite kokių nors patarimų kitiems?

– Norėčiau duoti du pagrindinius patarimus. Pirmas dalykas, kurį supratau per kopimo treniruotes, kad reikia išmokti suderinti galimybes ir tikslus, o antrą patarimą man davė elitinis ilgų nuotolių bėgikas Čaba Nemetas „Kentėk per treniruotes, bet mėgaukis kiekvienomis varžybomis“.