-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Jau penktą kartą skelbtas Panevėžio centrinių pašto rūmų aukcionas nesukėlė jokio potencialių pirkėjų susidomėjimo, o buvusį banko pastatą prieš daugiau nei dvejus metus įsigiję miesto verslininkai dar tik kurpia planus, ką su juo daryti.
Pernai rudenį duris visam laikui užvėrę Panevėžio centrinio pašto rūmai klientus pasitinka užrakintomis durimis: paštas įsikūrė miesto centre stūksančio prekybos centro antrajame aukšte, o siuntų rūšiavimo skyrius perkeltas į Senamiesčio kaimą.
Prieš daugiau kaip šešis dešimtmečius statyti pašto rūmai iškeliavo į aukcioną.
Pradinė suma už istorinėje vietoje esantį 2 736 kv. m buvusį pašto administracinį pastatą, šalia jo esančią stotį, siurblinę ir garažo pastatus bei kiemo priklausinius valstybinėje žemėje siekė 814,8 tūkst. eurų.
Nuo pernai liepos tokį turtą bergždžiai pardavinėjantis Lietuvos paštas, nesulaukęs pirkėjo, buvo priverstas nuleisti kainą.
Jau penkiskart skelbtuose Panevėžio centrinių pašto rūmų pardavimo aukcionuose pirkėjo taip ir nesulaukta. Greitu laiku „Lietuvos paštas“ rūmus bandys parduoti dar kartą. P. Židonio nuotr.
Pasak Lietuvos pašto Nekilnojamojo turto administravimo grupės specialistės Erikos Murašovos, paštą su priklausiniais jau penkis kartus buvo bandoma parduoti aukcione, tačiau nesėkmingai. Paskutiniame, vykusiame praėjusių metų gruodžio viduryje, pradinė jo kaina jau buvo nukritusi iki 679 tūkst. eurų.
„Paskutinysis aukcionas, kaip ir prieš tai buvusieji, neįvyko neatsiradus potencialaus pirkėjo. Jau artimiausiu metu planuojame aukcioną skelbti dar kartą“, – sakė E. Murašova.
Kokia bus šįkart pradinė istorinio pastato kaina, kol kas neatskleidžiama. Pasak specialistės, kainą nustato speciali komisija, atsižvelgdama į rinkos kainas.
„Prieš kiekvieną naują aukcioną komisija įvertina, kokią kainą gali siūlyti. Prieš tai nepriklausomi ekspertai nustato rinkos kainą. Kiekvienu atveju kainos pokyčiai būna individualūs“, – teigė E. Murašova.
Nors buvę pašto rūmai, istoriškai svarbūs Panevėžiui, tačiau pats pastatų kompleksas nėra kultūros paveldo vertybė. O tai nemažas privalumas keičiant ir pastato paskirtį, ir norint jį perstatyti.
Be gyvybės ženklų Respublikos gatvėje jau trečius metus stovi ir buvęs banko pastatas, pripažintas kultūros paveldo objektu. Jį 2020-aisiais įsigijusi „Lietkabelio“ bendrovė nesidalija planais, kokią viziją šiai vietai numačiusi. P. Židonio nuotr.
Be gyvybės ženklų Respublikos gatvėje jau trečius metus stovi ir buvęs banko pastatas, pripažintas kultūros paveldo objektu.
Architekto Mykolo Songailos 1930 m. suprojektuotas pastatas – vienas reikšmingiausių ir architektūriniu požiūriu vertingiausių tarpukario pastatų Panevėžyje.
Jis išsiskiria unikalios architektūros klientų aptarnavimo sale su įstiklintu kupoliniu skliautu ir jį laikančiomis įspūdingomis skulptoriaus Juozo Zikaro sukurtomis atlantų skulptūromis.
Nuo pat pastatymo laikų pastatas išsaugojo pirminę savo paskirtį – veikė valstybinis bankas, o nepriklausomoje Lietuvoje – komerciniai bankai.
Visą tą laiką į banką užsukusieji galvas užvertę galėjo grožėtis architektūros paveldo grožiu.
Tačiau pašaliniams jis liko užvertas 2020-aisiais, kai pastatą įsigijo Panevėžio laidų gamintoja, bendrovė „Lietkabelis“. Istorinę vertę turinčio turto pradinė kaina siekė 354 294 eurus.
Buvęs banko pastatas tebestūkso be gyvybės ženklų ir dabar ironiškai atrodo priešais jį 2021-aisiais pastatyta Vytauto Tallat-Kelpšos skulptūra „Verslo skrydis“.
Kada kultūros paveldas sulauks savo renesanso, „Lietkabelio“ generalinis direktorius S. Gailiūnas nelinkęs kalbėti.
„Planų turime, bet kol kas jų nenorime viešinti. Kai tik galėsime, apie tai informuosime ir visuomenę“, – nebe pirmą kartą taip komentuoja S. Gailiūnas.
Dar ne taip seniai panevėžiečiams istoriškai svarbiuose pastatuose Respublikos gatvėje virė gyvenimas. Dabar vaiduoklėjantys statiniai laukia, kas jiems įpūs gyvybės. P. Židonio nuotr.
Praėjusį pavasarį naujų savininkų sulaukė ir buvęs telekomo pastatas, įsiterpęs tarp buvusių pašto rūmų ir istorinio paveldo statusą turinčio banko.
Bendrovei „Telia Lietuva“ priklausęs 6,2 tūkst. kv. m pastatas aukcione pasiūlomas už 1,36 mln. eurų. Aukcione buvo nurodoma, kad po pardavimo dalį šio komplekso „Telia“ nuomotųsi iš būsimojo pirkėjo, taip iš karto garantuojant nuomos pajamų srautą ir investicinę grąžą.
„Telia Lietuva“ atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis teigė, kad jie negalintys atskleisti tikrosios sandorio kainos.
„Aukcionas įvyko praėjusį pavasarį, bet nei sumos, nei pirkėjų negalime įvardyti dėl konfidencialumo. Tai ne pirmas toks atvejis, kai bendrovė parduoda savo pastatus, bet juose toliau lieka kaip nuomininkai“, – sakė A. Stasiulaitis
Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus dizaino specialistas Arvydas Narkevičius teigė, kad projektinių pasiūlymų dėl buvusio telekomo pastato nėra gauta, tad ir negalintis komentuoti, kokią ateitį naujieji savininkai šiam pastatui numatę.
Tačiau jau kelerius metus Panevėžyje stebima tendencija, kad apleisti ir nenaudojami visuomeniniai ar komercinės paskirties pastatai yra verčiami gyvenamaisiais būstais: buvusi „Verdenės“ mokykla, Stoties gatvėje buvusi „Panevėžio buitinė technika“ bei kiti panašūs pastatai atgimsta naujai.
„Paprastai investuotojai neskuba pirkti, kol neišsiaiškina galimybių pakeisti pastato paskirtį. Šiuo metu aktyviai domimasi galimybe buvusį „Lietuvos draudimo“ pastatą Respublikos gatvėje paversti gyvenamaisiais būstais. Iš principo ten tokios galimybės yra, investicijų pareikalautų nemažai, nes daug bendrųjų erdvių, didelės laiptinės, bet įmanoma“, – kalbėjo A. Narkevičius.
Už priešais Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešąją biblioteką esantį 1529,42 kv. m buvusį draudimo bendrovės administracinį pastatą prašoma 786 600 eurų.
Anot specialisto, Panevėžyje komercinių patalpų yra daugiau nei jų poreikis, o gyvenamieji būstai pačiame miesto centre visuomet ras savo pirkėją.
„Miesto centre gyvenamųjų būstų pasiūla labai ribota, o žmonių, norinčių čia gyventi, tikrai yra“, – mano A. Narkevičius.
