Tremtinių kryžiuje stengtasi įprasminti tautos motyvus, liaudišką stilistiką. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Ištremtų, bet nenugalėtų atminimui – kryžius

Ištremtų, bet nenugalėtų atminimui – kryžius

Tremtį, kalinimą, lagerius ištvėrusiems lietuviams Kristaus Karaliaus katedros kapinėse Ramygalos gatvėje atidengtas ąžuolo kryžius. Nuo šiol jis žymės vietą, kur amžinojo poilsio atgulė tautos kankiniai. Į jautrią jo atidengimo ceremoniją susirinko minia panevėžiečių – kadaise išplėštieji iš savų namų, jų palikuonys, tremtyje praleidusieji vaikystę, ir net tie, kurie apie šią itin skausmingą, bet kartu ir tautos stiprybę liudijantį istorijos tarpsnį žino tik iš pasakojimų.

„Šis kryžius turėtų priminti mūsų senelių, tėvų išgyventą prievartą, patirtas kančias. Šis kryžius turėtų būti ne tik priminimas to, kas jau įvyko, bet ir perspėjimas ateities kartoms nepamiršti tautos kančių istorijos“, – sako panevėžietis Algis Čeponis.

Jam likimas lėmė gimti tremtiniu tolimojoje Buriat Mongolijoje. Dabar A. Čeponis vadovauja Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Panevėžio filialui.

Panevėžio tremtinių atstovai prieš metus ėmėsi kilnaus tikslo – Kristaus Karaliaus katedros kapinėse, kurias įprasta vadinti Ramygalos gatvės kapinėmis, pastatyti ąžuolinį kryžių.

Kryžius suvienijo

A. Čeponis atkreipė dėmesį, kad iki šiol pagrindinė tremtinių ir politinių kalinių kančioms atminti skirta vieta buvo šalia Švč. Trejybės bažnyčios. Ten stovi paminklas, sudėliotas iš akmenų, su iškaltomis tremties ir lagerių siaubą išgyvenusiųjų pavardėmis.

„Taip pat norėjome pažymėti ir tremtinių bei politinių kalinių palaidojimo vietą kapinėse. Miesto Savivaldybė yra pagaminusi ir pastačiusi nuorodą, kad būtent čia palaidoti patyrusieji tremtį ir lagerius, bet jokio išskirtinio paminklo ar kitokio vietą žyminčio ženklo nebuvo“, – sakė A. Čeponis.

Anot jo, nutarus išskirtiniu akcentu pažymėti palaidojimo vietą, nuspręsta, kad labiausia dera pastatyti kančios ženklą – kryžių ir kreiptasi į tuos, kas išgyveno tremtį, prašant aukų.

„Pastebėjome, kad tremtinius ypač suvienijo noras pastatydinti kryžių. Lėšų tam tikslui aukojo šimtai: ir patys tremtiniai, politiniai kaliniai, ir jų vaikai. Aukota ir po 5, ir po 50, ir po 100 eurų“, – vardijo A. Čeponis.
Pasak pašnekovo, aukos rinktos maždaug metus, surinkta per 3000 eurų, o kryžius kurtas pusmetį. Jo autorius – panevėžietis Aidas Kairys.

Jaudinantis geranoriškumas

A. Čeponis pabrėžė, kad ėmus organizuoti tremtinių kryžiaus statybą, jį patį itin pradžiugino ir netgi sujaudino žmonių geranoriškumas.

„Tai ypač pasireiškė renkant aukas. Per karantiną dėl įvairiausių suvaržymų ne visi galėjo atnešti aukojamus pinigus, tad nešė vieni už kitus, su aukomis ėjo tie, kas galėjo, rūpinosi, kad aukos tikrai pasiektų tikslą ir šis, ir buvusias tremtis, ir jas patyrusiųjų vienybę liudijantis kryžius būtų pastatytas“, – sakė Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Panevėžio filialo valdybos pirmininkas.

A. Kairys neslėpė, kad būtent kryžių drožti jam teko pirmą kartą. Kryžiuje kūrėjas stengėsi įprasminti tautos motyvus, liaudišką stilistiką. Jis teigė užsakovams pasiūlęs daugelį variantų, o šie išsirinko labiausiai patikusį. Ąžuolas, iš kurio sukurtas kryžius, užaugo Pakruojo rajone, netoli Lygumų.

Galerija

 

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų