-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tie, kas pastaruoju metu apsilankė Sporto gatvėje esančiose senosiose miesto kapinėse, neabejotinai atkreipė dėmesį į šioje amžino poilsio vietoje pastatytas tris didžiules plastiku dengtas palapines. Po jomis, tarsi savotiškuose šiltnamiuose, atsidūrė trys išskirtiniai praėjusio amžiaus vidurio paminklai – antkapinės statulos.
Šias kultūros paveldo statusą turinčias statulas, kaip labiausiai irstančias, Panevėžio savivaldybės paveldosaugininkų iniciatyva nutarta restauruoti dar 2020 metais. Tam miesto biudžete skirta lėšų, skelbta restauratorių paieška. Deja, Lietuvai ir taip stokojant šių specialistų, norinčių tvarkyti yrantį paveldą Panevėžio kapinėse taip ir neatsirado.
„Kadangi statulas gelbėti buvo būtina, ėmėmės ieškoti ne pačių restauratorių, bet teisę su kultūros paveldo objektais turinčių dirbti statybos įmonių. Penktame iš Savivaldybės skelbtų konkursų radosi viena Panevėžyje įsikūrusi statybų bendrovė „Avestris“. Su ja ir sukirsta rankomis. Trijų paminklų tvarkymo darbus meistrai pradėjo pačioje rudens pabaigoje“, – aiškino Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus paveldo specialistas Benjaminas Pučkis.
Kiek kainuos trijų paminklų gelbėjimas, Savivaldybės specialistas neišduoda. Neva tai komercinė paslaptis. Esą žinodamos, kiek sumokėta vienai įmonei, šiais duomenimis gali pasinaudoti kitos statybų bendrovės, dalyvausiančios jau kituose Savivaldybės skelbiamuose viešųjų pirkimų konkursuose.
Senosiose miesto kapinėse istorinės, saugomomis pripažintos skulptūros žiemoja savotiškuose šiltnamiuose.
Nepermatomos plėvės palapinės ant visų trijų statulų, anot B. Pučkio, pastatytos, kad jas tvarkant būtų kuo mažesnis aplinkos – sniego, lietaus, atmosferos pokyčių poveikis.
Aptrupėjusios, apsilaupiusiais dažais statulos ir jų postamentai iš pradžių buvo nuplauti aukšto slėgio technika purškiant vandenį, sumaišytą su atitinkamais chemikalais-plovikliais. Taip išsivalė visi įtrūkimai, pasišalino statulas dengusios kerpės, samanos.
Po šios procedūros statulos nuvalytos oro siurbliais, o po to specialia polimerine medžiaga imti užtaisinėti plyšiai.
Kadangi lapkričio pabaigoje, o ir žiemos pradžioje laikėsi pliusinė temperatūra, pasak B. Pučkio, skulptūrų tvarkymo darbai vyko. Tačiau įsibėgėjus žiemai ir pašalus, net ir šildant palapinių vidų, pastebėta, kad vėsa trukdo kokybiškai atlikti darbus, tad jie sustabdyti.
Tačiau vos sušilus, šio specialisto teigimu, statybininkai pažadėjo sugrįžti į palapines kapinėse ir per kovą–balandį darbą pabaigti.
Pasak B. Pučkio, bus pašalinta ne tik statulos „Kristaus širdis“ avarinė grėsmė, bet taip pat bus sutvarkyta ir cemento stulpeliais aptverta kapavietė, kurią ji žymi.
Sulopyta bus ir Šventosios Zitos draugijos narių kapavietę žyminti statula, esanti šalia tako, kertančio senąsias kapines nuo Sporto gatvės iki Apvaizdos tako.
„Dabar iš šios statulos spalvų mažai kas belikę, tačiau žinoma, kad vos pastatyta vaizdavo moterį su mėlynų žibučių krepšeliu. Dabar nebeliko nei krepšelio, nei žibučių. Nutrupėjo“, – pabrėžė B. Pučkis.
Net plika akimi matyti, kad ant šv. Zitos kapavietės pastatyta statula metams bėgant ne kartą dažyta perdažyta. Kad išsiaiškintų, kokie dažai statulą dengė, kai buvo tik pastatyta, pasak B. Pučkio, restauratoriai turėtų padirbėti su skalpeliu, taip pat darbo turėtų ir laboratorijos.
Tačiau neradus restauratorių, istorinė statula bus tik nuvalyta, o užpildžius joje atsiradusius plyšius, apsaugota nuo tolesnio irimo.
Išskirtinio dėmesio reikalauja ir arčiau Nevėžio upės esanti statula – Kristus, palinkęs po kryžiumi. Prieš keletą metų, tikėtina, kažkoks perdėm pilietiškas asmuo, pamatęs, kad toji statula irsta ir lupasi jos dažai, nutepliojo ją itin ryškiomis, iš visumos išsiskiriančiomis spalvomis. Dabar akis ypač bado ryškiai violetinis Kristaus nešamas kryžius.
„Turbūt tokių dažų rado savo sandėliuke, jomis statulą ir užtepė“, – reziumavo B. Pučkis.
Dabar ėmusis tvarkyti šią statulą, akį rėžiantys dažai nebus nukrapštyti. Anot paveldo specialisto, gaila, tačiau nebus atstatytas ir šios statulos postamentas, išklaipytas šalia augančio didžiulio medžio. Mat tiesinant postamentą, tektų paliesti šalia esančius kapus: į pagalbą kviestis archeologus, kad identifikuotų palaikus, kurie neabejotinai būtų atkasti ir perlaidoti.
„Tokiems tyrimams nėra pinigų“, – sako B. Pučkis.
Ir patarė visiems artimųjų kapavietėse nesodinti medžių. Patirtis rodo, kad jie užaugę pridaro begales rūpesčių.
