G. Kartano nuotr.

Istorinės intrigos pabaiga – visai neromantiška

Istorinės intrigos pabaiga – visai neromantiška

Panevėžio autobusų stoties statybas pristabdę atkasti ir nemenką susidomėjimą visuomenėje sukėlę radiniai pasirodė tesantis veikiausiai dar tarpukariu suversto statybinio laužo kapinynas.

Vos prasidėjusios autobusų stoties statybos pateikė staigmeną. Pietvakariniame kampe statybininkams atkasus raudonų plytų liekanas ir apdegusių pagalių, jame darbus teko stabdyti ir kviestis archeologą.
Visgi, pasak Savivaldybės paveldosaugininko Benjamino Pučkio, nuo šio pirmadienio darbai atnaujinti. Statybininkai jau kala polius, ant kurių bus klojamos perdangos.
Apžiūrėjęs radinį ir ištyrinėjęs istorinius šaltinius, archeologas patvirtino, jog ir plytgaliai, ir nuodėguliai daugių daugiausia byloja apie tai, kad kadaise panevėžiečiai į šią vietą vertė tokį laužą, veikiausiai norėdami išlyginti pelkėtą vietą.
Pasak B. Pučkio, nei 1923 m. „Slobodkos“, dabartinės Savanorių aikštės, atstatymo po gaisro plane, nei 1934 m. pirmojoje miesto topografinėje nuotraukoje, nei 1944 m. pirmojoje Panevėžio aeronuotraukoje, nei 1945-ųjų topografinėje nuotraukoje šiame aikštės kampe nematyti jokių pastatų.
Šiose nuotraukose įžvelgiamas tik aikštės vidury stūksantis nedidelis pastatėlis, veikiausiai tarnavęs kaip turgaus kasa, kurioje buvo renkamas mokestis iš ūkininkų, suvažiavusių į šioje vietoje veikusį turgų parduoti gyvulių.
B. Pučkio teigimu, įdomiausia, kad statybininkams vietoje, kur iš gatvės laipteliai vedė į vadinamąjį alyvų skverelį, pasiekus 3 m gylį pasirodė vanduo. Paveldosaugininko nuomone, tai dar vienas įrodymas, kad kadaise čia buvusi šlapynė, todėl šioje aikštėje nieko nebuvo statoma.
„Išnagrinėjus istorinę medžiagą ir archeologui apžiūrėjus vietą nuspręsta, kad nėra ko ten tyrinėti, nes niekada nėra jokių buvusių pastatų ar kultūrinio sluoksnio požymių“, – teigė paveldosaugininkas.
Anot jo, po gaisro miestui užsimojus atstatyti aikštę, į žemiausią sklypo vietą, kur greičiausiai buvusi bala, veikiausiai buvo suversti nuodėguliai ir kitos gaisro liekanos.
„Greičiausiai buvo vykdomas gatvės sankasos formavimas ir ten vežamas statybinis laužas užpilti šlapiai vietai pietvakarių kampe, kur aukšti gruntiniai vandenys“, – spėja istorikas.

G. Kartano nuotr.

G. Kartano nuotr.

Pabaiga po metų

Pagal sutartį su rangovu Savanorių aikštėje, 46 arų sklype, naujoji autobusų stotis turi iškilti iki kitų metų gruodžio 23-iosios, tačiau sutartis gali būti pratęsta du kartus po šešis mėnesius.
Po būsimąja autobusų stotimi bus įrengta ir požeminė daugiau nei 80-ies vietų automobilių stovėjimo aikštelė su dviračių saugyklomis.
Pačios stoties pastatas bus netaisyklingos trapecijos formos, skaidraus stiklo fasadais. Viduje numatyta maždaug 160 kv. m keleivių laukiamoji salė, 50 kv. m kavinė, bilietų kasos, vairuotojų poilsio kambarys, bagažo ir smulkių siuntų skyrius, kitos patalpos. Stotyje atsiras šiuolaikiška keleivių informavimo sistema: informaciniai ekranai, be įprastų bilietų pardavimo kasų, stotyje veiks ir savitarnos terminalas.
Naują autobusų stotį Panevėžiui suprojektavo Nacionalinės premijos laureato Rolando Paleko architektų studija.
Naujosios stoties statybos kainuos apie 7 mln. eurų, į šią sumą įskaičiavus ir PVM.
Dabartinę autobusų stotį perkėlus į naująsias patalpas, senąjį pastatą numatyta rekonstruoti ir į jį perkelti tris įstaigas, o dabartinio perono vietoje numatyta suformuoti naują poilsio zoną su želdiniais, suoliukais.

Patiko nusikaltėliams

Pačiame Panevėžio centre esanti Savanorių aikštė ne tik viena jauniausių, bet ir bene dažniausiai keitusių pavadinimą. Kažkada apie ją paprasčiausiai sakyta: „Slobodka“. Vėliau ji buvo gavusi Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino vardą, o netrukus vėl pervadinta – į Savanorių aikštę. Apėmusi gana didelę teritoriją, aikštė metams bėgant ne kartą keitė veidą, o dabar ji vėl išgyvena virsmą – kyla nauja autobusų stotis.
Istoriniai šaltiniai liudija, kad 1915 metais Panevėžyje kilus didžiuliam gaisrui, „Slobodkoje“ sudegė apie 200 statinių. Kiek žinoma, namai stovėjo taip arti vienas kito, kad net pėsčiomis sunku buvo prasilenkti, tad liepsnos žaibiškai metėsi nuo vieno ant kito… Dėl tos pačios priežasties šią miesto dalį buvo pamėgę ir nusikaltėliai, „Slobodkoje“ galėję lengvai pasislėpti.
Aikštės atstatymo planas buvo patvirtintas tik 1923-iaisiais.

Šurmuliuodavo turgūs

Prieš formuojant aikštę Panevėžyje domėtasi net Vokietijos patirtimi. Kadangi aikštei buvo parinkta žemiausia „Slobodkos“ dalis, ją imtasi lyginti vežant žemes. Vėliau ši miesto dalis išgrįsta.
Istorikų nuomone, tai ir buvo vieta, kurioje šiuo metu kyla naujoji autobusų stotis. 1934 metais dalis miesto turgaus iš Laisvės aikštės perkelta į Savanorių aikštę, išgrįstą akmenimis.
„Savanorių aikštės populiarumas ypač išaugdavo, kai iš Laisvės aikštės buvo bandoma visai iškelti turgų, – „Sekundei“ pasakoja Panevėžio kraštotyros muziejaus istorikas Donatas Pilkauskas. – Visgi turgus dažnokai vėl grįždavo į Laisvės aikštę, kol 1939 metais jo šioje vietoje nebeliko. Tuomet pagrindinis miesto turgus buvo Savanorių aikštėje.“
Joje turgus kurį laiką veikė dar ir pokariu.
1948-aisiais Panevėžio miesto vykdomojo komiteto sprendimu Savanorių aikštė gavo Keturių komunarų vardą. Senąjį – Savanorių aikštės – pavadinimą ji vėl atgavo tik 1990-aisiais.

Galerija

 

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų