Į Sakartvelą buvusi panevėžietė Dalia Baltrūnaitė atvyko prieš gerus šešiolika metų taip susiklosčius šeiminėms aplinkybėms.
„Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad ištekėsiu už kartvelo, o juolab kad išvyksiu gyventi į jo šalį. Jei kas ir būtų tą pasakęs, būčiau tik skaniai nusijuokusi. Bet toks jau turbūt mano likimas ir nuo jo niekur nepabėgsi“, – šypteli Dalia.
Panevėžyje D. Baltrūnaitė lankė tuometę 4-ąją vidurinę mokyklą. Baigusi dešimt klasių įstojo į Vilniaus Tallat-Kelpšos muzikos technikumą, ten baigė vokalo klasę.
„Prieš tai buvau baigusi Panevėžio muzikos mokyklos akordeono klasę. Su dideliu malonumu prisimenu, kaip dalyvavau „Dainų dainelės“ konkurse, kuriame pelniau pirmąją vietą“, – prisiminimais klaidžioja Sakartvelo lietuvė.
D. Baltrūnaitė mena, jog tąsyk prizą jai įteikė buvęs žymus Panevėžio chorvedys ir dirigentas J. Grubliauskas. Muzikos mokykloje jis vedė orkestro pamokas. Pasak Dalios, mokytojas buvo labai griežtas, reiklus, bet teisingas.
„Ne kartą esu gavusi su jo dirigento lazdele per pirštus už neparuoštą savo partiją“, – juokiasi D. Baltrūnaitė.
Pagal įgytą muzikos specialybę Daliai taip ir neteko dirbti. Paskyrimą gavo į rajoną, o pačiai, kaip ir daugumai jaunų žmonių, labai norėjosi įsitvirtinti galimybių pilnoje sostinėje. Tad ėmėsi intensyviai ieškoti darbo Vilniuje. Įsidarbinusi Statistikos departamento Skaičiavimo centre moteris gavo kelialapį į tuometę Gruziją, kur ir susipažino su savo būsimuoju.
„Su vyru apie penkiolika metų pragyvenome Vilniuje. Turėjome savo verslą, o paskui išvykome gyventi į Sakartvelą“, – pasakoja Dalia.
Abu kartvelo ir lietuvės vaikai gimę Vilniuje. Jiedu užaugino gražuolę dukrą Simoną Gabrielę, puikiai šnekančią ir rašančią lietuvių kalba. Ji dar Lietuvoje baigusi dvi vidurinės mokyklos klases persikėlė gyventi į Sakartvelą. Čia, Boržomyje, išmokusi rusų bei gruzinų kalbas, baigė vidurinę mokyklą. Po to išvyko studijuoti į Lietuvą – VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute gavo politikos mokslų bakalauro laipsnį. Po studijų Vilniuje mergina dar mokėsi Anglijoje, kur įgijo tarptautinių santykių magistro laipsnį. O sūnus Augustinas Georgijus į Sakartvelą atvyko būdamas penkerių metukų. Jis vidurinę mokyklą irgi baigė jau Boržomio mieste. Augustinas Georgijus atliko savanorišką karinę tarnybą Lietuvoje. Šiuo metu jis yra VU Teisės fakulteto 1-ojo kurso studentas, taip pat puikiai šnekantis lietuvių kalba.
Tbilisyje Dalia su šeima dabar ne tik gyvena, bet ir porą metų vadovauja Sakartvelo lietuvių bendruomenei. Dažnai buvusią panevėžietę galima pamatyti ir nuostabaus grožio kurortiniame kalnų mieste Boržomyje. Ten ji lyg bitutė sukasi savo šeimos restorane. Čia atvykusius lietuvaičius visada prašo nepasididžiuoti ir užeiti į jos restoraną „Muza“, smagiai paplepėti.
Sakartvele dabar gyvena išties nemažai lietuvių. Yra šeimų, gyvenimą šioje šalyje kuriančių jau apie keturiasdešimt metų, yra ir jaunų, čia tik ką apsistojusių. Anot D. Baltrūnaitės, daugumoje šeimų moterys ištekėjusios už kartvelų vyrų, čia vadinamos Sakartvelo nuotakomis.
Dalia sako nežinanti nė vieno, kuriam galėtų nepatikti Sakartvelo Kaukazo kalnų viršūnių debesys, neapsakomas šalies gamtos grožis ir, žinoma, kartvelų virtuvė. O kur dar pačių kartvelų unikalus temperamentas ir tradicijos.
Prieš šešiolika metų atvykusi į Sakartvelą Dalia su šeima įsikūrė Boržomyje, tik vėliau keliai pasuko link šalies sostinės Tbilisio. Pasak D. Baltrūnaitės, taip sutapo, kad Sakartvele apsistojo labai sunkiu kartvelams laikotarpiu ir tą labai aiškiai pajuto.
„Elektra buvo tiekiama tik vakarais nuo 17 iki 19 valandos. Upėje visur mėtėsi krūvos šiukšlių ir maišų, pilna be priežiūros lakstančių šunų, aplinkui vien nedarbas“, – pirmą įspūdį Sakartvele mena buvusi panevėžietė, kuriai tuomet ypač į akis krito be galo garsus vietinių kalbėjimas viešosiose vietose.
Nors, atrodytų, toks vaizdas bet ką būtų išgąsdinęs ir privertęs skuosti kuo toliau, Dalia sako, jog šalies minusus kaipmat kompensavo pačių kartvelų betarpiškas geranoriškumas ir bendravimas. Kartvelai nors ir labai temperamentinga, karšta tauta, bet viduje, D. Baltrūnaitės teigimu, jie gana ramūs žmonės.
„Jiems gerai taip, kaip yra. Nelabai stengiasi kažką pakeisti aplink save ar daugiau pajudinti rankas, kad gyvenimas pagerėtų“, – įvertina Sakartvelo lietuvė.
Dalią nustebino, kad net prie nuosavų namų kartvelai nelinkę susitvarkyti.
„Nėra tvarkoma aplinka, sodinamos gėlės. Nėra taisomos išgriuvusios tvoros ar duobėtas kiemas. Tvarkos atžvilgiu lietuvaičiai tikrai labai skiriasi nuo kartvelų“, – pažymi buvusi panevėžietė.
Sakartvelo žmonės, anot D. Baltrūnaitės, labai šilti, maloniai bendraujantys ir visada pasiruošę padėti. Tauta itin vaišinga, svetinga ir iškalbinga.
„Kiekvienas, nors trumpam atvykęs į šią šalį, pasijus be galo svetingai priimtas. Jei jau susidraugausite su kartvelu, ši draugystė išliks visam laikui. Tokie jau jie yra! To iš jų neatimsi“, – vietinių draugiškumu netruko įsitikinti emigrantė.
Pasak D. Baltrūnaitės, kartvelai taip pat itin religinga tauta. Jos akimis, kur kas labiau nei lietuviai.
„ Atvykę pamatysite, kaip aukštai kalnuose ar ant kokio kalno iškeltas naktį ryškiai šviečiantis kryžius. Toks jausmas, kad jis kabo ore. Smagu stebėti, kaip važiuodami pro bažnyčią vairuotojai dievobaimingai žegnojasi“, – šypteli Dalia.
Anot D. Baltrūnaitės, kartvelų kultūroje labai mylimi vaikai ir gerbiamos moterys. Dalia dar ir šiandien prisimena, kaip jos tėvelis, atvykęs į Sakartvelą aplankyti dukros, nuoširdžiai stebėjosi, kad kartvelai vis glosto nepažįstamiems vaikams galveles.
„Jis man sako: taigi čia ne jų vaikai, kodėl juos glosto? O aš jam aiškinu: „Tėveli, jie labai myli tiek savus, tiek ir kitų vaikus, iš meilės ir glosto. Praeina kiek laiko ir aš jį patį pamatau gatvėje beglostantį vaikui galvytę. Tada klausiu: kodėl dabar pats glostai? O jis man: po tavojo paaiškinimo aš pagalvojau, kad reikia paglostyti kiekvienam galvelę. O gal čia ir mano!“ – juokiasi Dalia.
Nors kartvelai labai atviri ir mylintys svečius, tačiau su meile ir pagarba ten sutinkami tik draugai. D. Baltrūnaitės teigimu, kartvelų tautos charakterį geriausiai atskleidžia Rikės tvirtovėje Tbilisyje stovinti „Sakartvelo motina“, vienoje rankoje laikanti kardą, kitoje – vyno dubenį. Kardas skirtas priešams, vynas – draugams.
„Jei nuvyksite į atokesnius šalies regionus, paprasti kaimiečiai jus ir prie stalo pasodins, ir apnakvindins, ir pavaišins tiek, kad vos begalėsite paeiti. Toks jau tas Sakartvelas“, – šypsosi Dalia.
Ar galite patikėti, jos Sakartvele yra net dešimt skirtingų geografinių zonų, o mes, lietuviai, gyvename tik vienoje? Šis kraštas turi ir kalnų, ir dykumų, ir pusdykumių, ir subtropikų.
Sakartvele galima grožėtis pavasariškai pražydusia gamta ir tuo pačiu metu slidinėti Kaukazo kalnuose. Galima maudytis Juodojoje jūroje, gydytis juoduoju magnetiniu smėliu.
Nepaisant to, jog Sakartvele išties didelis nedarbas, kartvelams dėl to per daug galvos neskauda. Daliai pačiai teko įsitikinti, jog kartvelų požiūris į darbą yra kitoks, nei jai įprasta. Vietiniai nėra labai punktualūs ir svetimo laiko nelabai gerbia. Net koncertai, kitokie renginiai prasideda pusvalandžiu vėliau ar netgi daugiau.
Dauguma moterų Sakartvele – namų šeimininkės, o vyrai tiesiog būriuojasi lauke ir visą dieną plepa arba žaidžia nardais.
Jaunimas, pasak Dalios, taip pat dažnai neturi kuo užsiimti. Dauguma gyvena labai skurdžiai.
„Labai skaudu matyti, kad turėdama tokią gamtą, istoriją, kultūrą, tradicijas ir būdama tokia svetinga šalis taip sunkiai gyvena. O galėtų klestėti“, – kalba D. Baltrūnaitė.
Nors kartvelų ir lietuvių mentalitetas, anot Dalios, net labai skiriasi, atvykusi į šią kalnų šalį buvusi panevėžietė sako kultūrinio šoko išvengusi.
„Nedaugelis lietuvaičių gebėtų taip prisitaikyti Sakartvele. Mes, europietės, pripratusios būti savarankiškos, problemas spręsti pačios, o čia yra kitaip“, – aiškina D. Baltrūnaitė.
Nors dabar ji dažnai iš draugų ar pažįstamų išgirstanti, jog pati charakteriu labai panaši į kartvelę.
„Esu bendraujanti, svetinga, paslaugi ir draugiška. Prireikus galiu be gilių apmąstymų padėti. Atvykus į svečią šalį būtina nešioti jos kepurę, bet prireikus nepamiršti ir savosios. Tuo ir vadovaujuosi“, – šypteli Dalia.
Jai labai dažnai tenka bendrauti su Sakartvele apsilankančiais lietuviais turistais. Moteris išsyk pajaučianti akivaizdžius abiejų jai labai artimų tautų skirtumus. Lietuvaičiai, anot D. Baltrūnaitės, daug santūresni, uždaresni nei kartvelai. O galybė pasakojimų apie kartvelų pagarbą ir meilę lietuviams, pasak buvusios panevėžietės, tikrai nėra mitas.
„Pas kartvelą gali bet kada užsukti į svečius be perspėjimo, o su lietuvaičiu taip neišeis. Jei su kartvelu užsimezga draugystė, jau žinok – iki karsto lentos“, – tvirtina Dalia.
Atskiros temos, anot D. Baltrūnaitės, verti vairavimo Sakartvele ypatumai.
„Tiesą sakant, Lietuvoje aš negaliu ramiai vairuoti – miegas ima iš nuobodulio. Visi važiuoja taip lėtai, pagal taisykles, tiesiog neįdomu! Ir „pypsių“ visai negirdėti“, – juokiasi Dalia.
Sakartvele, anot jos, visai kitokia vairavimo kultūra. Kartą Dalios vyras kartvelas Tbilisyje gana didelėje sankryžoje pralėkė degant raudonai šviesoforo šviesai. Žmona apstulbusi šūktelėjo: „Ką tu darai? Juk raudona dega?“ Sulig tais žodžiais priekyje šalia sėdėjęs draugas nuramino: „Daluže, nesijaudink, dega tik šiek tiek raudona, viskas gerai.“
D. Baltrūnaitei atvykus į Sakartvelą, jai buvo labai svarbus kalbos ir tapatybės santykis. Moteris labai norėjo neprarasti lietuviško identiteto. Todėl visada su vaikais bendravo gimtąja lietuvių kalba, skaitė knygas, rašė.
Jos šeimoje išsaugotos lietuviškos tradicijos, švenčiamos Kalėdos, Naujieji, Velykos Joninės.
„Nepaisant, kad mano vyras kartvelas, visada stengiausi vaikams skiepyti tėvų, senelių tradicijas, kultūrą, papročius. Pasirodo, mano įdėtas darbas buvo įvertintas. Vaikai, ir netgi vyras, mokantis šiek tiek mano gimtosios kalbos, prašėsi šventes švęsti pagal lietuviškas tradicijas“, – džiaugiasi D. Baltrūnaitė.
O ir lietuviškas maistas neretai garuoja ant mišrios Dalios šeimos stalo.
„Mielai ne tik per šventes gaminu lietuvių virtuvei būdingus stalo patiekalus. Cepelinus su įdaru, bulvinius blynus, aukštaičių blynus, ežiukus, vėdarus, bulvių plokštainį ir, aišku, šaltibarščius“, – vardija Dalia.
Tarkuotų bulvių patiekalai Sakartvele – visai svetimas dalykas. Todėl labai ilgai ieškojusi bulvių tarkavimo mašinos, galiausiai emigrantė suprato, jog paprasčiau ją bus tiesiog atsigabenti iš Lietuvos.
„Ko tik man neprirodė, kai prašiau šios mašinos Tbilisio turguje! Prisijuokiau iki ašarų. Jie net nesuprato, ko man reikia ir kokios tarkuotos bulvės noriu“, – kvatoja Dalia.
Sakartvele švenčių labai daug, o stalas visuomet lūžta nuo patiekalų gausos ir viskas netgi dedama dviem aukštais. Visada yra stalo tostų skelbėjas – tamada. Visą vakarą vietinių kartvelų apsuptyje laikas leidžiamas klausant tostų ir kitų svečių pasisakymų.
„O kokios pas juos užstalės, kokie nuostabūs ir prasmingi tostai! Tai tikrai labai skiriasi nuo lietuviško stalo. Tostai su gilia potekste, įdomūs ir vertingi. Dauguma lietuvaičių tiek Lietuvoje, tiek Sakartvele vos išlemena keletą žodžių net tuo atveju, kai reikia atsidėkoti už vaišingumą“, – stebisi D. Baltrūnaitė.
Svetingųjų kartvelų kultūroje maistas užima išties labai svarbią vietą. Pasak Dalios, šios šalies virtuvė yra viena geriausių pasaulyje. Kartvelai visada mėgo ir mėgsta skaniai pavalgyti. Valgo daug duonos. Vaikai jau nuo mažumės duonos didžiausią riekę nešiojasi ir daugiau jiems nieko nereikia.
Sakartvele labai populiarūs miltiniai patiekalai. Norint užkąsti, nereikia ilgai ieškoti kavinės, ten jų – ant kiekvieno kampo.
Pasak Dalios, Sakartvele ypač populiarus originalus miltinis patiekalas, gaminamas su mėsa, grybais ar su sūriu – tai chinkaliai. Beje, jis valgomas rankomis, be jokių stalo įrankių.
„Bet jį reikia mokėti valgyti, nes pratrūkus chinkaliui galite aplieti ne tik save, bet ir stalo kaimyną“, – šypteli pašnekovė.
Stebina lietuvę ir raugintų daržovių įvairovė. Kartvelai tikri rauginimo specialistai.
Tbilisyje D. Baltrūnaitė jau kelerius metus vadovauja Sakartvelo lietuvių bendruomenei „Rūta“. Lietuvybės puoselėjimo veikla svetur į buvusios panevėžietės gyvenimą atėjo gan netikėtai. Prie bendruomenės vairo Dalia stojo buvusiai pirmininkei Zinai Karuchnišvili pasitraukus iš šios veiklos. Vyrui sunkiai pasiligojus ir mirus, moteris buvo priversta grįžti į Lietuvą pas vaikus ir giminaičius.
„Tada ir įvyko mūsų pokalbis. Zina sakė, kad prie bendruomenės vairo ji norėtų matyti mane. Taip ir sutarėme, kad toliau tęsiu jos pradėtą darbą visuomeniniais pagrindais, bursiu ir priimsiu naujai čia atvykusius lietuvaičius“, – pasakoja Dalia.
Jai labai patinka megzti naujas pažintis, bendrauti, keliauti, tad bendruomenės vadovės darbas – kaip tik pagal charakterį.
„Stengiamės pasimatyti ir susitikti per valstybines šventes, Kalėdas, Naujuosius metus, Velykas, susiburti ambasados organizuojamuose renginiuose. O dar yra įvairių parodų, koncertų ir susitikimų, kuriuose dalyvauja iš Lietuvos atvykę svečiai“, – pasakoja D. Baltrūnaitė.
Šiandien lietuvių bendrija „Rūta“vienija apie 100 narių, nuolatos gyvenančių Sakartvele.
Dalia dar ir dabar su šypsena mena laiką, kai sykį pati apsiėmė organizuoti lietuvaičių kalėdinį susiėjimą Boržomyje tokiam skaičiui žmonių. Nusprendė didžiulę svečių kompaniją palepinti gardžiais cepelinais ir vėdarais.
„Prireikė apie šešiasdešimt kilogramų bulvių! Bet įdomiausia tai, kad taip besistengdama vietoje kalėdinio užrašo restorane sutinkant svečius iš eglišakių padariau užrašą „Su šv. Velykomis!“ – kvatoja Dalia, nors tąsyk stresas išties ėmė viršų.
Kai atėjusi dukra Simona virtuvėje pasakė, kad svečiai leipsta juokais iš šio nesusipratimo, šeimininkė iš jaudulio nebejautė nei kojų, nei rankų.
„Tuo metu ambasadoje dirbęs kultūros konsulas Laimonas Tallat-Kelpša, pamatęs mano sutrikimą, visiems paaiškino, jog Dalia nori, kad visi čia liktų iki pačių šv. Velykų“, – pamena svetingoji bendrijos pirmininkė.
Nors Lietuvoje D. Baltrūnaitė – reta viešnia, kaskart čia grįžusi džiaugiasi gražėjančia šalimi, jos miestais ir miesteliais. Ją vis nustebina gimtinės švara ir tvarka.
Svarbią vietą Sakartvelo lietuvės gyvenime užima ir Panevėžys, kuriame prabėgo jos vaikystė bei paauglystė.
„Visada malonu apsilankyti ir matyti Panevėžį vis gražėjantį ir augantį. Tikrai labai gražus ir jaukus miestas, – sako Dalia. – Kai grįžtu, pasivaikščioju po Senvagę, po centrą. Būtinai užsuku į kokią kavinukę sukirsti porcijos cepelinų, kuriuos taip mėgstu. Apsilankau ir J. Miltinio dramos teatre.“
Grįžusi namo, D. Baltrūnaitė skuba pas tėvelius, kurie dabar miesto šurmulį jau iškeitė į jaukaus Ramygalos miestelio ramybę.
Apie galimybę gyvenimą toliau dėlioti Lietuvoje Dalia kol kas negalvojanti. Nors, anot jos, niekada negali būti tikras, kur ir kada tave nuves likimas.
„Visgi norėtųsi pastovumo. Jaukūs namai sukurti, vaikai užauginti, dabar lieka ramiai laukti anūkėlių ir juos prižiūrėti. Kur jau ten prilakstysi?“ – šypteli buvusi panevėžietė.
Komentarai
Kas tas Sakartvelas ir kas Kartvelas, kur jie randasi. Istorijoje tokių neteko skaityti.
Prašome perskaityti ir susisiekti su dr. Saulėta, jei jums reikia stiprios meilės burtų, kad išspręstumėte nutrauktus santykius.
Kai buvau šešis mėnesius nėščia su savo antruoju vaiku, išsiskyriau su vyru. Nuo tada, kai mūsų vaikas buvo pastojęs, mes nesutarėme ir ginčijomės, ji nebeturėjo jokios meilės ar pasitikėjimo iš jo, todėl jis mane išsiskyrė. Ir visas šias švilpukus, aš išbandžiau visas skirtingas priemones jam susigrąžinti, taip pat išbandžiau keletą skirtingų stebuklingų ratų savo gyvenamojoje šalyje, tačiau nė viena iš jų negalėjo grąžinti Tomui manęs. Tik daktaras Sunny garantavo skubų 48 valandų magijos rinkimą ir patikino, kad mano vyras vėl bus su manimi. Rašau norėdamas padėkoti ir padėkoti už pažadų laikymąsi ir už tai, kad panaudojote savo talentingas ir dideles jėgas, kad sugrąžintumėte jį namo. Man buvo malonu žinoti, kad jūs specializuojatės meilužių sujungime. Ačiū, pone, kad padėjote man blogiausiais gyvenimo laikais, kad buvau toks puikus magijos magas ir kad jis man suteikė meilės magiją, kuri man tiek santuokos metu atnešė tiek džiaugsmo. Mano vyras grįžo ir pažadu niekada daugiau manęs nepalikti. Jei abejojate jo galimybėmis, patikėkite. Jūs turėtumėte turėti galimybę. Tai atsiperka taip, kaip net negalėjote įsivaizduoti. Jei šiuo metu esate stipresnis ir jums reikalinga stipri ir skubi meilės meilė, kad sugrąžintumėte maloniai susisiekusį dr. Saulėta, šiuo metu yra vienintelis atsakymas atkurti nutrūkusius santykius ar santuoką. drsunnydsolution1@gmail.com arba „Whatsapp jam“ telefonu +2349030731985. Ačiū.
Sveiki visi, tai yra pats nuostabiausias dalykas, kurį aš kada nors žinojau ir turiu pasidalyti šiuo puikiu liudijimu. Aš tik noriu padėkoti DR SUNNY už tai, kad skyrėte laiko minčiai, kuri sugrąžina mano buvusį meilužį, kuris po šešių mėnesių sužadėtuvių staiga prarado susidomėjimą manimi, tačiau šiandien esame vedę ir laimingesni nei niekada. Aš buvau apstulbęs ir sukrėstas, kai jis padarė darbą už mane, ir per 48 valandas Jamesas grįžo namo ir ėmė maldauti atleidimo ir, kad galėčiau vėl jį priimti. Man tikrai trūksta žodžių ir nežinau, kiek perduok mano dėkingumą tau, DR SUNNY, tu esi Dievas, pasiųstas atstatyti nutrūkusius santykius. Jis labai myli padėti žmonėms įgyvendinti savo norus, surasti tikrąją meilę, sugrąžinti buvusius meilužius, nutraukti bjaurius santykius, rasti sėkmę, pritraukti laimę, susirasti sielos drauges ir dar daugiau. Susisiekite su juo šiandien ir leiskite jam parodyti jums jo meilės rašybos sistemos stebuklus. Tai suteikia geriausius rezultatus liejant tikrus burtus. Siųskite el. Laišką: drsunnydsolution1@gmail.com Taip pat galite jį pažiūrėti „Whatsapp“ numeriu +2349030731985.
Su džiaugsmu širdyje noriu šia priemone papasakoti pasauliui apie gydytoją Ilekhojie, kuris padėjo man susigrąžinti meilužį su savo galingu burtu, mano buvusiais ir aš, kai turėjau nesusipratimų, kurie lėmė mūsų išsiskyrimą, nors ir ėjau jo maldauti. kelis kartus, kad prašau atleisti ir priimti mane atgal, nes žinau, kad jį įžeidžiau, tačiau kiekvieną kartą eidamas visada jaučiu giliau skausmą ir kančią, nes jis visada vaikšto ant manęs ir nenorėtų klausytis to, ką turiu pasakyti, bet Aš, ištikima diena, kai naršiau, aš gavau liudijimą apie moterį, kurios problema buvo ne tik mano, bet ir dr. Ilekhojie padėjo jai savo burtą, kad aš buvau laiminga, taip pat susisiekė su Ilekhojie pagalbos elektroniniu paštu ir tada papasakojo jam savo istoriją, bet Vienintelis dalykas, kurį jis pasakė, buvo tai, kad aš nušluosiu tave su ašaromis, kad man pasisekė, kad tau viskas gerai, kaip jis pažadėjo, ir dabar aš susigrąžinau sužadėtinę ir mes abu gyvename laimingai. nėra nieko, ką Ilekhojie negali padaryti su savo rašyba, ir tik pažadėjęs sau aš internete toliau liudysiu, kaip Ilekhojie man padėjo. Ar jūsų problema didesnė nei mano, ar mažiau, aš jums suteikiu 100% garantiją, kad Ilekhojie padarys tai galų gale, susisiekite su Ilekhojie, kad galėtumėte susisiekti su juo, nesikreipdami į jį el. Paštu gethelp05@gmail.com, arba galite paskambinti jį arba whatsppa jį telefonu +2348147400259 Jis nušluostys tave ašara