-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai pastebi, kad vaikų sergamumas Lietuvoje per kelerius pastaruosius metus augo. Infekcinių, virusinių susirgimų skaičius didėjo ir Panevėžio mieste.
„Daugiau užregistruojama rota, noravirusais sergančiųjų, ypač mažylių iki 3 metų. Daugėja vėjaraupiais sergančių darželinukų. Per paskutinį dešimtmetį padaugėjo skarlatinos atvejų. Priklausomai nuo sezono, daugėja ūminių kvėpavimo takų susirgimų“, – apie didėjantį vaikų sergamumą sakė centro Panevėžio skyriaus Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Aušra Lileikytė.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, net ir 12 kartų per metus susirgęs darželinukas nėra dažnai sergantis. Tad reta jauna mama išvengia dienų, kai tenka palikti darbą ir savo laiką skirti pasiligojusiam mažyliui.
Tik valdžia sudėliojo viską taip, kad tėvai su savo atžala ant valstybės kupros per ilgai neužsibūtų. Ne viena motina nustemba, kai praėjus dviem savaitėms po vaiko ligos biuletenis užbaigiamas, nors mažylis į sveiką dar nepanašus.
„Spalio 24 d. su dukryte atsigulėme į ligoninę atlikti tyrimų, nes po skiepų ji pradėjo viduriuoti. Tik grįžus iš ligoninės mažylė pradėjo vemti. Gydėmės namuose keturias dienas, bet kai pamačiau, kad vaikui tik blogėja, vėl grįžome į tą pačią ligoninę. Padarius tyrimus paaiškėjo, kad ten užsikrėtėme noravirusu. Po keturių dienų ligoninėje temperatūra pakilo iki 41 laipsnio, prasidėjo traukuliai, dukrytė ėmė mėlynuoti ir pateko į reanimaciją. Išleido namo, nors kraujo tyrimai ir buvo blogi, dabar jie tokie pat“, – savo istoriją „Sekundei“ papasakojo panevėžietė Jurgita.
Nors dukrelės sveikata ir nepagerėjo, mama savo vaiko pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą slaugyti nebegali. Jei slaugomas vaikas jaunesnis nei 14 metų, šeimos gydytojas neturi teisės tęsti biuletenį ilgiau nei 14 dienų.
„Vaiką, kuris prieš kelias dienas gulėjo reanimacijoje, vesti į darželį nerizikavau. Pasirinkimas šiuo atveju dvejopas: arba imti atostogas, arba vaidinti, kad pati susirgau, ir tikėtis, jog šeimos gydytoja tokia vaidyba patikės. Beje, įdomu ir tai, kad kol vaikas reanimacijoje, mamai biuletenis nepriklauso, reikia eiti į darbą“, – kalbėjo Jurgita.
Dėl panašių atvejų, kai mamoms nutraukiamas biuletenis, dažnai tenka aiškintis ir patiems gydytojams. Panevėžio miesto poliklinikos pediatrei Zinaidai Aleksakovai taip pat teko atremti priekaištų laviną dėl minėtos tvarkos.
Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio vadovė Rasa Žemaitė pažadėjo išsiaiškinti, ar dėl vaikų slaugos nedarbingumo pažymėjimų tėvams kyla rimtų bėdų.“Delfi“ nuotr.
„Tiek mamos, tiek ir mes susiduriame su sunkumais dėl vaiko slaugos nedarbingumo pažymėjimų. „Sodra“ apmoka ne daugiau nei 14 dienų slaugą, kai sergama plaučių uždegimu, bronchitu, pūlinga angina, gydoma trauma ar kitos ligos. Tačiau pasitaiko atvejų, kai ir po šio termino išlieka kosulys ar kiti liekamieji ligų reiškiniai. O traumai sugyti apskritai dviejų savaičių neužtenka. Tokiu atveju mes siūlome tėvams imti nemokamos slaugos pažymą, kai mažylį tėvai gali slaugyt negaudami „Sodros“ išmokos. Tačiau dėl to mums priekaištaujama, nors ne mes įstatymus kuriame. Taip atsiduriame lyg tarp dviejų ugnių: tęsti nedarbingumo pažymos negalime, o vaikas dar galutinai nepasveikęs. Sulaukiame net tokių tėvų grasinimų, kad jie paliks vaiką prie mūsų durų ir darykit ką norit“, – „Sekundei“ teigė Z. Aleksakova.
Gydytoja pastebėjo, kad nemokamos slaugos pažymas šiais metais sutiko pasiimti tik vienas ar du į kreipęsi tėvai.
Norėdami gauti pajamų ir vaiko ligos metu, pasak pediatrės, tėvai sugalvoja įvairių būdų. Vieni pasibaigus terminui grįžta į darbą ir paskui vėl kreipiasi dėl nedarbingumo pažymos. Kiti prašo dar dvi savaites duoti sutuoktiniui. Tik tai nesuveikia, nes ligos diagnozė nesikeičia ir jai taikomas 14 dienų nedarbingumas.
„Žmonės pinigų neturi, tai ir prisigalvoja įvairių išeičių. Tačiau yra įstatymai ir nieko čia nepadarysi. O mes stengiamės laviruoti atsižvelgdami į kiekvieną situaciją. Tariamės ir tarpusavyje, ir su „Sodra“. Juk esame tikrinami ir valstybės išmokų nedaliname neatsakingai“, – kalbėjo Z. Aleksakova.
Kiekviena liga, anot jos, reikalauja žinių, kaip pritaikyti slaugos galimybes. Ilgesniam laikui vaiką prižiūrėti tėvai leidžiami, kai nustatoma sudėtingesnė, lėtinė liga. Tačiau būna ligų, nuo kurių išgyti užtenka 3–5 dienų, tuomet 14 dienų biuletenio nė neprireikia.
Plačiau pasidomėti sergančių vaikų mamų bėdomis pažadėjo asociacija Nacionalinis aktyvių mamų sambūris. Jo vadovė Rasa Žemaitė, ne kartą mynusi Seimo slenksčius dėl mamoms nepalankių įstatymų, teigė, kad iki šiol nebuvo susidūrusi su per trumpu nedarbingumo terminu slaugant vaiką.
Tačiau išleisti sergantį vaiką į darželį ar mokyklą, anot jos, nusikaltimas. Auklės ieškotis tokiais atvejais esą irgi nebūna lengva ir pigu.
„Aš pati augindama savo vaikus paprastai pas gydytojus grįždavau jau pasireiškus komplikacijoms ir diagnozė jau būdavo kita. Tad ir biuletenis būdavo kitas. Tačiau to, kad ilgiau nei 14 dienų slaugyti nebegalima tos pačios ligos neišsigydžiusio mažylio, nelabai girdėjau. Bandysime kalbėtis su kitomis mamomis apie tokią situaciją. Jei tai rimta bėda, tai tarsimės su teisininkais – reikia keisti įstatymus“, – „Sekundei“ teigė R. Žemaitė.
Pašnekovės įsitikinimu, Lietuvos mamos vis dar turi nemažai problemų. Ypač esą nepalankios sąlygos vaikus auginti vienišoms moterims.
Pasibaigus 14 d. nedarbingumo laikui „Sodra“ nepasveikusių vaikų tėvams siūlo naudotis nemokama medicinine pažyma.
„Jei pasibaigus nedarbingumo pažymėjimui šeimos nariui slaugyti slaugomo asmens sveikatos būklė negerėja, gali būti išduodama medicininė pažyma dėl neatvykimo į darbą. Pateikus pažymą pateisinamas darbuotojo neatvykimas į darbą, bet ligos išmoka nėra mokama“, – apie gyventojams gana nuostolingą alternatyvą sakė „Sodros“ Komunikacijos skyriaus specialistai.
Kitais atvejais slaugant šeimos narius ligos išmoka mokama:
Ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas, jei slaugote vyresnius kaip 14 metų vaikus, sutuoktinį, tėvus, įtėvius;
Ir ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų, jei slaugote vaikus iki 14 metų;
Už visą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus, jei slaugoma stacionare, ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje bet kuria liga sergantį vaiką iki 7 metų. Išmoka gali būti skirta šeimos nariui ar globėjui;
Už visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus, jei slaugoma stacionare, ambulatoriškai ar medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki 18 metų. Išmoka gali būti skirta šeimos nariui, globėjui ar rūpintojui;
Slaugant vaiką iki 18 metų, sergantį sunkiomis ligomis (pagal sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų patvirtintą sąrašą), ligos išmoka mokama už visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus. Išmoka gali būti skirta šeimos nariui, globėjui ar rūpintojui.
