-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Jeigu mieste, miestelyje, viensėdyje ar kaime yra tik viena vaistinė, vaistinės darbo laiku jos patalpose nesant vaistininko siūloma leisti dirbti vaistininko padėjėjui (farmakotechnikui), kuris iki 2006 m. yra įgijęs vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) ar jai prilygintą profesinę kvalifikaciją. Vaistininkas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka jį prižiūrėtų ryšio priemonėmis.Vienas vaistininkas ryšio priemonėmis galėtų prižiūrėti ne daugiau kaip tris vaistininko padėjėjus (farmakotechnikus).
Tai numatančias Farmacijos įstatymo pataisas įregistravo Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas ir šio komiteto narė Rimantė Šalaševičiūtė.
Pagal teisinį reguliavimą, įsigaliosiantį nuo 2023 m. liepos 1 d., vaistinės darbo laiku vaistinėje turės dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas.
„Vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai), kaip ir iki šiol, savarankiškai galės vykdyti jų kompetencijai priskirtas funkcijas pagal savo įgytą profesinę kvalifikaciją, tačiau nuo nurodytos datos vaistininkas turės fiziškai būti vaistinėje, taigi, be kitų savo funkcijų, jis vykdys tiesioginę priežiūrą vaistininko padėjėjui (farmakotechnikui) teikiant farmacines paslaugas, parduodant (išduodant) vaistinius preparatus, gaminant ekstemporaliuosius vaistinius preparatus“,- sako įstatymo pataisų autoriai.
Projektą rengusi darbo grupė, kuriai vadovavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas, prognozuoja, kad dėl tokių įsigaliosiančių pokyčių nemaža dalis vaistininko padėjėjų praras darbo vietą, regionuose sumažės vaistinių ir vaistų prieinamumas gyventojams.
„Įsigaliojus keičiamai įstatymo nuostatai susidarytų situacija, kad vaistininkų padėjėjai (farmakotechnikai) iš vaistinių turėtų būti atleisti, atitinkamai turėtų būti įdarbinami vaistininkai, o jų trūksta. Dėl šios priežasties ne tik padidėtų bedarbystė, išaugtų vaistinių veiklos sąnaudos, bet kai kurios vaistinės (ypatingai regionuose) turėtų užsidaryti“,- sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Jame nurodoma, kad Lietuva turi labai tankų vaistinių tinklą. Lietuva yra 5-ta iš ES valstybių pagal vaistinių skaičių tenkantį 100 000 gyventojų, ES vidurkis yra 32 vaistinės tenkančios 100 000 gyventojų, (Lietuvos – 47).
Tačiau, kaip pažymima aiškinamajame rašte, vaistinių tinklo išsidėstymas Lietuvoje yra labai netolygus, t. y. didelis vaistinių tankumas miestuose ir miesteliuose (apie 92 proc. vaistinių, išsidėsčiusių nedideliais atstumais viena nuo kitos), o Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2022 m. sausio mėn. duomenimis, 106 miestuose, miesteliuose ar kaimuose yra tik viena vaistinė.
Atsižvelgiant į netolygaus vaistinių tinklo pasiskirstymą Lietuvoje ir vaistininkų trūkumą, taip pat siekiant padėti išlaikyti nutolusias vaistines ir užtikrinti aukščiausios kokybės farmacines ir farmacinės rūpybos paslaugas Seimui teikiamos Farmacijos įstatymo pataisos.
Jas parengė Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimu sudaryta darbo grupė, kuriai buvo pavesta spręsti problemas, susijusias su vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų) veikla.
