Prieš beveik tris dešimtmečius pradėtas statyti pastatas Perekšliuose turėjo būti vienais moderniausių kultūros namų netgi su kino sale ir baseinu, tačiau dabar masina tik vaikus ir prašalaičius.

Išskirtinė didybė pavirto į monstrą

Pastatai vaiduokliai tampa vis opesne miestų ir miestelių piktžaizde. Panevėžio rajone, pačiame Perekšlių centre, stūksantis didžiulis išskirtinės architektūros pastatas, turėjęs tapti kultūros namais, ne vienerius metus laukia naujų šeimininkų. Vietos gyventojai baiminasi, kad apleistas betoninis monstras netaptų mirtinais spąstais – nebaigtus statyti kultūros namus juosusi tvora išvogta ir išdraskyta, o užkaltos durys atlapotos.

Tiek seniūnas, tiek ir statinio savininkai teisinasi, kad prie kiekvieno pastato sargybinių pastatyti neįmanoma. Perekšliečiai viliasi, kad ši pavojinga vieta sulauks savo renesanso – ja jau domisi Panevėžio rajone vietos senelių namams besidairantys vokiečių verslininkai.

Traukia it magnetas

Kaip pasakojo vardo nenorėjusi viešinti Parekšliuose gyvenanti moteris, praėjusią savaitę ji kaip ir visada išėjo pasitikti iš mokyklos grįžtančių vaikų. Jų nesulaukusi sunerimo. Kaip vėliau paaiškėjo, geltonasis autobusiukas į Perekšlius moksleivius parvežė valanda anksčiau nei įprastai. Vaikai patraukė ne namo, o į pačiame kaimo centre, prie pat parko, esantį pastatą. Nepriklausomybės priešaušryje pradėtas statyti daugiau nei 1000 kv. m pastatas turėjo tapti unikaliais ir išskirtiniais kultūros namais. Tuometis kolūkio pirmininkas puoselėjo idėją čia įrengti net tik kolūkio kontorą, bet ir koncertų, netgi kino teatro sales su poilsio zona. Suprojektuota vieta ir baseinui, tik nebespėta šių grandiozinių planų įgyvendinti. Tiesa, kurį laiką dalis pastato buvo užimta – įsikūrė ambulatorija, biblioteka bei žemės ūkio bendrovės keli kabinetai.

„Šiuo metu pastatas nenaudojamas ir apleistas. Toje pusėje, kuri taip ir liko neįrengta, buvo planų turėti baseiną ir dabar ten pilna vandens. Pradingusius vaikus radome bevaikštinėjančius po pastatą, kuriame iki nelaimės – tik vienas žingsnis. Nors su vaikais apie pavojus kalbėjomės, bet kaskart bijome, kad vėl nesugalvotų ten nueiti“, – baiminosi perekšlietė.

Jos teigimu, jeigu apleistas pastatas būtų tinkamai aptvertas, gal vaikų netrauktų it magnetas. Perekšlietė kalbėjusi ir su Smilgių seniūnu, bet šis tik skėsčioja rankomis – statinys yra privatus.

„Kas būtų atsakingas, jeigu nutiktų kokia nelaimė“, – baiminasi moteris.

Kaimo piktžaizdė

Prie nebaigtų statyti kultūros namų atvykus žurnalistams išties paaiškėjo, kad patekti į juos gali bet kas. Dalies tvoros nebėra visai, dalis išversta su visais stulpais. Nors dviejų aukštų pastate dalis langų ir įėjimų užkalti ar užmūryti, prasmukti į vidų nėra jokių kliūčių. Visgi geriau nerizikuoti – pro vieną iš išplėštų įėjimų kyštelėjus galvą matyti, kad vienintelis kelias – žemyn į vandens apsemtą rūsį.

Kad pastate yra lankomasi, liudija ne tik apipaišytos sienos, bet ir besimėtanti gaiviųjų ir kitokių gėrimų tara.

Gyventojų bendruomenės centro „Perekšliai“ pirmininkas Arvydas Zolumskis pripažįsta, kad taip ir nepastatyti kultūros namai – Perekšlių piktžaizdė. Nors ne vienerius metus ieškoma šiam pastatui naujų šeimininkų, kol kas tokiu pirkiniu niekas nesusiviliojo.

„Tokiam statiniui reikalingos didžiulės investicijos. Kažkada dalis buvo sutvarkyta, įrengti kabinetai, net parketas brangus sudėtas, bet dabar neliko nieko. Kas buvo vertingesnio, išnešė, ne kartą pats mačiau čia atvykusius policijos pareigūnus“, – pasakojo bendruomenės pirmininkas.

Anot jo, dabartiniai savininkai pagal išgales rūpinasi buvusiais kultūros namais ir jų aplinka – vasarą čia nušienaujama žolė, užmūrytos ar grotomis uždengtos durys bei kai kurie langai, apjuosta tvora, iškabinti įspėjamieji ženklai.

„Visi žino, kad vaikščioti ten negalima, bet vaikai, ypač vyresni, iš smalsumo ar dyko buvimo landžioja. Nuo jų ir aukščiausios tvoros neapsaugos“, – įsitikinęs A. Zolumskis.

Į baisųjį Perekšlių gigantą akis kreipia vokiečiai, Panevėžio rajone besižvalgantys vietos senelių namams.

Saugumas – ir tėvų atsakomybė

Smilgių seniūnas Edmundas Toliušis tvirtino, kad situacija Perekšlių kaime jam puikiai žinoma. Ir po to, kai į jį kreipėsi klaidžiojančią po apleistą pastatą atžalą aptikusi mama, seniūnas kalbėjosi su pastato savininkais.

„Paprašėme dar kartą apžiūrėti, ar nėra palikta atvirų pavojingų vietų. Bendrovės vadovas pažadėjo tą padaryti dar šią savaitę. Minimalius apsaugos reikalavimus jie vykdo: teritorija aptverta, yra įspėjamieji ženklai. Bet kiek žinau, ne taip seniai dalis tvoros buvo pavogta“, – kalbėjo seniūnas.

Jo tvirtinimu, atsakomybę turėtų prisiimti ir į apleistą statybvietę besiveržiančių vaikų tėvai.

„Vaikai visuomet smalsūs. Jeigu tik lieka be priežiūros, visko prisigalvoja. Tai ir tėvų problema, jog vaikai vaikšto, kur negalima, juolab kad yra ženklai, jog tai privati teritorija“, – kalbėjo E. Toliušis.

Domisi vokiečiai

Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Atžalynas“ direktorius Mindaugas Eidukaitis teigė, kad prieš penkerius metus bendrovę jie įsigiję su šiuo pastatu. Kadangi tokio statinio bendrovei nereikia, jam ieškoma naujų šeimininkų. Toks turtas verslininkams – galvos skausmas. Anksčiau ši vieta buvo ne tik vaikų, bet ir mėgstančių stikliuką kompanijų traukos vieta. Prašalaičiai ne tik palikdavo krūvas šiukšlių, bet ir niokojo statinį: daužė langus, nešė bent kiek vertingesnes statybines medžiagas, metalą.

„Pastatas buvo su langais, durimis, bet ilgainiui viskas išdraskyta, ištampyta, sulaužyta. Tai buvo didelis kaimo traukos objektas, nors neįsivaizduoju, ko jie čia ieško, nuolat tekdavo tvarkyti išlaužytą tvorą. Ne kartą buvome priversti kviesti ir policiją“, – pasakojo M. Eidukaitis.

Šiuo metu internete galima rasti skelbimą, kad 1994 m. statyti kultūros namai Perekšliuose parduodami už 50 tūkst. eurų. Bendrovės vadovas teigė kol kas pirkėjų nesulaukęs, tačiau galimybe steigti čia verslą domisi užsienio investuotojai.

„Vienas vokiečių verslininkas norėtų įkurti senelių namus. Manau, kad anksčiau ar vėliau atsiras naujas savininkas, kuris prikels šį pastatą naujam gyvenimui“, – tikisi M. Eidukaitis.

Teisiniai svertai neveikia

Tokių vaiduoklių kaip Perekšliuose, anot Panevėžio rajono vicemero Antano Pociaus, galima rasti kiekvienoje gyvenvietėje. Ypač didelis galvos skausmas – apleistos ir begriūvančios fermos. Jeigu pastatas neturi šeimininko, jis yra pavojingas. O blogiausia, jei turi ne vieną, o net keliasdešimt savininkų.

„Kai pastatas apleistas ir kelia pavojų, ieškome savininkų. Bėda, kad jų būna ne vienas, fermos turi net po 50 ar 60 pajininkų. Tokį skaičių žmonių surasti ir visus įspėti būna labai sudėtinga. Kol kas didelių rezultatų nepasiekiame“, – pripažįsta mero pavaduotojas.

Net ir radus savininką bei surašius jam pažeidimo protokolą tenka Savivaldybei rūpintis, kad šie pasirašytų. Po antros tokios baudos gali bausti tik teismas, o teismų procesai trunka metų metus. A. Pociaus teigimu, iš savo pusės Savivaldybė gali tik įpareigoti seniūnijas pasirūpinti, jog prie apleistų pastatų atsirastų lentelės, įspėjančios apie pavojų.

„Perekšliuose pavojus tikrai yra – pastatas nenaudojamas jau daugiau kaip tris dešimtmečius, nėra garantijos, kad nenukris koks plytgalis ar atšokęs tinko gabalas. Ne tik tėvai, bet visi gyventojai neturėtų likti abejingi. Jeigu pamato, kad po pastatą šmirinėja vaikai, turėtų nedelsdami imtis priemonių, nesvarbu, kad tai ne jų vaikas“, – sakė A. Pocius.