Išsiųsti popierinį laišką nebėra taip paprasta – Lietuvos paštas Panevėžyje panaikino 14 geltonųjų dėžučių. Dabar visame mieste tokių telikę 16. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Išsiųsti laišką tapo problema

Išsiųsti laišką tapo problema

Aukštaitijos sostinėje ne tik beveik nebelikę ilgą laiką buvusio didmiesčio atributo – telefonų būdelių, bet nyksta ir laiškams skirtos pašto dėžutės.

Skaitytojų pasiūlyta tema

Pasigedo dėžučių

Panevėžietė Zina, sumaniusi išsiųsti laišką, apstulbo keliose, įprastose vietose neberadusi pašto dėžučių. Arčiausiai jos namų tokia buvo Tulpių gatvėje, netoli Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kartais panevėžietė laiškus nunešdavusi ir į dėžutę prie miesto poliklinikos. Šįkart ji buvo priversta kulniuoti iki pat centrinio pašto. O tai ne taip ir arti – apie 20 minučių kelio pėsčiomis.

Paskambinusi į Panevėžio paštą išgirdo, kad dalis laiškams įmesti skirtų dėžučių Panevėžyje panaikinta gavus nurodymą iš Vilniaus.

Turi būti dėžutės ir viskas. Kas per nurodymas ir dar iš Vilniaus mūsų miesto paštui? Ką jie ten apie mus žino tie vilniečiai“, – pasipiktino ponia Zina.

Kas savaitę rašanti laiškus ir juos gaunanti moteris sako esanti ne vienintelė tokia – internetu nesinaudoja dar nemaža dalis visuomenės. Panevėžietės teigimu, jos aplinkoje popierinius laiškus gauna dažnas, pavyzdžiui, iš užsienyje gyvenančių anūkų.

Moteris pasakoja ir pati ne kartą mačiusi, kaip iš dėžutės prie policijos komisariato išimami laiškai ir jų būdavę nemažai. Dabar gi panevėžietei kone per pusę miesto nueiti iki centrinio pašto – toli, o ir sveikata ne kiekvienam leidžia įveikti tokį atstumą. Pasak jos, Panevėžys yra miestas, o ne kaimas, kur tik mobilusis paštas teatvažiuoja.

Su rajono paštais iš viso tragedija. Paskui sako, kad žmonės iš kaimo bėga. Kaip nebėgs, kad tai tą uždaro, aną uždaro ir net pašto skyriaus nepalieka“, – piktinasi ji.

Reikėjo ir sulaikytiesiems

Panevėžio apskrities VPK Komunikacijos poskyrio vyriausiasis specialistas Tadas Martinaitis sako, kad pareigūnai tarnybinės korespondencijos į jau panaikintą pašto dėžutę prie komisariato Tulpių gatvėje nemesdavo. Tačiau ja buvo naudojamasi išsiųsti esančiųjų sulaikymo patalpose laiškus. Jų nebūdavę daug. Šiuos suimtųjų laiškus išsiųsdavo pareigūnai.

Nuėmė kone pusę

Lietuvos pašto įmonės Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė tvirtina, jog dalis pašto dėžučių, neprivalomų pagal tinklo charakteristiką, buvo nukabinta gavus raštą iš Panevėžio savivaldybės administracijos.

Pasak jos, prašyta nuimti nebenaudojamas pašto dėžutes, nes jų mieste buvo tikrai labai daug. Priežasčių, kodėl Savivaldybei kliūva laiškams siųsti skirtos dėžutės, pašto atstovė teigė nežinanti. Įmonė tiesiog nuėmė mažiausiai naudojamas.

V. Budrienės teigimu, pagal reikalavimus viešai naudoti skirtos pašto dėžutės gyvenamosiose vietovėse turi būti įrengtos taip, kad atstumas iki naudotojo gyvenamosios ar jo buveinės vietos tiesiausiu atstumu būtų ne didesnis kaip du kilometrai.

Apie tas dėžutes, į kurias gyventojai įmeta laiškus, mes net neužsiminėme. Turbūt Lietuvos paštas, gavęs mūsų raštą išardyti ir susitvarkyti senąsias sublokuotas pašto dėžutes, peržiūrėjo ir skirtąsias laiškams.“

D. Svirelienė

Jūsų minimu atveju artimiausia pašto dėžutė yra 1,1 kilometro atstumu nuo buvusios pašto dėžutės Tulpių gatvė 60“, – aiškino V. Budrienė.

Anot jos, Panevėžyje nuimta 14 dėžučių, o palikta – 16.

Tačiau mes dar kartą peržiūrėsime dėžučių poreikį, įvertinsime srautus ir galbūt padidinsime jų skaičių. Tai apsvarstysime artimiausiu metu“, – pažadėjo Lietuvos pašto atstovė.

Tiesa, tai nereiškia, kad dėžutės atsiras tose pačiose nuimtųjų vietose.

Laiškų kasmet mažėja

Pasak V. Budrienės, į geltonąsias pašto dėžutes metamų laiškų skaičius yra labai įvairus, todėl tiksliai suskaičiuoti, kiek į kurią įmetama, būtų pernelyg sudėtinga: kai kuriose per dieną randama apie 10–20 laiškų, kai kur – vos vienas. Anot jos, laiškų kasmet mažėja apie 10–15 procentų.

Šiemet greičiausiai bus istoriniai metai, kada daiktų siuntimas susilygino su laiškų siuntimu. Lietuvos pašto pusmečio rezultatai rodo, kad daiktų siuntimas, palyginti su laiškų siuntimu (skaičiuojama kiekiais nuo visų siuntinių), sudarė 44 ir 56 procentus. Tai rodo, kad Lietuvos paštas tampa ne laiškų, o siuntų siuntimo bendrove ir tai atitinka pasaulinę tendenciją“, – sako Korporatyvinių reikalų departamento vadovė.

Kreipėsi ne dėl tų

Panevėžio savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Daiva Svirelienė patvirtino, kad Savivaldybė dar rugsėjį kreipėsi į Lietuvos paštą, nes pradėjo plūsti skundai dėl miestą darkančių nebenaudojamų pašto dėžučių, į kurias žmonės gaudavo korespondenciją. Tačiau Savivaldybei dėžutės, į kurias žmonės meta laiškus, nekliuvo.

Apie tas dėžutes, į kurias gyventojai įmeta laiškus, mes net neužsiminėme. Turbūt Lietuvos paštas, gavęs mūsų raštą išardyti ir susitvarkyti senąsias sublokuotas pašto dėžutes, peržiūrėjo ir skirtąsias laiškams“, – svarsto D. Svirelienė.

Savivaldybė tvirtina, jog į Lietuvos paštą buvo kreiptasi ne dėl laiškams siųsti skirtųjų dėžučių, o prašoma išardyti seniai nebenaudojamas ir miestą darkančias sublokuotąsias. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Pasak vedėjos, norėdama išspręsti seną problemą dėl gatvėse stirksančių sublokuotų ir seniai nebenaudojamų pašto dėžučių, Savivaldybė pradėjo aiškintis, kieno tai nuosavybė. Nors Lietuvos paštas žiniasklaidos priemonėms ne kartą aiškino, kad jos paštui nepriklauso, visgi Savivaldybės valdininkai, įsigilinę į dabartinius ir anksčiau galiojusius įstatymus, mano kitaip. Pasak D. Svirelienės, pagal ankstesnius įstatymus valstybės įmonė Lietuvos paštas turėjo pareigą įrengti tokias dėžutes. Vėliau susisiekimo ministro įsakymu įmonė buvo pertvarkyta į akcinę bendrovę ir turtą, pasibaigus pertvarkymams, turi valdyti nauja akcinė bendrovė. Remiantis tuo manoma, kad pašto dėžutės priklauso Lietuvos paštui. Pagal dabartinius įstatymus, pašto dėžutes įsirengia jau patys gavėjai. D. Svirelienė sako negalinti dabar pasakyti, kiek šiuo metu mieste dar likę nenaudojamų sublokuotų pašto dėžučių, nes Lietuvos paštas klausimui, ką su jomis daryti, turi laiko iki šių metų gruodžio 31-osios.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų