E. Butrimo nuotraukos

Išsigelbėjusiems nuo potvynio – barbarų bombos

Ukrainos Chersono miestą ir jo apylinkes po Naujosios Kachovkos užtvankos susprogdinimo užliejęs potvynis slūgsta atidengdamas visą tragedijos mastą ir rusų okupantų žiaurumą. Iš vandens sugriautų namų spėjusieji pabėgti beginkliai ukrainiečiai atsidūrė priešų, apšaudančių gelbėjimo valtis, taikiklyje.

„Praradau ir namą, ir daržo bei sodo derlių, kaip dabar reiks gyventi?“ – klausia Komišanų kaimelio gyventojas 49-erių Sergejus Spilokas.
Jis rodo patamsėjusią namo sieną – vanduo kelias paras buvo apsėmęs visą pirmą aukštą.
Nuslūgus potvyniui, Sergejaus šeima liko be pastogės – ko nesunaikino okupantų bombos, sugriovė jų į laisvę paleistas užtvankos vanduo.
S. Spiloko namo lubos įgriuvusios, dalis išorinių sienų nuvirtusios.
„Dauguma kaimo trobų pagal senas vietos tradicijas suręstos iš molio ir šiaudų, o plytomis apmūrytos tik išorinės sienos. Vanduo molį išplovė ir namai sugriuvo“, – paaiškino S. Spilokas.
Potvynį atlaikė ir ne visi naujesni, iš plytų bei gelžbetonio blokų statyti namai.
Vandens lygis buvo pakilęs net pusketvirto metro, susidariusi didelė srovė paplovė pastatų pamatus.

Tragedija didesnė, nei manė

Į Komišanus šalia Chersono kartu su gelbėtojais, atgabenusiais maisto paketų ir gėlą vandenį, nuvykau šeštą potvynio dieną, kai atslūgęs vanduo pagaliau leido keliu įvažiuoti į kaimą.
Aplink gelbėtojų mašiną susirinkę vietiniai pasakojo negalvoję, kad vanduo prasiverš į jų kaimą.
Nelaimės mastas pasirodė didesnis, nei jie manė.
Žemumoje esančius namus apsėmus vandeniui, jų gyventojams teko sprukti pas kaimynus į kalvos viršų.
Kai vienos moters, kartu su paaugliu sūnumi stovėjusios eilėje prie maisto paketo, paklausiau, ar jų namui vanduo žalos nepadarė, ji prapliupo raudoti – sugriuvo visi sodybos pastatai.
Kachovkos elektrinę rusų kariai susprogdino išsigandę prasidėjusio ukrainiečių kontrpuolimo. Užtvankos susprogdinimas sukėlė milžinišką ekologinę katastrofą, pavojų žmonių gyvybėms. Baiminamasi užkrečiamųjų ligų protrūkio – upė ima vis stipriau dvokti, uždrausta gerti nevirintą vandenį, naudoti maistui daržoves iš apsemtų daržų.

Skaičiuoja žuvusius ir sužeistuosius

Didžiausias pavojus iškilo už 80 kilometrų esančiam Chersonui.
Iki karo jame gyveno 280 tūkst., dabar – vos apie 30 tūkst. žmonių.
Miesto pakraštyje, kitoje upės pusėje, įsitvirtinęs priešas kasdien keliasdešimt kartų apšaudo iš tankų ir minosvaidžių.

Visą straipsnį skaitykite birželio 21 dienos (trečiadienio) „Sekundės“ laikraštyje.