Centralizuotas mokinių priėmimas rodo, kad lyderio pozicijas Panevėžyje išlaiko „Vilties“ progimnazija. P. Židonio nuotr.

Išryškino mokyklas lyderes

Išryškino mokyklas lyderes

Sausio pradžioje startavęs, o kovą numatytas baigti centralizuotas mokinių priėmimas į pirmąsias ir penktąsias klases jau išryškino geidžiamiausias ir nepopuliarias Panevėžio mokyklas.

Daugiausia prašymų priimti vaikus sulaukė miesto Pradinė mokykla, „Vilties“ ir „Vyturio“ progimnazijos. Panevėžio savivaldybės Švietimo skyriaus specialistės Violetos Seredžiuvienės teigimu, Pradinei mokyklai keturiose klasėse leista mokyti 96 vaikus, o gauta 110 prašymų. Kadangi vienoje pradinukų klasėje negali mokytis daugiau nei 24 vaikai, dalis prašymų liks nepatenkintų.

Visos vietos jau užpildytos ir „Vilties“ bei „Vyturio“ mokyklose. Kiek prasčiau pirmąsias klases sekėsi komplektuoti „Ąžuolo“ bei Rožyno progimnazijoms. Pastaroji vietoje planuotų trijų pirmokų klasių nesurinko prašymų nė pilnoms dviem.

Būsimųjų pirmokų antplūdžiu negali pasigirti ir Mykolo Karkos progimnazija, sulaukusi vos 19 vaikų tėvų prašymų, o dar menkesni rezultatai Beržų progimnazijos, gavusios tik 14 prašymų.

Tėvams liko mėnuo

Iki šios dienos miesto Švietimo skyrius sulaukė 53-ų būsimų penktokų tėvų bei globėjų prašymų priimti vaikus į vieną ar kitą miesto mokyklą. Pasak V. Seredžiuvienės, paprastai tai vaikai, bebaigiantys miesto Pradinę mokyklą, tačiau pasitaiko ir tų, kurių tėvai dėl vienų ar kitų priežasčių pageidauja savo vaiką perkelti iš vienos mokyklos į kitą.
Kaip ir tarp būsimųjų pirmokų, taip ir tarp penktokų populiariausia išlieka „Vilties“ progimnazija.

Pasak Švietimo skyriaus specialistės, tėvai turėtų suskubti vaikams parinkti mokyklą ir prašymą pateikti iki kovo 1-osios. Iki šios datos vaikai į mokyklas pirmumo teise bus atrenkami atsižvelgiant į šeimos deklaruotą gyvenamąją vietą. Pateikus prašymą vėliau, mokinukas bus nukreiptas į tą mokyklą, kurioje bus likę laisvų vietų.

Beržų progimnazijai laikas ir tėvai negailestingi – nebe pirmus metus sunkiai pirmokus renkanti mokykla šįmet sulaukė vos daugiau nei dešimt prašymų į pirmąsias klases. P. Židonio nuotr.

Lemia mokymosi rezultatai

Kodėl vienos mokyklos populiarios ir geidžiamos, o į kitas sunešama nedaug prašymų, švietimo įstaigų vadovai turi ne vieną atsakymą.

„Esu įsitikinusi, kad tėvai į mūsų mokyklą vaikus leidžia pirmiausia išsiaiškinę, kaip ją baigusiems sekasi mokytis gimnazijose. O sekasi jiems tikrai gerai ir tai rodo, kad vaikus gerai parengiame“, – mano „Vilties“ progimnazijos vadovė Danutė Valiukienė.

Direktorė svarstė, jog sėkmę bene labiausiai lemia tai, kad vaikus moko ne tik didžiulį žinių bagažą turintys specialistai, bet lemia ir mokyklos atmosfera, kai kolektyvas jaučiasi laimingas.

„Nebijau to sakyti, nes patys mokytojai man nuolat pabrėžia, kad mūsų mokykloje gera dirbti. Laimingi mokytojai ugdo laimingus, kūrybingus, savimi pasitikinčius, tvirtai ant kojų stovinčius, motyvuotus, žinančius, ko gyvenime nori, piliečius“, – mokyklos sėkmės laidą įvardijo jos vadovė.

Mokiniai neužplūdo

Savarankiškai klases komplektuoja ir ilgoji, tai yra nuo pirmos iki dvyliktos klasės, humanistinės krypties Vytauto Žemkalnio gimnazija.

Nors Savivaldybės tarybos sprendimu nuo kitų mokslo metų uždaroma „Aušros“ progimnazija, tikintis, kad jos mokiniai rinksis arčiausiai esančią V. Žemkalnio gimnaziją, jos direktorių Artūrą Totilą nustebino klausimas, ar jau užplūdo būsimų mokinių tėvų prašymai.

„Ką reiškia antplūdis, kai „Aušros“ progimnazijoje mokosi tik apie šimtą vaikų?“ – pareiškė A. Totilas. Anot jo, kaip ir šiemet, taip pat ir kitais mokslo metais gimnazijoje bus sudarytos dvi pirmokų klasės. Direktoriaus teigimu, joms užpildyti prašymų jau pakanka.

Anot vadovo, mokykla turėtų pasipildyti ir dar viena aštuntokų klase, kurie ateis iš „Aušros“.

„O kitos klasės mūsų mokyklos tik šiek tiek pasipildys „Aušros“ moksleiviais“, – teigė A. Totilas.

Renkasi buvę mokiniai

Alfonso Lipniūno progimnazija – viena iš kelių miesto švietimo įstaigų, į kurią prašymai pateikiami ne Švietimo skyriui, o pačiai mokyklai. Tokia priėmimo tvarka numatyta atsižvelgus į tai, kad tai katalikiška mokymo įstaiga, joje nėra etikos pamokų, visiems dėstoma tikyba.

Šios mokyklos vadovė Vilma Petrulevičienė teigia, kad gautų prašymų skaičius byloja, jog dvi pirmokų klasės jau sukomplektuotos, o šią mokyklą savo vaikams rinko ne tik vakarinio Panevėžio rajono gyventojai, bet ir gyvenantieji Rožyne ar Panevėžio rajone, Naujamiestyje.

„Pastebime, kad mūsų mokyklą savo vaikams renka bene daugiausia buvusių mūsų mokinių“,–- sako progimnazijos vadovė.

Pakišo koją

Tėvų reitinge nebe pirmus metus liūdniausiai atrodo Beržų progimnazija. Į jos pirmąsias klases pateikta tik kiek daugiau nei dešimt prašymų. Mokyklos direktorius Stanislovas Ambrazaitis teisinasi, kad šįkart koją pakišo po tuo pačiu stogu Savivaldybės steigiamas Apskaitos centras, centralizuotai tvarkysiantis biudžetinių įstaigų buhalteriją.
„Toji buhalterija užims viso labo penkis kabinetus. Nepaisant to, pastebiu, kad pasklido žinia, jog Beržų progimnazijos nebeliks, joje dirbs iš kitų švietimo įstaigų atkelti buhalteriai“, – dūsavo direktorius.

S. Ambrazaitis sako visiems aiškinantis, kad jo vadovaujama mokykla tikrai gyvuos, bet nerimo gaidelė dėl jos ateities tarp panevėžiečių vis dėlto tvyro.

„Man skambina ne tik būsimųjų pirmokų, bet ir esamų moksleivių tėvai ir teiraujasi, ar tikrai uždaroma Beržų progimnazija. Net mūsų mokyklos pedagogai sunerimo ir klausia, ar ko nors neslepiu nuo jų, ar tikrai mokykla išliks“, – sako direktorius.

Meta gelbėjimosi ratą

Švietimo skyriaus specialisto Eugenijaus Kuchalskio nuomone, gautų prašymų skaičiai yra rodiklis, kaip pačios mokyklos dirba ieškodamos savo nišos ir krypties pritraukiant vaikus, o ypač jų tėvus.
Specialistas nesutinka, kad Savivaldybės politika nepalikti progimnazijų pustuščių joms kiša koją komplektuojant klases.

„Sakyčiau, kaip tik yra atvirkščiai. Savivaldybė stengiasi laisvas patalpas išnaudoti ekonomiškai. Beržų progimnazija dėl pirmokų komplektavimo problemų turi nebe pirmus metus. Su mokyklos vadovais ne kartą buvo kalbėta ieškant išeičių, kad vaikų joje bent nemažėtų. Savivaldybė gelbėdama leido įsteigti vadinamąsias specialiąsias klases, dabar numatytas pripučiamas maniežas progimnazijos stadione. Tai irgi vienas iš būdų suaktyvinti mokykloje neformalųjį ugdymą, kad kaip nors būtų amortizuotas vaikų mažėjimas. Manyčiau, reikėtų vertinti, o ką pati mokykla padarė, kad mokiniai ateitų? Kodėl vienos surenka tris keturias pirmokų klases, o kitoms net vienai klasei vaikų neužtenka?“ – svarsto E. Kuchalskis.

Anot jo, ir Apskaitos centro įkūrimas Beržų progimnazijoje irgi yra viena iš priemonių išlaikyti ir pačią mokyklą, kad mažėjant mokinių jos pastatas netaptų finansine našta miestui.

 

Komentarai

  • Pirmoką patikėčiau tik Panevėžio pradinei mokyklai. Išbandyta du kartus – patys geriausi atsiliepimai! Sėkmės šauniam Pradinės kolektyvui!

  • Panevėžio pradinė mokykla- geriausias pasirinkimas , čia vaikus moko nuostabūs- savo darbą mylintys pedagogai

  • Panevėžio V. Mikalausko menų mokykla geriausias pasirinkimas. Čia mokosi du mano vaikai. Nereikia dar papildomai vesti vaikų į muzikos ar dailės mokyklas. Viskas po vienu stogu. Klasės neperkrautas. Penktokų klasėje tik 15 mokinių.

  • Labai nusivyliau Panevėžio pradine mokykla.

Rodyti visus komentarus (4)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų