Išrinkti kultūros ir meno lauko geriausieji

• Sekundė
• Reda Osteikaitė
• Aktualijos
• Kultūra
• 2022.04.07 11:08

Panevėžio miesto savivaldybės kultūros ir meno taryba išrinko tris šiemečius kultūros ir meno premijos laureatus.

Jais tapo fotografas Andrius Repšys, ilgametis Panevėžio muzikinio teatro vadovas, orkestro dirigentas Vidmantas Kapučinskas ir Panevėžio kraštotyros muziejaus kūrėjų grupė. Šiemet miesto bendruomenė šiam garbingam apdovanojimui gauti pateikė 8 kandidatus.

„Džiaugiuosi, kad kultūros ir meno žmonės nestokoja idėjų, turtinant kultūrinį miesto gyvenimą. Dėkoju Jums už tai, ką esate nuveikę ir už tai, ką dar padarysite kultūros ir meno labui. Sveikinu laureatus ir linkiu kūrybinės sėkmės“, – sakė Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas.

Fotografas Andrius Repšys įvairiose parodose Lietuvoje ir užsienyje dalyvauja nuo 1998-ųjų, surengė daugiau nei 30 personalinių ir daugiau kaip 40 grupinių parodų. A. Repšys nuo 2001 m. yra Spaudos fotografų klubo valdybos narys, nuo 2019 m. – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Tais pačiais metais kultūros ministro įsakymu suteiktas meno kūrėjo statusas. 2019 m. trejiems metams išrinktas į Panevėžio miesto dailės galerijos meno tarybą, nuo 2021 m. – Šiaurės Lietuvos fotomenininkų asociacijos valdybos narys. A. Repšys vienas pirmųjų Lietuvoje kryptingai siekia dronų fotografijos meistriškumo. Iki tol jau turėjęs aviacinės fotografijos patirties menininkas dronų fotografijai suteikia naujų impulsų, šlifuoja techniką, optiką, vaizdo prasmę, ieško už estetinio grožio slypinčių prasmingų formų derinių, netikėtų sekų, terminio cikliškumo. A. Repšys metodiškai tyrinėja įvairius gamtos, architektūros, urbanistinių erdvių, žmonių mobilumo „žemėlapius“.

Svarbiausi A. Repšio darbai – „Pajusk skrydžio jėgą“, „Žmogus Paukštis“, Meno forumas Homo Ludens“, „Vidmanto Urbono plaukimas“, „Visureigiais aplink Ladogos ežerą“. Per paskutinius dvejus metus surengė personalines parodas „Projektas 1808. Karantinas“, „4 M2 Laisvės“, surengtos pasaulinės parodos Jungtiniuose Arabų Emyratuose „Saulės grafika“ ir „Vaizduotės kelionė“. A. Repšio dviejų paskutinių metų svarbesni laimėjimai: 2020 m. Lietuvos spaudos fotografijos temų „Fotopasakojimas/Reportažas“ ir „Gamta“ nominantas, temos „Gyvenimas“ – nugalėtojas, „Budapest International Foto Awards 2020“ kategorijos „Editorial – Sports“ bronzos medalio laimėtojas, „Sony World Photography Awards 2022“ kategorijos „Place in the Professional Landscape“ 2 vietos laimėtojas.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventas, ilgametis Panevėžio muzikinio teatro vadovas, orkestro dirigentas Vidmantas Kapučinskas per beveik keturiasdešimtmetį aktyvios kūrybinės veiklos metų sumanęs ir įgyvendinęs daugelį Panevėžio bei visos Lietuvos mastu reikšmingų iniciatyvų. Tai profesionalaus scenos meno pastatymai Panevėžio muzikiniame teatre, Panevėžio kamerinio orkestro įkūrimas ir vykdyta kūrybinė veikla, meno programų, festivalių tradicijų puoselėjimas, nuolatinis bendradarbiavimas su ryškiais Lietuvos bei užsienio kūrėjais. Skaičiuojama, kad per kūrybinius veiklos metu Panevėžio muzikiniame teatre V. Kapučinskas sudirigavo daugiau kaip 350 spektaklių. 1996-2001 m. drauge su Panevėžio kameriniu orkestru organizavo Panevėžio krašto, 2003 m. Tarptautinį jaunųjų pianistų ir stygininkų konkursus, 2000-2011 m. buvo tarptautinio vasaros muzikos festivalio „Ant Katedros laiptų“ sumanytojas ir organizatorius. Su Panevėžio kameriniu orkestru parengė ir dirigavo įvairius vokalinius, instrumentinius, styginių orkestro kūrinius, tokius kaip G. B. Pergolesi „Magnificat“, „Koncertas A-dur“, „Metų laikai“, B. Briteno „Paprastoji simfonija“, muzikinį spektaklį, skirtą Panevėžio muzikinio teatro 25-mečiui „Vien tik mūzos valdo mus“ ir kt. Paruošė spektaklius, tokius kaip P. Abraham operetė „Balius Savojoje“, R. Rodgers miuziklas „Muzikos garsai“, R. Stolz operetė „Svajonių sala“ ir kt. 2001 m. su Panevėžio kameriniu orkestru koncertavo Lenkijoje, Švedijoje, Slovakijoje, Ispanijoje, Rusijoje, Olandijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje ir kt.

Panevėžio kraštotyros muziejaus kūrėjų grupė – Jūratė Gaidelienė, Emilija Juškienė, Donatas Juzėnas, Dovilas Petrulis, Zita Pikelytė, Vitalija Vasiliauskaitė, Lina Vilienė, Emilis Jocius bei Arūnas Astramskas – suplanavo ir įrengė modernią muziejaus ekspoziciją „Panevėžio istorijos ekspozicija: epochų dialogai“. Ekspozicijos rengimas buvo sudėtingas, ilgas, kolektyvinio darbo, aukštos kvalifikacijos reikalaujantis procesas. Daugelis jų yra ilgamečiai muziejaus darbuotojai (A. Astramskas, J. Gaidelienė, Z. Pikelytė, V. Vasiliauskaitė, L. Vilienė), kurių veikla įstaigą pavertė šiuolaikiniu muziejumi, formuojančiu miesto bendruomenės istorinę atmintį ir šalyje reprezentuojančią Panevėžį. Muziejaus kūrėjų grupė sudarė ir išleido 39 leidinius, parengė šimtus straipsnių. Nuo 1998 m. rengia konferencijas „Iš Panevėžio praeities“, parengė „Skaitmeninę Panevėžio istorijos biblioteką“, kurioje skelbiami šimtai miesto istorijos dokumentų, surinktų pagrindinėse Panevėžio regiono paveldą saugančiuose Lietuvos archyvuose ir bibliotekose.

„Panevėžio istorijos ekspozicija: epochų dialogai“ siekiama bendros istorinės atminties pagrindu ugdyti bendruomenės susitelkimą ir tapatybę. Ekspozicija sukurta vadovaujantis dabar dominuojančiomis istorijos mokslo bei muziejininkystės teorinėmis koncepcijomis ir metodais. Į ekskursijų po ekspoziciją ciklą įtrauka 15 ekskursijų įvairiais profiliais pasakojančių apie praeitį. Miesto istorija atskleidžiama daug išsamiau ir plačiau nei buvo 1503-1940 m. Pirmą kartą į nuolatinę ekspoziciją įtrauktos partizaninio Sąjūdžio ir holokausto temos, vieni pirmųjų Lietuvoje sprendė sovietinio laikotarpio ekspozicijos kūrimo problemas. Ekspozicijos paveikumui sukurti buvo panaudota daug muziejinių ir techninių priemonių, įrengti septyni interjerai, erdvė liaudies muzikos klausimui, vieta grupinei vaizdo siužetų peržiūrai ir kt. Sukurtos turiningos, inovatyvios krašto istorijos ir kultūros paveldą atspindinčios ekspozicijos, kurios patraukliai pristato Panevėžį ne tik miestiečiams, bet ir miesto svečiams, istorijos bei etnografijos tyrinėtojams, Taip pat sukurtos naujos galimybės edukacijai. Tikimasi, kad atnaujintos ekspozicijos taps svarbiu krašto kultūros pažinimo židiniu ne tik Aukštaitijos etnografiniame regione, bet ir visoje Lietuvoje.

Kultūros ir meno premijos laureatams bus įteiktos balandžio 15 d. Juozo Miltinio dramos teatre.

• Sekundė
• Reda Osteikaitė
• #Aukštaitijos Senvagė
• #Kultūra
• #Kultūros ir meno premija
• #laureatai
• #menas
• #Panevėžys
• #Savivaldybė