P. Židonio nuotr.

Išpuoselėtose vietose – atgrasus vaizdas

Išpuoselėtose vietose – atgrasus vaizdas

Atgrasūs invaziniai šliužai, praėjusią vasarą gąsdinę panevėžiečius, toliau plečia savo valdas Aukštaitijos sostinėje. Iki šiol šiais naujakuriais pernelyg nesidomėjusi miesto Savivaldybė dabar susirūpino ir ketina konsultuotis su ekspertais.

Soduose ir daržuose sparčiai įsikuriantys invaziniai sprindžio dydžio šliužai, per kelias naktis galintys nuėsti ir visą daržą, jau kuriasi ir miestuose.

Jau pernai šių nekviestų oranžinės spalvos svečių pirmą kartą savo mieste užtiko ir panevėžiečiai. Riebūs ir ilgi šliužai drėgnesniais vasaros rytais nuklodavo visą A. Jakšto gatvę, Taikos alėją.

Dar didesnės šių gyvių invazijos pernai sulaukė ir priemiestinės Dembavos gyvenvietės žmonės.

Šįmet panevėžiečiai irgi jau pasakoja pėsčiųjų ir dviračių takuose Nevėžio pakrantėje matantys tokius šliužus.

„Prieš porą savaičių važinėjausi riedučiais ir mačiau Taikos alėjos dviračių take sutraiškytų juodų šliužų. Nebuvo jie dar labai dideli, nykščio dydžio, turbūt dar neužaugę. Ankstesniais metais matydavau daug didesnių ir jie dar blizgėdavo“, – pasakojo panevėžietis Paulius.

Jis keletą tokių pakeleivių Taikos alėjoje sutiko ir šį trečiadienį.

Neišgirdo patarimų

Dar 2017 metais įsigaliojo įstatymas kovai su invazinėmis rūšimis Lietuvoje. Šis dokumentas įpareigojo naikinti šliužus: privačioje žemėje jos savininką, valstybinėje – savivaldybes. Pamačius invazinių gyvūnų būrius, privalu pranešti savivaldybei.

Žinia apie šįmet Panevėžyje vėl pasirodžiusius šliužus miesto Savivaldybės atstovams buvo naujiena.

„Teisybę pasakius, nesu girdėjęs, kad šliužai vėl pasiekė Panevėžį. Prieš metus žinojau, kad šitų gyvių buvo rasta A. Jakšto gatvėje. Sakote, dar ir Taikos alėjoje jų atsirado? Viena kolegė darbe pasakojo rinkusi šliužus sodyboje, bet tai buvo Ignalinos rajone“, – nustebo Panevėžio mero pavaduotojas, buvęs aplinkosaugininkas Valdemaras Jakštas.

Jo teigimu, pernai Savivaldybė nusprendė nesiimti priemonių prieš invazinius prašalaičius.

„Kalbėjome su gamtininkais, bet tuo metu neišgirdau konkrečių patarimų, ką galima su tokiais gyvūnais daryt, kaip juos naikinti. Gal per metus kas nors pasikeitė ir atsirado efektyvesnių būdų“, – kalbėjo vicemeras, pažadėdamas iš naujo aptarti šitą klausimą su ekspertais.

ki šiol šiais nedraugiškais naujakuriais pernelyg nesidomėjusi miesto Savivaldybė dabar susirūpino ir ketina konsultuotis su ekspertais. P. Židonio nuotr.

Iki šiol šiais nedraugiškais naujakuriais pernelyg nesidomėjusi miesto Savivaldybė dabar susirūpino ir ketina konsultuotis su ekspertais. P. Židonio nuotr.

Įspėja nelaukti

Gamtininkai nebeprieštarauja, kad iš sodams ir daržams žalą darančių įvairių šliužų ir sraigių pats baisiausias yra invazinis luzitaninis arionas. Jis ėda viską iš eilės nesirinkdamas. Dėl geresnio grobio gali toli nukeliauti. Karštomis dienomis jie slepiasi pavėsyje: po grumstais, aukštose žolėse, kur drėgna. O dauginasi neįtikėtinai greitai: šliužas padeda apie 500–600 kiaušinėlių per metus, palankiais metais gali būti ir dvigubai.

„Per kelias naktis toks svečias gali sunaikinti visą daržą“, – patikina žinomas gamtininkas Selemonas Paltanavičius.

Jo teigimu, invaziniai šliužai Lietuvą pasiekė prieš 10–12 metų iš kitų Europos šalių gabenant augalus, kompostą, trąšas. Pasak pašnekovo, tokia buvo šios nepageidaujamos kelionės pradžia, bet jos pabaigos dar nesimato.

Manoma, kad dabar Lietuvoje šių parazitų turi būti visose savivaldybėse: tiek kaimuose, tiek miestuose. Panevėžio apskrityje dėl jų skundžiasi jau ir biržiečiai bei kupiškėnai.

„Gal ir Panevėžyje, kaip ir kiekviename mieste, kažkas parsinešė iš prekybos centro su pirktu žemių maišu ar parsivežė iš kitos šalies sodinukų vazonuose, kuriuose jau buvo kiaušinėlių ar pačių šliužų. Radę tinkamas sąlygas, šie ėmė sparčiai veistis“, – nesistebi gamtininkas.

Spalvų margumynas

Panevėžiečio Pauliaus Taikos alėjoje matytas juodas gyvis, anot jo, tai viena iš keturių luzitaninių rūšių. Jų gentainių dar būna ryškiai rudų, margų.

Invaziniai moliuskai, anot S. Paltanavičiaus, oficialiai vadinami smalžiais arba ispaniniais šliužais.

„Šituos šliužus būtina masiškai naikinti ir tokių darbų neatidėlioti. Tam, mano žiniomis, sodininkų parduotuvėje jau yra bent keturios rūšys specialių preparatų. Jei atsiranda soduose, tai turėtų priemonių imtis visa bendrija. Jei Savivaldybės teritorijoje, ji turi gintis nuo kenkėjų“, – pabrėžia gamtininkas.

Šliužus bandant išnaikinti specialiomis granulėmis iš parduotuvės, pasak S. Paltanavičiaus, jų reikia papilti po aukštomis žolėmis, krūmais, kur vėsu ir drėgna. Taip pat galima šliužus tiesiog surinkti, kai šie gyviai šliaužia dėti kiaušinėlių į žemę, po akmenimis.

Internete galima rasti įvairių liaudies patarimų spalvotiems šliužams neva nuginti. Kai kas siūlo jiems priberti druskos, kiti – pastatyti spąstus darže įkasant į žemę per pusę perpjautą plastikinį butelį su kokakolos gėrimu. Taip pat tam esą tiktų ir alaus „baseinėlis“.

S. Paltanavičius griežtai nerekomenduoja taip elgtis. Jo teigimu, tai ne tik neveiksminga, bet ir teršia aplinką.

Sraigių invazija

Žinomas gamtininkas ir buvęs pedagogas iš Raguvos Antanas Slučka teigia invazinių šliužų savo akimis matęs tik Vilniaus regione. Raguviškis bendrauja su vienu profesoriumi, kuris ryžosi atidžiau panagrinėti svetimšalį, viską graužiantį gyvį, ir jį parsinešęs augino savo namuose.

Šis tyrimas, pasak A. Slučkos, geriausiai parodė, kokie vislūs buvo netradiciniai mokslininko augintiniai ir kiek jie dėl to gali pridaryti problemų.

Buvęs mokytojas tikina, kad visgi nereikėtų tokių invazinių gyvūnų nešioti ir platinti.

Savo apylinkėse tokių atėjūnų A. Slučka dar nesutiko, tik visiems įprastus mažus šliužus pastebi, kurie didelės žalos kol kas sodininkui nepadaro, nes taip masiškai neplinta.

Tačiau A. Slučka grėsmę mato ir dėl mažų, invazinių sraigių, kurių pastaraisiais metais taip pat smarkiai priviso daržuose. Šį drėgną pavasarį jos ne ką lėčiau graužė daržovių bei kitų augalų lapus.

„Vos spėjau pupeles apsaugoti, kai sraigės pradėjo masiškai šliaužti. Dar turiu kieme metro pločio žieminio jurgino kelmą. Tai praskleidęs kartą jame surinkau 240 šitų sraigučių, kitą rytą dar 50, trečią – dar 20. Manau, kad ir dar ne pabaiga – jos kaip kokie kipšiukai padeda po 400 kiaušinių ir prisirita vėl“, – pasakoja gamtininkas.

Jo nuomone, su tokiais gyviais kovojant vienintelė priemonė – rinkti. Nuodais A. Slučka nepasitiki, sako, preparatais sunku kiekvieną tokį parazitą paveikti.

Komentarai

  • Reikia veisti gyvūnus kurie juos mėgsta.

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų