Išmokti lietuviškai nemato problemų

Išmokti lietuviškai nemato problemų

Valstybinei lietuvių kalbos komisijai prakalbus apie kitais metais prasidėsiantį ukrainiečių pabėgėlių lietuvių kalbos žinių tikrinimą, kilo nemenkas ažiotažas.

Visgi Panevėžyje karo pabėgėlius lietuviškai mokantys specialistai dėl to nemato didelės problemos.

Imsis tikrinti

Valstybinė kalbos inspekcija Seimui bei trims ministerijoms išsiuntė raštą, kuriame informavo apie planus nuo kitų metų kovo pradėti tikrinti šalyje dirbančių karo pabėgėlių iš Ukrainos lietuvių kalbos mokėjimą.

Jiems Vyriausybė buvo nustačiusi per 24 mėnesius išmokti lietuvių kalbą reikiamu lygiu.

Šį raštą sukritikavusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pareiškė, esą kalbos inspektoriai, užuot dėmesį skyrę policinėms priemonėms, galėtų imtis iniciatyvos, kad padėtų lietuviškai išmokti norintiems žmonėms.

Kritikos lavinos sulaukęs Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas Audrius Valotka teigia, kad Lietuva ukrainiečių pabėgėliams kol kas yra suteikusi bene pačią didžiausią lingvistinę, kalbinę lengvatą visoje Europoje.

Pasak A. Malčiauskienės, būtų neetiška karo pabėgėliams siūlyti susimokėti už lietuvių kalbos kursus. G. Kartano nuotr.

Neužsidaryti burbule

Nemokamus lietuvių kalbos kursus ukrainiečiams organizuojančio Panevėžio švietimo centro direktorė Asta Malčiauskienė mano, kad čia gyvenantiems karo pabėgėliams Kalbos komisijos reikalavimas netaps problema.

Aukštaitijos sostinėje jau yra ukrainiečių, išlaikiusių žemesnio lygio lietuvių kalbos egzaminą ir galinčių susišnekėti lietuvių kalba.

„Pati idėja, kad žmonės turi mokėti šalies, kurioje gyvena, kalbą, sveikintina“, – sako A. Malčiauskienė.

Ji sako pastebinti, kad karo pabėgėlių poreikis išmokti lietuviškai tikrai didelis. Tas ypač aktualu dirbantiems ukrainiečiams, tačiau noriai mokosi kalbėti lietuviškai ir į Aukštaitijos sostinę nuo karo pabėgę senjorai.

Vis dėlto priverstinis mokymasis ir tikrinimas, mano A. Malčiauskienė, vargu ar duotų teigiamų pokyčių.

„Kaip tik reikia sudaryti kuo lankstesnes sąlygas mokytis kalbos įvairiais būdais. Kalba atveria visai kitas gyvenimo galimybes ir nė viena kalba nebus našta“, – sako ji.

Pasak direktorės, besimokantiems svetimos kalbos svarbiausia neužsidaryti burbule, kuriame jos nereikia. Europa turi ne vieną pavyzdį, kai tokios situacijos vėliau sukelia nemažai problemų.

Mokinių antplūdis

Panevėžio švietimo centras kalbos kursus ukrainiečiams pradėjo organizuoti vos atvykus į miestą pirmiesiems pabėgėliams.

„Kursai ukrainiečiams nekainuoja. Žmonės atvažiavo bėdos prispausti, jų situacija labai sudėtinga ir dar siūlyti susimokėti už mokymus būtų neetiška“, – pabrėžė A. Malčiauskienė.

Grupėje paprastai mokosi iki 15 žmonių, tačiau, pasak direktorės, poreikis žymiai didesnis.

„Panevėžio savivaldybėje galimybių nemokamai mokytis kalbos yra sočiai. Pavyzdžiui, Vilniuje nėra tiek nemokamų kalbos kursų kaip Panevėžyje.“

Y. Rutkauskienė

Vien šiuo metu yra beveik 60 užsiregistravusiųjų į naujus kursus, nors apie juos viešai net nebuvo skelbta – informacija apie kalbos mokymąsi sklinda iš lūpų į lūpas.

„Poreikis tikrai didesnis, nei galime patenkinti“, – sako A. Malčiauskienė.

Dažniausiai lietuvių kalbos mokytis ateina į Panevėžį atvykusieji su vaikais, taip pat ieškantieji darbo bei jau dirbantys.

„Visi sako, kad lietuvių kalba sudėtinga, kad sunku mokytis, bet vis tiek kursus lanko ir po darbo. Užuot ėję namo, dvi valandas mokosi, paskui dar ruošia namų darbus“, – ukrainiečių dėl atkaklumo giria A. Malčiauskienė.

Y. Rutkauskienė įsitikinusi: Aukštaitijos sostinėje ukrainiečiams sudarytos visos galimybės mokytis lietuvių kalbos. P. Židonio nuotr.

Galimybių daugiau nei Vilniuje

Panevėžio švietimo centre ukrainiečius lietuvių kalbos mokanti Yana Rutkauskienė pasakoja, kad jos tautiečiai jau gavo žinutes apie būsimus tikrinimus.

Teisės aktai reikalauja lietuvių kalbą mokėti tiems, kurie dirba aptarnavimo srityje.

„Pagal įstatymą lietuviai turi gauti paslaugas lietuvių kalba“, – sako Y. Rutkauskienė.

Anot jos, dirbantys Panevėžyje ukrainiečiai jau laiko egzaminus. Jos pačios keletas mokinių laiko arba netrukus laikys A1 lygio lietuvių kalbos egzaminus.

Mokytoja įsitikinusi: Aukštaitijos sostinėje ukrainiečiams sudarytos visos galimybės mokytis lietuvių kalbos.

„Panevėžio savivaldybėje galimybių nemokamai mokytis kalbos yra sočiai. Pavyzdžiui, Vilniuje nėra tiek nemokamų kalbos kursų kaip Panevėžyje“, – sako Yana.

Prireikia pusmečio

Pasak Y. Rutkauskienės, su lietuvių kalba bando susidraugauti ne tik dirbantieji. Jos pačios vyriausiam mokiniui – 69-eri.

Prieš septynerius metus gyventi į Panevėžį iš Kijevo atvykusi Yana lietuviškai jau kalbėjo po pusmečio.

„Jeigu tikrai dirbi, stengiesi, per metus įmanoma patį žemiausią lygį pasiekti, kad galėtum susišnekėti“, – mano Yana.

Dar per metus, mokytojos manymu, galima pasiekti ir aukštesnį A2 lygį.

Jos pastebėjimu, svetimšaliams labai sunki lietuvių kalbos gramatika. Savo mokinius ji ragina kalbėti lietuviškai, nors ir netaisyklingai, nes bekalbant ir girdint teisingai tariamus žodžius pačiam lengviau išmokti.

„Iš tikrųjų jau labai daug ukrainiečių Panevėžyje supranta lietuviškai, nors dar neišdrįsta šnekėti“, – pastebi Y. Rutkauskienė.

Ji prašo ir lietuvių turėti kantrybės klausytis kad ir sunkiai liežuvį laužančių ukrainiečių.

„Pasistengia ukrainietis kažką pasakyti lietuviškai, o jam sakoma – gali kalbėti ir rusiškai, suprasime. Tai demotyvuoja ir neprideda pasitikėjimo savimi“, – pastebi mokytoja.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų