Išmesta spinta gali atsirūgti

• Sekundė
• Daiva SAVICKIENĖ
• Aktualijos
• 2021.11.14 15:00

Padangų, senų baldų ir kitų rakandų sąvartynų prie komunalinių atliekų konteinerių neišnaikinus vaizdo stebėjimo kameromis, gyventojus mokyti švaros bus bandoma ūgtelėjusiomis baudomis.

Nuo šiol net ir pirmą kartą pričiupti nebebus tik švelniai pabarami – ir jiems iš karto teks purtyti piniginę.

Praėjusiais metais už atliekų išmetimą ne vietoje Panevėžio savivaldybė nubaudė 153 asmenis, šiemet vien iki praėjusio pirmadienio – jau 288. Tokį augimą Savivaldybė sieja su aktyvesniu konteinerių stebėjimu vaizdo kameromis. Jas sustatė ne tik pačios Savivaldybės viešosios tvarkos inspektoriai, bet ir atliekų vežėja įmonė „Panevėžio specialus autotransportas“. Visgi žinia, kad prie konteinerių gali būti įrengta mobili kamera, ne visiems padaro įspūdį.

Individualių namų Rožyno mikrorajone gyvenanti Asta neslepia, kad nors kieme turinti buitinių atliekų konteinerį, tačiau retkarčiais savo šiukšlių maišą švysteli į miesto daugiabučių konteinerius ir nesuka sau galvos, kad gali būti pričiupta.

„Pastarąjį kartą tvarkiau namus ir susikaupė daug išmetamų daiktų. Į maniškį konteinerį jie būtų netilpę, tai važiuodama į darbą išmečiau pakeliui į miesto konteinerį“, – pasakojo panevėžietė.

Ji girdėjusi apie vaizdo kameras, tačiau jų nebijo – abejoja, ar nufilmuotų, o ir nufilmavus kažin ar ją kas surastų.

„Man paprasčiau kokią seną pagalvę ar išardytą spintelę išmesti į pakeliui esantį bendrąjį konteinerį, nei vežti kažkur į stambiagabaričių atliekų aikštelę“, – nesivargina Asta.

Pėsčius sunku surasti

Savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Daiva Svirelienė įspėja: miesto atliekų tvarkymo taisyklėse numatoma 12 griežtų draudimų, tarp tokių – draudžiama mesti mišrias komunalines atliekas į ne savo mišrių komunalinių atliekų konteinerius, pavyzdžiui, į kaimyninio daugiabučio namo konteinerį, ar atvežti mišrias komunalines atliekas iš kitų savivaldybių teritorijų, garažų, individualių valdų ar kolektyvinių sodų, taip pat privačiuose kiemuose susidariusias žaliąsias, pavyzdžiui, lapus, suversti bendrojo naudojimo teritorijose.

Vis dėlto Savivaldybės teisininkė pripažįsta, kad Asta iš dalies teisi. Nustatant tokius kaip ji pažeidėjus, savąsias šiukšles metančius kur nepriklauso, kyla problemų. Dažniausiai tokie „nusikaltėliai“ identifikuojami tik pagal automobilio valstybinius numerius.

„Atvažiuoja su priekabomis, pradeda tempti, vilkti maišus iš savo transporto priemonių“, – pasakoja D. Svirelienė.

Tiesa, ne visada ir jie nubaudžiami. Vedėjos teigimu, buvo atvejų, kai pričiuptas ne vietoje šiukšles išmetęs rajono gyventojas, tačiau paaiškėjo, kad to prašė jo mama, gyvenanti daugiabutyje netoli konteinerio. Visgi, pasak D. Svirelienės, tokių atvejų, kai pažeidėjams pavyksta pateikti svarių argumentų, pasitaiko retai.

Ieškojo penkis mėnesius

Atliekų tvarkytojams ir viešosios tvarkos inspektoriams daugiausia galvos skausmo kelia didžiagabarites šiukšles šalia konteinerių sukraunantys aplinkinių daugiabučių gyventojai, patingėję jas nuvežti į specialias surinkimo aikšteles. Pasak D. Svirelienės, tokiems išaiškinti kainuoja ir laiko, ir pinigų. Kartą nufilmuoto žmogaus, šiukšles atvežusio karučiu ir išvertusio prie konteinerio, buvo ieškoma kone penketą mėnesių, kol galop pažeidėjas buvo nustatytas.

„Tokiems pažeidėjams gaudyti reiktų didelių sąnaudų, kad penkis mėnesius dirbtum, tirtum, apvažinėtum žmones klausinėdamas, ar pažįsta“, – sako vedėja.

Anot jos, dažniausiai baudų sulaukia tie, kurių tapatybę galima nustatyti greitai ir lengvai.

Įspėjimų neliks – auklės baudomis

Įkliuvę šiukšlintojai iki šiol atsipirkdavo įspėjimu. Tačiau praėjusią savaitę Seimas priėmė Administracinių nusižengimų kodekso pataisą, pagal kurią už prie šiukšlių konteinerių paliekamas didelių gabaritų atliekas ir kitus panašius pažeidimus gyventojai bus baudžiami griežčiau. Nebelieka įspėjimo, o pričiuptiems pažeidėjams teks iš karto paploninti piniginę nuo 30 iki 140 eurų.

„Mes jau anksčiau esame prašę, kad diferencijuotų baudas, nes tikrai labai didelės tokių šiukšlių sutvarkymo ir padaromos žalos gamtai uišlaidos“, – kad įspėjimas per menka nuobauda, sutinka D. Svirelienė.

Anot jos, pričiupti gyventojai dažnai reiškia pretenzijas, neva neturėjo kur padėti šiukšlių, nes konteineriai perpildyti, bet susipažinę su bylos medžiaga bei išvydę save nufilmuotą, lieka be žado ir prisipažįsta, kad labai gėda.

Siūlo didinti pajėgas

Įmonės „Panevėžio specialus autotransportas“ vadovas Rolandas Ramūnas taip pat mano, kad ir pirmą kartą nusižengusiems iš karto skiriant nebe įspėjimą, o piniginę baudą, nelegalūs sąvartynai prie konteinerių turėtų sumažėti.

„Tas įspėjimas neveikia. Jei žmogus nenukenčia finansiškai, jis turbūt pamiršta, kad buvo nubaustas, ir toliau tą patį daro. Kai realiai patuštins piniginę, tikrai turėtume matyti efektą“, – įsitikinęs direktorius.

Vis dėlto, jo nuomone, vien žinia apie gresiančią baudą problemos neišspręs. R. Ramūnas svarsto, jog reikėtų dar padidinti pajėgas aiškintis tokiems pažeidimams.

Ketvirtis milijono

„Panevėžio specialaus autotransporto“ darbuotojai pastebi, kad daugiausia prie konteinerių atsiduria didžiagabaritės atliekos iš gyventojų namų: seni baldai, sanitariniai prietaisai, buitinė technika ir pan. Pasak R. Ramūno, per metus prie konteinerių paliktų atliekų tvarkymo kaina viršija 250 tūkst. eurų. Visa tai atsiduria pačių gyventojų sąskaitose už šiukšles.

„Šios atliekos gali būti tvarkomos nemokamai ir gyventojų sąskaitos galėtų būti mažesnės. Jei atliekomis atsikratytų tvarkingai, jiems galėtų atpigti atliekų tvarkymas. Kodėl žmonės, turėdami tokią progą susimažinti sąskaitas, ja nesinaudoja, negaliu suprasti“, – stebisi direktorius.

Jis svarsto, kad tokius įpročius lemia sąmoningumo trūkumas: galbūt paprasčiau viską suversti šalia konteinerio, nei kažką daryti kitaip.

Sąvartynus verčia sąmoningai

Daugiausia atliekų atsiranda šalia arčiau miesto pakraščių esančių konteinerių – ten, kur patogu privažiuoti automobiliu.

Pasak R. Ramūno, tokia pati bėda ir su pačiais daugiabučių gyventojais, kurie darydami remontą, atnaujindami namus, senus rakandus sukrauna šalia konteinerių.

Direktoriaus nuomone, šią didelę bėdą turėtų spręsti ir pačios daugiabučių bendrijos, gyventojų bendruomenės: perspėti, sugėdinti kaimyną nenešti tokių šiukšlių prie konteinerio, priminti apie specialias jų surinkimo aikšteles.

„Šviečiamasis darbas vyksta. Tiesiog žmonės, patingėdami kažkur nuvežti savo atliekas, sąmoningai tą daro, o ne iš nežinojimo“, – įsitikinęs atliekų tvarkytojų vadovas.

• Sekundė
• Daiva SAVICKIENĖ
• #baudos
• #konteineriai
• #Panevėžys
• #sąvartynai