-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Metams baigiantis, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) tiesiai neatsako, ar bus leista Panevėžio kolegijai likti savarankiška aukštąją mokykla, ar visgi jungiama su Šiaulių ir Utenos kolegijomis.
Jos savarankiškumas pakibo ant plauko, kai ministerija nusprendė vietoje šalyje veikiančių dvylikos valstybinių kolegijų palikti septynias.
Pertvarkos plane buvo numatyta į vieną dirbtinį darinį sujungti tris regionines – Panevėžio, Šiaulių ir Utenos kolegijas. Joms visoms buvo nurodyta iki gruodžio pateikti savo sprendimus dėl jungimosi.
„Ministerija, įvertinusi visų trijų kolegijų ribotas galimybes savarankiškai pasiekti Vyriausybės patvirtintame valstybinių kolegijų stiprinimo plane joms keliamus kokybinius tikslus, paprašė jų iki gruodžio pradžios pateikti aiškesnę ateities veiklos viziją, ieškoti galimybių sutelkti kolegines studijas Šiaurės Lietuvoje ir jungtis į vieną aukštąją mokyklą. Visgi gruodį Panevėžio ir Utenos kolegijos pateikė siūlymus išlikti nepriklausomomis aukštosiomis mokyklomis. Šiaulių valstybinė kolegija kaip prioritetinį variantą pasiūlė jungtis su Panevėžio kolegija, o kaip alternatyvų variantą – taip pat išlikti nepriklausoma“, – teigiama „Sekundei“ atsiųstame ministerijos komentare.
Pasak ŠMSM, kolegijų nuomonėms dėl ministerijos pasiūlyto jungimosi varianto nesutampant, tikėtina, kad jos tęs veiklą kaip iki šiol ir savarankiškai prisiims atsakomybę pasiekti Vyriausybės iškeltus kokybės reikalavimus iki 2029 metų.
Ministerija neslepia, kad visus tuos metus kolegijos bus tarsi po didinamuoju stiklu.
„Savo ruožtu ministerija kasmet atliks valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo veiksmų plano stebėseną ir vertins, kaip joms sekasi įgyvendinti ilgalaikius tikslus“, – komentavo ŠMSM.
Dar metų pradžioje ministerijai prakalbus apie Lietuvoje veikiančių valstybinių kolegijų pertvarką,
tuometis švietimo viceministras, dabar ministras Gintautas Jakštas kalbėjo, kad Lietuvoje sparčiai daugėja turinčiųjų aukštojo mokslo diplomus, tačiau gerų specialistų šalyje trūksta.
Tuomet pirštu durta ir į Panevėžio kolegiją, neva šios aukštosios išleidžiamų specialistų parengimas menkas, o pati kolegija artėja prie profesinės lygio.
Panevėžio kolegijos direktorius Gediminas Sargūnas įsitikinęs, kad įstaigai pavyks išlikti savarankiškai.
Vienas tam keliamų pagrindinių kriterijų – išsaugoti minimalų 1200 studentų skaičių, anot direktoriaus, pasiektas su kaupu.
Šiuo metu kolegijoje studijuoja apie 1300 studentų. Prognozuojama, kad šis skaičius panašus turėtų būti ir artimiausiais metais.
Nors dėl demografinių pokyčių studentų mažėja visose aukštosiose mokyklose, pasak G. Sargūno, Panevėžio kolegijoje „šviežių“, ką tik mokyklas baigusių abiturientų dalis nėra didelė. Daug pirmakursių sudaro baigusieji mokyklas ankstesniais metais, tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių tuomet nestojusieji mokytis toliau. Kita gausi studentų dalis – tie, kuriuos mokytis atsiunčia patys darbdaviai.
„Skaičiuojame, kad minimalų studentų skaičių tikrai surinksime ir ateityje. Mes esame kolegija, atliepianti viso regiono poreikius, todėl bet kokia kaina sieksime išsaugoti savo savarankiškumą. Bet viskas priklausys nuo valdžios požiūrio. Praėjusią savaitę buvo priimtas nutarimas Alytaus kolegiją prijungti prie Kauno, gal ir mes jau artimiausiu metu sulauksime sprendimo“, – sako G. Sargūnas.
Anot jo, jei visgi ministerija nuspręstų Panevėžyje palikti tik kitos kolegijos padalinį ar fakultetą, natūraliai sumažėtų studentų, būtų gerokai mažiau parengiama aukštos kvalifikacijos specialistų, turinčių aukštąjį išsilavinimą.
„Tai regioninės reikšmės klausimas. Mes žiūrime mikromasteliu, kiek svarbūs esame regionui, tačiau mes vertinami makromasteliais iš Vilniaus pozicijų“, – kalbėjo G. Sargūnas.
Panevėžio kolegija savo pozicijas sustiprinti bando sukirsdama rankomis su kitomis regiono švietimo įstaigomis.
Antradienį pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Kauno technologijos universiteto (KTU), Panevėžio kolegijos, Panevėžio mokymo centro, Kupiškio technologijų ir verslo mokyklos, Rokiškio profesinio mokymo centro ir Biržų technologijų ir verslo mokymo centro.
Pasak G. Sargūno, profesinės mokyklos ir kolegija turi šiuolaikines mokymo bazes ir laboratorijas, o KTU – intelektinę bazę.
„Su regiono profesinio rengimo centrais ir KTU pasirašėme bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią bandysime sujungti savo jėgas ir laboratorijų bei mokymo bazių įrangą, kad galėtume geriau patenkinti regiono poreikius mokslo taikomųjų tyrimų ir specialistų rengimo srityje“, – teigia kolegijos direktorius.
Panevėžio kolegija. P. Židonio nuotr.
Pasak G. Sargūno, Panevėžio kolegija viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo taikyti naują modelį – kvalifikaciją kelti trumposiose studijose.
Baigusieji profesines mokyklas gali toliau pagal savo gebėjimus mokytis kolegijoje, tačiau, be profesinio bakalauro, kuris trunka trejus metus, rinktis alternatyvą – trumpąsias studijų programas, trunkančias dvejus metus.
Baigus tokias studijas netampama profesiniais bakalaurais, bet gaunamas kvalifikacinis diplomas. Toks absolventas gali dirbti įmonėje arba dar metus tęsti mokslą ir gauti aukštojo mokslo diplomą. „Tai būtų tokia tarpinė grandis, palengvinanti profesinių mokyklų studentų kelią siekti aukštojo mokslo“, – galimybę mato G. Sargūnas.
Šioje grandyje aukščiausia pakopa būtų KTU.
„Norime bendradarbiauti, kad kuo lengviau jaunam žmogui būtų galima pereiti visas pakopas nuo profesinio mokymo iki aukštojo mokslo. Svarbu tai, kad toks modelis būtų įdiegtas mūsų, Panevėžio regione“, – tvirtina G. Sargūnas.
Kalbėti apie tokių trumpųjų studijų naudą, pasak G. Sargūno, dar anksti, tačiau direktorius neabejoja, kad jos turės perspektyvą.
„Dar tik pati pradžia, reikia įdirbio, kad būtų galima daryti apibendrinamas išvadas. Vokietijoje toks modelis, kai į aukštąjį mokslą stojama baigus profesines studijas, labai populiarus“, – palygino G. Sargūnas.
Tokia naujovė būtų ir savotiškas gelbėjimosi ratas pačiai kolegijai, ieškančiai būdų, kaip pritraukti studentų ir išsilaikyti rinkoje.
Visgi direktorius neigia, kad pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su KTU ir profesinėmis mokyklomis susijusi su kolegijos žūtbūtiniu noru išsaugoti savo savarankiškumą pertvarkos girnose.
Nors, pripažįsta direktorius, šiuo metu tai esminis klausimas.
