-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Kitados priklausęs garsioms Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šeimoms, kaip numanoma, ir nepriklausomos Lietuvos parlamentarės Felicijos Bortkevičienės gimtinė, šis istorinis paveldas tapęs pavojų keliančia griuvena.
Linkavičių dvaras galėjo tapti vienu iš Panevėžio krašto perlų, traukiančių turistus. Bet laikas ir valstybės požiūris jį, kaip ir ne vieną kitą šalies kultūros paveldo objektą, pavertė griuvėsiais.
Jo rūmuose šeimininkauja viena šeima, bet ir toji – nelegaliai, o teismas dvarą oficialiai paskelbė neturinčiu šeimininko.
Pajudinti nykstančio dvaro reikalus iš mirties taško Kultūros paveldo departamentas prispaudė rajono Savivaldybę.
„Linkavičių dvaras – kultūros paveldo objektas. Taigi kad ir kokios prastos būklės jis yra, griauti dvaro pastatų nebus galima.“
A. Pocius
Pastato pripažinimas bešeimininkiu yra formalumas, reikalingas tam, kad šioji galėtų prisiimti už jį tolesnę atsakomybę.
„Kad Linkavičių dvaras būtų pripažintas bešeimininkiu, teko viešinti šį ketinimą laukiant, kad galbūt atsilieps turintieji į jį turtinių teisių. Kadangi niekas neatsiliepė, teismas tenkino Panevėžio rajono savivaldybės prašymą dvarą pripažinti bešeimininkiu. Beje, dar yra galimybė tokį sprendimą skųsti aukštesnės instancijos teismui“, – procedūrų eigą aiškino A. Pocius.
Jei teismo nutartis nebus apskųsta, teises į bešeimininkį Linkavičių dvarą galiausiai įgaus pati rajono Savivaldybė.
Ką šioji darys su jai į glėbį įkritusia istorine vertybe, vadovai dar neturi atsakymo.
„Linkavičių dvaras – kultūros paveldo objektas. Taigi, kad ir kokios prastos būklės jis yra, griauti dvaro pastatų nebus galima. Tačiau galima skelbti aukcioną jiems parduoti, taip pat bus galimybė išnuomoti dvaro pastatus“, – svarstė A. Pocius.
Anot jo, būtų buvę gerai, jei būtų atsiradę dvaro savininkai, taip pat Savivaldybė džiaugtųsi, jei kas istorines liekanas nupirktų ir atstatytų.
„Visi džiaugiamės reprezentacine Panevėžio rajono vieta Bistrampolio dvaru. O štai dėl taip pat neblogai išsilaikiusio Naudvario dvaro, kuris tikro šeimininko taip ir neturi, ateities liūdna“, – teigė vicemeras.
Tvarkingo ar bent jau įmanomo gyventi Linkavičių dvaro A. Pocius pripažįsta taip ir nematęs – tik jo liekanas.
Kitados didingas buvęs Linkavičių dvaras dabar atrodo apgailėtinai.
Nuvykę į Linkavičių dvarą, stūksantį šalia Krekenavos–Kėdainių kelio, išvydome apgailėtiną vaizdą.
Iš buvusių tvirtų dvaro ūkinių pastatų belikę griuvėsiai, tačiau atsivėrę skliautuoti jų rūsiai atrodo išties įspūdingai.
Pačių dvaro rūmų dalis mūrinė, o dalis – iš medžio. Išlikusios, nors ir gerokai aptrešusios, paradinio įėjimo medinės kolonos.
Pažvelgus pro išdaužytus langus, matyti ir viduje buvusių kolonų liekanos.
Ant rūmų rajono Savivaldybės pakabinta informacinė lenta skelbia, kad dvaras avarinės būklės, tad ne tik eiti į pastatą, bet ir praeiti pro jį pavojinga.
Ant rūmų liekanas juosiančios vielos tvoros kabo kitas užrašas, įspėjantis apie piktą šunį.
Šis skalija uždarytas užtvare, o po kiemą vaikštinėjęs Rolandas prisistatė esantis dvaro gyventojas, vienoje jo dalyje įsikūręs su šeima.
Jam nebuvo naujiena, kad dvaras oficialiai pereina į rajono Savivaldybės rankas. Rolandas teigia sutiksiąs ir išsikraustyti, jei to bus pareikalauta.
Ką daryti su bešeimininkiu pripažintame dvare gyvenančia šeima, dar nežino ir rajono vicemeras.
Tiek teliko iš Linkavičių dvaro pastatų. P. Židonio nuotraukos
Dar prieš ketvirtį amžiaus Linkavičių dvare virė gyvybė.
Krekenavos seniūno pavaduotoja Violeta Naulickienė pasakojo augusi netoli Linkavičių dvaro ir tikrai žinanti, kad jo rūmuose gyveno daug tuomečiame Krekenavos tarybiniame ūkyje dirbusių šeimų. Šios augino būrius vaikų.
Kad dvaras buvo išties gausiai apgyvendintas, patvirtino ir Panevėžio rajono tarybos narys Jonas Kaušakys.
1985-aisiais jis pradėjo vadovauti Krekenavos tarybiniam ūkiui ir puikiai mena, kad dvare gyveno nemažai šio ūkio darbuotojų. Kur jie dingo, kur išsikraustė – mįslė ir politikui, ir seniūno pavaduotojai.
Abu jie patikino, kad dvare turėtų būstų nė vienas buvusių gyventojų neprivatizavo, nepasirūpino nuosavybės dokumentais.
Panašu, kad čia jie gyveno net neregistruoti, pakako to, jog turi stogą virš galvos.
„Nori pražudyti dvarą – sukelk į jį problemines šeimas. Jos ir lubas, ir grindis, ir palanges ima kūrenti, kas, kaip matyti, padaryta ir Linkavičių dvare“, – sako Panevėžio rajono savivaldybės paveldo specialistas Skirmantas Vertelka.
Jo žiniomis, paskutiniai tikrieji dvaro savininkai buvo Paulina ir Povilas Zavišos, 1941 metais sovietų ištremti į Sibirą.
Kultūros paveldo specialistų surinkti ir viešai skelbiami duomenys teigia, jog Linkavičių dvaras minimas nuo 16 amžiaus pabaigos. Pirmasis jo savininkas – Simonas Sirutis, iš jo dvaras perėjo Juozapo Antano Prozoro žinion, o paskui atiteko Zavišoms.
Tiksliai nežinoma, bet spėjama, kad Linkavičių dvare, kurio pavadinimas siejamas su netoliese tekančiu Linkavos upeliu, gimė garsi tarpukario Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėja, parlamentarė, laikraščių leidėja bajoraitė Felicija Bortkevičienė.
Yra išlikę žinių, kad jos tėvas buvęs Linkavičių dvaro prievaizdas. Tačiau dvarų tokiu pavadinimu yra ir daugiau, tad nėra tikslaus atsakymo, ar ši garsi moteris gimė būtent šiame.
V. Naulickienė pamena, kad apžiūrėti Linkavičių dvaro prieš keletą metų buvo atvažiavusi šeima iš Lenkijos, prisistačiusi buvusių jo šeimininkų palikuoniais.
„Žmonės sakė nenorintys atsiimti dvaro, kuris jiems galbūt priklausytų, norėjo vien aplankyti vietas, kur gyventa protėvių“, – pasakojo seniūno pavaduotoja.
Komentarai
-
- Žiūraitis
- 14:14 2022.07.03
Rodyti visus komentarus (1)Dvarvietes galėtų nusipirkti grįžtantieji provincijon iš miestų. Dažnai čia auga ūksmingi medžiai, išlikusi dvaro parkų dalis. Mūrinė dvaro dalis gali būti įkomponuojama į naująjį pastatą. Taip būtų gelbėjami senieji dvarai. Gi dabar belieka prikelti senovę ir aprašyti nykstančių kaimų, viensėdžių bei dvarų dabartį. Nors fotografijose, knygelėse liks senų dvarų dvelksmas.