Iškėlus kartelę komitetai rankų nenuleidžia

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• Aktualijos
• 2022.11.05 10:00

Nepaisant Seimo gerokai sugriežtintų reikalavimų nepartiniams komitetams, Panevėžyje partijoms konkurencija nemažėja.

Ateinantį kovą su jomis varžytis dėl Aukštaitijos mero regalijų ir Tarybos narių mandatų nusiteikę du tokie komitetai, suburti žinomų politikų.

Reikalavimai išaugo

Seimui rugsėjį priėmus naują Rinkimų kodeksą ir Politinių organizacijų įstatymą, nepartiniams kandidatams dalyvauti rinkimuose tapo gerokai sudėtingiau.

Vien steigėjų toks komitetas privalo turėti mažiausiai 0,1 proc. tos savivaldybės gyventojų. Registrų centro duomenimis, Panevėžyje politinį komitetą įsteigti gali ne mažiau nei 91-as šiame mieste ne trumpiau nei pusę metų gyvenantis asmuo. Prieš ketvertą metų vykusiuose rinkimuose kartelė komitetams buvo daug žemiau nuleista. Panevėžyje tokiam dariniui įkurti užteko surinkti 54 steigėjus – dvigubai daugiau nei renkama Tarybos narių.

Teisingumo ministerija, patikrinusi steigėjų sąrašą, komiteto įstatų, programos ir kitų dokumentų atitiktį įstatymuose numatytiems reikalavimams, ne vėliau kaip per 30 dienų paskelbia išvadą, ar tokį politinį darinį galima registruoti. Jei išvada teigiama, komitetas įregistruojamas Juridinių asmenų registre ir jam atveriamas kelias dalyvauti savivaldos rinkimuose. Ši procedūra privalo būti užbaigta iki gruodžio 10-osios.

Iki spalio 21 dienos Teisingumo ministerijai dokumentus buvo pateikę 12 politinių komitetų iš visos Lietuvos. Tai yra stebėtinai mažai, lyginant su jų skaičiumi prieš ketvertą metų. Tuomet savivaldos rinkimuose dalyvavo 97-ios tokios nepartinių komandos.

Sugriežtinti reikalavimai nepartiniams komitetams iš jų vis tiek neatėmė ryžto dalyvauti artėjančioje rinkimų kovoje dėl Panevėžio mero regalijų ir Tarybos nario mandatų. P. Židonio nuotr.

Žingsnis po žingsnio

Spalio pabaigoje Teisingumo ministerijai dokumentus ir prašymus registruoti savivaldos rinkimams pateikusio komiteto „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ sąraše – 128 pavardės.

Jį subūręs miesto meras Rytis Račkauskas tvirtina, jog antrąją kadenciją bebaigiančiai komandai surinkti tiek steigėjų sunkumų nekilo.

„Dėl to mes nematėme problemos, jaučiame panevėžiečių palaikymą“, – teigė meras.

Šis komitetas praėjusiuose savivaldos rinkimuose pelnė daugiausia vietų miesto Taryboje – 9-ias iš 27-ių, o jo lyderis R. Račkauskas mero postą iškovojo surinkęs 59 proc. prie balsadėžių atėjusių panevėžiečių balsų. Už jo oponentą Povilą Urbšį tąkart balsavo 38 proc. rinkėjų.

Anot R. Račkausko, kol Teisingumo ministerija dar tikrina jai pateiktą steigėjų sąrašą, per anksti kalbėti apie komiteto kandidatus į Tarybos narius ir mero postą.

„Iki sąrašo suformavimo ir paskelbimo dar yra daug reikalų. Pirmiausia reikia pereiti procedūras įkuriant patį komitetą. Jei Teisingumo ministerijos išvada bus teigiama ir komitetas bus įregistruotas, pristatysime ir savo kandidatus. Mes einame žingsnis po žingsnio“, – sako meras.

Įžvelgia šunybių

R. Račkausko nuomone, komitetams šįmet užkrauta kur kas didesnė biurokratinė našta yra jų diskriminacija, siekiant partijoms atlaisvinti kelią iki postų.

„Kadangi mato, kad komitetai už partijas tapo populiaresni, bando jiems uždėti tokius pat reikalavimus kaip partijoms. Ir, be abejo, joms tai palengvins rinkimų kovą. Panevėžyje komitetui įkurti užtenka 91 steigėjo, bet tokio dydžio mieste kaip Vilniuje reiktų surinkti virš 600. Tiek surinkti kyla organizacinių problemų“, – sako Panevėžio meras.

Anot jo, kai kurios detalės kuriant komitetą tiesiog nesuprantamos.

„Visiškai beprasmė procedūra, kurios kitaip nepavadinčiau kaip žmonių atbaidymo priemone, reikalavimas kiekvienam steigėjui atnešti popierinę gyvenamosios vietos deklaravimo pažymą. Kam to reikia? Juk Teisingumo ministerija prieina prie duomenų bazių, pakanka suvesti asmens kodą ir gali patikrinti žmogaus deklaruotą gyvenamąją vietą. Toks beprasmiškas reikalavimas nesutrukdys įkurti komiteto, bet šita šunybė visiškai neturi prasmės“, – piktinosi R. Račkauskas.

Surinkti tapo sunkiau

Panevėžio tarybos opozicijoje esantis Povilas Urbšys irgi tvirtina, kad šiemet suburti komitetą daug sunkiau.

Per praėjusius savivaldos rinkimus jo komanda pelnė keturis mandatus miesto Taryboje.

Kovo mėnesį vyksiančiuose rinkimuose P. Urbšys dalyvaus su komitetu „Panevėžio labui“.

Teisingumo ministerijai pateiktas apie 120-ies jo steigėjų sąrašas.

„Surinkti tikrai nebuvo lengva. Kurti komitetą, kuris oponuotų bet kokiai politinei daugumai, yra iššūkis, nes, pavyzdžiui, Savivaldybėje dirbančiam žmogui sudėtinga dalyvauti komitetuose, o jei meras inicijuoja tokį komitetą, yra kaip lojalumo jam parodymas. Aš nenoriu kalbėti, kad čia Panevėžys ar dar kažkas, kalbu bendrąja prasme“, – teigė opozicijoje esantis politikas.

Nemažą dalį kuriamo komiteto steigėjų sudaro P. Urbšio prieš keletą metų įkurto judėjimo „Kartu“ nariai. Anot jo paties, tokių yra maždaug 40 proc.

Praėjusiuose mero rinkimuose nemenka persvara R. Račkauskui pralaimėjęs P. Urbšys šįkart teigia nebesivaržysiantis dėl Savivaldybės aukščiausio politinio posto.

Siekti mero regalijų komitetas planuoja deleguoti miesto Tarybos narę Viktoriją Vidžiūnienę, buvusią P. Urbšio padėjėją Seime. Pastarojo karjera Seime nutrūko per 2020-ųjų rinkimus, kai Vakarinėje apygardoje balsavę panevėžiečiai jam nebepatikėjo parlamentaro mandato.

Partiniai virto nepartiniais

P. Urbšys dar visai neseniai politines dėliones strategavo Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ Panevėžio skyriuje. Netgi šio skyriaus nariams visuotiniame susirinkime renkant kandidatą į Panevėžio merus, dėl tokios galimybės varžėsi P. Urbšio ir į partiją įstojusių judėjimo „Kartu“ narių palaikymą turėjęs Rolandas Rutė.

Visgi demokratai rinkimų kovoje dėl Panevėžio mero posto panoro matyti kitą žmogų, o netrukus ir pačiam P. Urbšiui teko palikti partijos gretas. Kilus nesutarimų skyriuje, dauguma jo narių nubalsavo už šio politiko pašalinimą. Paskui jį „Vardan Lietuvos“ paliko būrys „Kartu“ žmonių, tarp jų ir R. Rutė.

Nors pastarasis irgi yra tarp komiteto „Panevėžio labui“ steigėjų, nuomonę dėl jo kandidatavimo į merus komanda pakeitė.

„Jis buvo realiausias pretendentas į merus nuo demokratų. Bet jei kalbame apie komitetą, buvo nuspręsta daryti akcentą į jaunumą ir didesnę politinę patirtį“, – kandidatų perstumdymą aiškino P. Urbšys.

Mato diskriminaciją

P. Urbšys mano, jog sugriežtinti reikalavimai komitetams yra pertekliniai ir diskriminaciniai, atbaidantys nepartinius nuo dalyvavimo politikoje.

„Mes labai sėkmingai mokome pilietinės demokratijos kitas valstybes, bet tos politinės partijos, kurios įgyja galias, eina kitu keliu. Visuomeniniai komitetai rinkimuose atsirado, kad būtų užtikrinta konstitucinė teisė nepartiniams dalyvauti rinkimuose. Bet kai savivaldos rinkimuose partijos patyrė pralaimėjimus didžiuosiuose miestuose – Panevėžyje, Kaune, Šiauliuose – šiuo metu sprendimai priimti, kaip vienas iniciatorių pasakė, subalansuoti politinei sistemai. O tai reiškia iškelti didesnę kartelę komitetams ir praktiškai iš jų padaryti miniatiūrines partijas. Tuo siekiama sumažinti komitetų patrauklumą ir galimybes juos sudaryti“, – kalbėjo P. Urbšys.

Nors, anot jo, komitetus pagal formatą bandoma prilyginti partijoms, tačiau šios, sugriežtinusios reikalavimus politiniams konkurentams, nenusiteikusios su jais dalytis valstybės pinigais.

„Dabar partijos gauna finansavimą pagal tai, kiek rinkėjų balsuoja už jas savivaldos, Seimo ir ES rinkimuose. Partijų rinkimų derlius išverčiamas į pinigus joms iš valstybės biudžeto. Tačiau komitetų rinkėjai pagal įstatymą laikomi antrarūšiais nei balsuojantieji už partijas, nes komitetai negauna jokio finansavimo pagal juos palaikiusių rinkėjų skaičių“, – diskriminaciją mato P. Urbšys.

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• #kandidatai
• #komitetas
• #Panevėžys
• #Rinkimai
• #Savivaldybė