Įsimintiniausios 2021-ųjų metų dar nerašytos Pakruojo dvaro istorijos, vertos kronikų

Įsimintiniausios 2021-ųjų metų dar nerašytos Pakruojo dvaro istorijos, vertos kronikų

2021-ieji metai didžiausiame Lietuvos dvare nestokojo daugiau ar mažiau malonių iššūkių ir, žinoma, abejingų nepaliekančių renginių. Iš 2020-ųjų žiemos į pavasarį dėl karantino perkeltas žibintų festivalis, XIX a. patirtimis žavintis Istorinių nuotykių parkas, V. Šekspyro įkvėptas III-asis gėlių festivalis ir galiausiai jau į 2022-uosius perkopęs ir šiuo metu vykstantis IV-asis didžiųjų šviesos žibintų festivalis – į vieną lankomiausių šalyje objektų per praėjusius metus sukvietė apie 200 tūkstančių lankytojų.

Žiemą vasarą bendraujant su gausa lankytojų ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio šalių, nekeista, kad atsitinka ar išryškėja atsiminti vertų istorijų, kuriomis verta pasidalinti.

Pasak vienos iš dvaro lankytojų, vasarą žirgai negali būti pakinkyti ir traukti karietos dienos metu, kai šviečia saulė. Dvare, atkuriančiame XIX a. gyvenimo akimirkas ir siūlančiam pasivažinėjimo karieta, karietos-taksi paslaugas, vasarą dėl to buvo gautas skundas ir iškviesta Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Pažeidimų nustatyta nebuvo.

V. Šekspyro „Vasarvidžio nakties sapno“ įkvėptas gėlių festivalis – N-18. Tai – akivaizdi pornografija. Pusiau žmogaus-pusiau asilo skulptūra (kai kurie atributai pabrėžia žmogiškumą ir vyriškumą), po gėlių antklode gulintys ir iš miego bundantys įsimylėjėliai, moteriškų formų varlė – šios Martyno Gaubo kurtos skulptūros kai kuriems lankytojams itin įaudrino vaizduotę ir jie matė gėlių festivalį kaip netinkamą vietą lankytis su bet kokio amžiaus vaikais.

 Vienam iš dvaro triušių – gresia saulės smūgis. Vasarą susirūpinusi lankytoja kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl dvare, laisvai aptvare lakstančių triušių ir galimai juos neigiamai veikiančios vasaros šilumos ir saulės. Atitinkamoms tarnyboms patikrinus – išties triušiams tą vasarą nebegrėsė galimybė gauti saulės smūgį.

ĮKeliauk Lietuvoje“ vykdytame Lietuvos turistinių vietovių patrauklumo vertinimo tyrime – Pakruojo dvaras, esantis Pakruojo rajone – tarsi nematomas. Kasmet sulaukiantis 100-200 tūkstančių lankytojų per metus ir kelis paskutinius metus rinktas kaip patraukliausias – Pakruojo dvaras šiuose rinkimuose su Pakruojo rajonu, kuriame yra įsikūręs, paliktas kategorijoje iki 5 tūkst. lankytojų per metus.

Dvaro ožys, sergantis depresija. Sulaukėme vienos iš užsienio lankytojų poros susirūpinimo dėl dvaro ožio (kaip paaiškėjo – ne paprasto ožio, o kalnų muflono) dvasinės būsenos, raginant iškviesti jam psichologą (tam jie net pasiūlė prireikus finansavimą). Ir išties – po kelių dienų siekdamas gardesnės šakos ožys bešokdamas užsikabino ragais už medžio šakos, keistai ant jos užstrigdamas bei sudarydamas netikėtą įspūdį. Ožys šio nutikimo metu nenukentėjo.

Specialus patikrinimas dėl katės kailio dvaro panoptikume. Dvare esantis Panoptikumas arba Neįprastybių kambarys stebina lankytojus originaliais, kartais net šiurpiais, iš viso pasaulio atgabentais egzemplioriais. Netrūksta ten ir gyvūnų iškamšų. Paskutinį sykį vieną iš lankytojų šokiravo ten esantis katės kailis, dėl kurio buvo iškviestos atitinkamos tarnybos patikrinti. Pažeidimų nustatyta nebuvo.

 Naktinės „braliukų” maldos tadui blindai dvaro karčiamoje. Šaltą žiemos naktį dvare viešėję svečiai iš Latvijos sušalė ir neturėdami kur eiti įsilaužė per langą į dvaro karčiamą, kur ne tik priragavo „šildančių“ dvaro trauktinių patys save aptarnaudami už baro, bet ir žegnojosi prieš lietuvių razbaininko Tado Blindos portretą, kabantį karčiamoje ant sienos.

Šviesos žibintų festivalis „stebuklų šalyje“ – visgi balionų ar elektros festivalis? Iki šios dienos iš lankytojų lūpų išgirdome šį renginį įvardinant įvairiausiai. Vieni išskirtiniausių pavadinimų: Raudonųjų žibintų, fejerverkų, elektros, lazerių ir net balionų festivalis.

Pakruojo dvaras – ne tik didžiausia Lietuvoje išlikusi dvaro sodyba, tačiau ir viena iš 18 patraukliausių kultūrinio turizmo vietovių Europoje bei ne sykį pripažintas kaip „Metų turizmo objektas“ Lietuvoje, kur atkuriamas XIX a. pab. – XX a. pr. dvaro gyvenimas.

 

Galerija

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų