PANEVĖŽIO GYVŪNŲ GLOBOS DRAUGIJOS nuotr.

Išgelbėtas paukštis gyvens be sparno

Išgelbėtas paukštis gyvens be sparno

Panevėžio gyvūnų globos draugijai praėjusi savaitė buvo išskirtinė.

Jos savanoriams teko rūpintis ne tik amsinčiais ir miauksinčiais globotiniais, bet ir sužeistais laukiniais paukščiais.

Prieglobsčio reikėjo gerai paieškoti

Draugijos direktorė Rūta Liberienė pasakoja dvi dienas iš eilės sulaukusi panevėžiečių skambučių dėl rastų sužalotų paukščių. Pirmoji pas globėjus pateko laukinė antis sulaužytu sparnu.

„Nuvežę pas veterinarą sužinojome, kad visiškai sutrupintas kaulas – reikėjo amputuoti sparną“, – pasakojo R. Liberienė.

Kitą dieną sulaukta skambučio, kad kone miesto centre, S. Daukanto gatvėje, jaunuolis rado naminę pelėdą. Ji, pasak R. Liberienės, smarkiai susitrenkusi galvą, tačiau išgyvens.

Gyvūnų prieglaudos vadovei teko gerokai pasvarstyti, kur dėti rastuosius paukščius, nes ši įstaiga neturi teisės priglausti laukinės faunos.

Abu sparnuočiai prieglobstį rado pas veterinarijos gydytoją Jūratę Paltarokę-Vilimę.

Antis nuo žmogaus tapo priklausoma visam laikui – be sparnelio laisvėje neišgyventų. Pelėdai labiau pasisekė – atsigavusi ji bus paleista į laisvę.

„Retas dalykas sulaukti tokių paukščių. Pelėdos mūsų prieglaudoje niekada nėra buvę, o laukinė antis labai seniai – prieš 10–12 metų“, – pasakoja R. Liberienė.

O štai gandrai savanoriams siūlomi dažnai, taip pat paspaudus šaltukui neretai pranešama ir apie neva prišalusias gulbes.

„Per šalčius jau skambino, kad prišalo gulbės. Teko aiškinti, jog jos tikrai neprišalusios, o pavargusios atsigula pailsėti. Tik atrodo kaip prišalusios“, – sako gyvūnų žinovė.

Aiskaudos“ neliko

Radusieji sužalotą gyvūną renka ir Panevėžio gamtos mokyklos telefono numerį. Pasak direktorės Vaivos Jankauskienės, ilgą laiką mokykla turėjo „Aiskauda“ kliniką, dirbo veterinarijos gydytojas, gelbėjęs gyvūnus. Dabar gi jau gerą dešimtmetį klinikos nebelikę.

„Kaip mokykla, sužalotų paukščių ar gyvūnų nepriimame. Mes tiesiog neturime tam pritaikytų sąlygų. Dabar esame tik švietimo paslaugas teikianti įstaiga“, – sako direktorė.

Gamtos mokykloje auginami naminiai gyvūnai, vaikai mokomi juos prižiūrėti. Pasak V. Jankauskienės, laukiniams laikyti labai griežti sąlygų reikalavimai, jų mokykla negalėtų išpildyti.

„Sužalotų gyvūnų visada yra gerokai daugiau, nei gelbėtojai gali priimti.“

L. Raudonikis

Pelėdos mėgsta miestus

Lietuvos ornitologų draugijos darbuotojas Liutauras Raudonikis sako, kad mieste laukiniai paukščiai susižaloja gana dažnai. Jie dažnokai atsitrenkia į langus, elektros laidus,  sužalojami neprižiūrimų kačių.

„Pelėda, galima sakyti, yra žmogaus kaimynystės paukštis. Ne veltui ir vadinama namine pelėda. Daug kas galvoja, kad ji gyvena namuose. Ne. Tačiau ji kartais sutinkama kluonuose, apleistuose būstuose, gali apsigyventi pastogėje ir netgi ten perėti“, – aiškina L. Raudonikis.

Jo teigimu, pelėdos laikomos ir senų parkų, dvarviečių paukščiais, tad ir mieste, jeigu tik yra senų medžių, drevių, plyšių, gali juose gyventi.

„Ne veltui filmuose dažnai girdime garso takelį, kai žmonėms vaikštant po parką girdisi pelėdų garsai. Sutikti miesto parke pelėdą nėra reta“, – teigia žinovas.

Gelbėtojų per mažai

Pasak L. Raudonikio, šalyje tikrai trūksta institucijų, kurios pasirūpintų sužeistais laukiniais žvėrimis ir paukščiais. Tokių yra keletas, tačiau dėl nepakankamo finansavimo dažniausiai gali priimti ribotą skaičių sužalotų gyvūnų.

„Sužalotų gyvūnų visada yra gerokai daugiau, nei tokios organizacijos gali priimti. Ypač pavasarį, kai prasideda jauniklių vedimo metas ir daug jų atrandama sužalotų, iškritusių“, – problemą mato ornitologas.

Rudenį bėdų turi ne tik likę žiemoti gandrai, bet ir per Lietuvą skrendantys kitų kraštų paukščiai.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų