-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Trejiems metams išnuomoti bandoma maždaug 15 kilometrų už Panevėžio esančios, prieš trejus metus uždarytos Karsakiškio Strazdelio pagrindinės mokyklos dalį statinių: kiek daugiau nei 400 kvadratinių metrų pastatą, kuriame veikė sporto salė ir biblioteka, taip pat ūkinį pastatąir netgi lauko tualetą.
Mažėjant mokinių, Karsakiškio mokykla buvo prijungta prie Paliūniškio pagrindinės, o 2020-aisiais galutinai baigė savo egzistavimą.
Rajono vicemero Antano Pociaus teigimu, konkursas paskelbtas atsiradus susidomėjusiųjų nuomotis dalį buvusios mokyklos. Visgi Savivaldybės patirtis rodo, kad potencialių nuomininkų parodytas dėmesys rezultatų gali neduoti.
„Linkaučiuose irgi buvo norinčiųjų nuomotis buvusią mokyklą ir bendrabutį. Skambino ir vieni, ir kiti, o kai priėjo konkurso laikas, nė vieno nebeliko“, – sako A. Pocius.
Statinių Karsakiškyje nuomą rajono Savivaldybė įvertinusi 61 centu už kvadratinį metrą.
Vicemeras pripažįsta: dviejų aukštų pastatas atrodo nelabai kaip. Rimto remonto jis nematęs nuo pastatymo. Be to, pasak mero pavaduotojo, Savivaldybė iš tokio sandorio nesiekia didelio pelno. Jai svarbiau, kad pačiai nebereikėtų rūpintis priežiūra.
„Jei išpūsi kosminę kainą, niekas nesinuomos. Svarbiausia, kad atsirastų, kas naudoja, prižiūri pastatus. Mums jau ir tiek būtų gerai“, – sako A. Pocius.
Rajono Savivaldybei kur kas didesnį galvos skausmą kelia dar du tos pačios buvusios mokyklos statiniai.
Jų negali nei parduoti, nei išnuomoti, mat užvirė kone detektyvinė istorija. Mokyklą uždarius paaiškėjo, kad iki šiol nenustatyta, kas gi tikrasis šio turto šeimininkas – Savivaldybė ar šalia esanti bažnyčia.
„Tarsi ir bažnyčiai priklausė, bet nei mes turime dokumentų, kad tie pastatai mūsų, nei ji. Nežinome, kuo tai baigsis – ar perims bažnyčia, ar visgi liks mums“, – prasitaria A. Pocius.
P. ŽIDONIO nuotr.
Paliūniškio pagrindinės mokyklos, kuri patikėjimo teise valdo buvusios Karsakiškio pagrindinės mokyklos statinius, direktorė Daiva Morkūnienė pasakoja, kad norimame išnuomoti pastate kadaise veikė pirmoji mokykla Karsakiškyje.
Pasak direktorės, susidomėjusiųjų nuoma yra, tačiau kokią veiklą jie planuoja, direktorė tvirtina nežinanti.
Karsakiškio seniūnė Rima Jaškūnienė abejoja, ar į seniūnijos centrą galėtų sugrįžti kokia nors veikla, susijusi su švietimu. Tačiau, anot jos, kaimui daug ko reikėtų.
„Reikėtų tokio verslo, kuris aptarnautų gyventojus, – kad ir kepyklos, laidojimo paslaugų. Bet kas būtų gerai, kas turės idėjų: ar verslas, ar viešosios įstaigos kažką sugalvos“, – mano seniūnė.
Tikrai ta mokykla neturėtų virsti griuvėsiais ar ilgą laiką apleistu pastatu.
K. Armonavičius
Mokyklos nebelikę ne tik Karsakiškyje. Ją rajono Savivaldybei 2017-aisiais teko uždaryti ir maždaug už 9 kilometrų esančiame tos pačios seniūnijos Geležių kaime.
Pastaroji tikriausiai dar šiemet bus pradėta pardavinėti – šiuo metu tvarkomi dokumentai.
Tokie įvykiai, sutinka R. Jaškūnienė, atima iš kaimų ir dalį gyvybės.
„Mokyklose renginių nebėra, vaikų šurmulio nebėra, o koks smagumas būdavo! Ir į parduotuvę per pertraukas atbėgdavo. Kai yra vaikų, visur linksmiau“, – sako seniūnė.
Uždarytos Karsakiškio mokyklos dalį pastatų rajono Savivaldybė tikisi išnuomoti, tačiau dėl kitų tenka aiškintis su bažnyčia. P. ŽIDONIO nuotr.
Šįmet rajono Savivaldybės taryba į aukcione parduodamų objektų sąrašą įtraukė kitų dviejų buvusių mokyklų statinius – Jotainių ir Berčiūnų.
Sumažėjus mokinių, Jotainių pagrindinė mokykla dar 2012 metais tapo Ramygalos gimnazijos skyriumi, o 2017 metais užvėrė duris. Likusiame tuščiame pastate svarstyta įrengti Jotainių socialinės globos namų dienos centrą, tačiau šios minties atsisakyta.
Didžiausias viltis rajono valdžia deda į 2020 metais uždarytos Berčiūnų mokyklos aukcioną.
„Gyvenvietė priemiestinė, strateginėje vietoje, pinigų turintys žmonės, nupirkę buvusią mokyklą, galėtų pelningai investuoti“, – mano A. Pocius.
O Linkaučiuose didžiulio tuščių pastatų komplekso, kuriame kadaise veikė pagrindinė ir specialioji mokyklos, buvo įsikūręs didžiulis mokinių bendrabutis ir valgykla, Savivaldybei nepavyko nei išnuomoti, nei parduoti.
Galop buvusiame bendrabutyje ji įrengė 30 vietų karo pabėgėliams iš Ukrainos.
Šiuo metu čia apsistoję šeši ukrainiečiai.
„Nežinia, kiek ilgai jie čia gyvens. Vieta nuošali, nelabai yra ką veikti, bet pačios gyvenimo sąlygos ten tikrai neblogos“, – sako mero pavaduotojas.
Netrukus ir Panevėžio savivaldybei teks spręsti, ką daryti su tuščiais mokyklos pastatais. Nuo rugsėjo 1-osios nebelieka „Aušros“ progimnazijos, kurioje mokosi vos daugiau nei 100 moksleivių.
Miesto Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Kazimiero Armonavičiaus teigimu, dar nėra sprendimo dėl progimnazijos pastato likimo. Anot jo, kol kas apie pardavimą negalvojama – statinius planuojama panaudoti Savivaldybės reikmėms.
„Apie tai nuolat galvojama ir tikrai ta mokykla neturėtų virsti griuvėsiais ar ilgą laiką apleistu pastatu“, – tvirtina K. Armonavičius.
Šiuo metu maždaug pusę „Aušros“ patalpų užėmęs karo pabėgėlių iš Ukrainos registracijos centras.
O 2016 metais uždarytos „Nevėžio“ pagrindinės mokyklos patalpose Taikos alėjoje įsikūrė įvairios nevyriausybinės organizacijos.
Dar anksčiau uždarytą „Verdenės“ mokyklą Parko gatvėje Savivaldybei pavyko parduoti, nors tam prireikė net 16 aukcionų.
Buvusi mokykla dabar perdaroma į daugiabutį.
