-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Laikai, kai drabužiai buvo nešiojami tol, kol suplyšta, praėjo.
Kasmet į sąvartynus iškeliauja tūkstančiai tonų įvairiausios tekstilės, nes drabužiai tiesiog išėjo iš mados ar atsibodo.
Panevėžyje jau stovi konteinerių, skirtų tik tekstilės gaminiams, tačiau dar daugiau drabužių, patalynės, minkštųjų žaislų ar avalynės išmetama į bendro naudojimo konteinerius.
Panevėžio savivaldybė dar perka tokių konteinerių, skirtų tik tekstilės atliekoms.
Kaip teigė Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus specialistė Rūta Taučikienė, iš viso planuojama įsigyti 60 naujų tekstilės konteinerių, kurie bus pastatyti prie jau dabar įrengtų bendro naudojimo atliekų konteinerių aikštelių visame mieste. Savivaldybė tikisi 85 proc. konteineriams įsigyti reikalingų lėšų gauti iš valstybės, o likusi dalis – miesto biudžeto lėšos.
Šiuo metu visame Panevėžyje tekstilės atliekų konteinerių yra tik dešimt. Panevėžiečiai taip pat gali nereikalingus skudurus atvežti į didžiųjų atliekų surinkimo aikšteles.
„Tekstilės atliekas galima perdirbti, tačiau labai dažnai jos keliauja tiesiai į bendrų komunalinių atliekų konteinerį. Kaip žinoma, daugelis jų ilgai nesuyra, teršia aplinką“, – sakė R. Taučikienė.
Specialistės teigimu, surenkami tokių atliekų kiekiai nuolat auga.
Dar 2019 m. mieste buvo surinkta 125,57 tonos tekstilės atliekų, o 2020 metais, kai atsirado specialūs konteineriai, surinkta jau 242,79 tonos.
Pernai šis kiekis išaugo kone dvigubai – surinktos net 428,5 tonos tekstilės atliekų.
„Aš pati asmeniškai tekstilę, kuri nebetinkama naudoti, vežu į didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę. O dar tinkamus dėvėti drabužius ir avalynę galima atiduoti labdarai. Tikėtina, kad tekstilės atliekų kiekiai dar labiau išaugs, jei jomis atsikratyti bus patogu“, – mano R. Taučikienė.
P. Židonio nuotr.
Planuojama, kad naujieji tekstilės konteineriai mieste atsiras iki metų pabaigos. Visi jie bus gaminami pagal užsakymą.
Kaip parodė patirtis, dabartiniai tekstilės konteineriai nėra patogūs – gana dažnai nulaužus užraktą lauk išverčiamas visas konteinerių turinys.
Aplink riogsančias didžiules krūvas drabužių greitai suverčiami ir kitų atliekų kalnai.
„Naujieji konteineriai bus kitos konstrukcijos – drabužius bus galima įdėti patogiai, bet išimti galima tik pakėlus visą konteinerį. Nebeturėtų likti problemos, kai visas jų turinys išverčiamas šalia“, – tikino R. Taučikienė.
Pasak specialistės, individualių namų gyventojams šiuo metu planuojama pirkti naujus konteinerius, skirtus pakuotėms.
„Dar pasitaiko, kad į pakuočių konteinerius keliauja mišrios atliekos. Individualių namų gyventojai gal taip tikisi sumažinti komunalinių atliekų skaičių, nes antrinių atliekų konteineriai išvežami nemokamai, o už bendrus konteinerius tenka mokėti. Stiprinsime tikrinimą ir tiems gyventojams, kurie piktybiškai bendras atliekas verčia į antrinių žaliavų konteinerius, skirsime baudas. Žiūrėsime tikrai griežčiau“, – pabrėžė R. Taučikienė.
Panevėžiečius planuojama mokyti rūšiuoti ir maisto atliekas.
Kol kas sąlygos rūšiuoti maisto atliekas sudarytos tik Pilėnų mikrorajono gyventojams, tačiau jau kitąmet rudieji konteineriai maistui atsiras visame mieste.
Savivaldybės duomenimis, bendras atliekų kiekis mieste po truputį mažėja.
2019 m. panevėžiečiai išmetė 41 972 tonas atliekų, 2020 m. jų buvo 38 695 tonos, o pernai surinkta 39 650 tonų.
„Gyventojai stengiasi rūšiuoti atliekas, bet mokytis dar labai reikia“, – sakė R. Taučikienė.
Bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ Atliekų tvarkymo skyriaus vadovės Juditos Vingilytės teigimu, visos tekstilės atliekos, kurias panevėžiečiai palieka konteineriuose, perduodamos tvarkytojui. Pastarasis jas sudegina, išgaudamas šilumos energiją.
„Žmonės dar gerus drabužius gali aukoti labdarai arba tiesiog išmesti į tekstilės konteinerius. Kol kas mieste yra dešimt tekstilės konteinerių, tad ir atliekų kiekiai auga nežymiai. Gal tik keičiantis sezonams daugiau prirenkama drabužių. Pavyzdžiui, pernai surinkome 116 tonų tekstilės atliekų, šiemet planuojame surinkti panašų kiekį, galbūt vos kiek daugiau“, – teigė J. Vingilytė.
Dabar esantys konteineriai šiltuoju sezonu ištuštinami du kartus per savaitę, o šaltuoju metų laiku – iki karto per savaitę.
Nors tekstilės konteineriai skirti tik gyventojams, pasak J. Vingilytės, pastebima, kad jais naudojasi ir verslininkai, prekiaujantys dėvėtais drabužiais.
Anot jos, todėl neretai tik ištuštinus konteinerį jis vėl būna prikimštas, o šalia dar pririkiuojamos didžiausios stirtos nebedėvimų drabužių, avalynės, kitų tekstilės atliekų.
„Ne visuomet įmanoma sukontroliuoti, o kartais ir patys žmonės padaro didžiulę netvarką, konteineryje ieškodami sau tinkamų drabužių“, – aiškino J. Vingilytė.
