Jau kitą dieną po barbariško „Hamas“ teroristų įsiveržimo ir žiaurių civilių žudynių jam su šeima pavyko ištrūkti iš karo apimtos šalies ir galiausiai saugiai pasiekti Panevėžį.
Izraelyje prasidėjęs karas pribloškė ir pačius izraeliečius, ir visą pasaulį.
Baimė, neviltis, ašaros ir pyktis – ramus buvęs žmonių gyvenimas čia jau kelinta diena virtęs tikru pragaru, kurį užkūrė beprecedentę karinę ataką surengę grupuotės „Hamas“ smogikai.
„Mano pagrindinis tikslas buvo apsaugoti šeimą, – pirmąsias karo akimirkas prisimena sekmadienį į gimtąjį Panevėžį grįžęs klubo „Hapoel“ vartininkas. – Su manimi buvo mano vaikas, žmona, mama. Kai artimieji pagaliau saugūs, ant širdies tikrai lengviau.“
Futbolininkas sako kasdien išgyvenantis prieštaringus jausmus: Izraelyje liko labai daug Emilijaus Zubo draugų, pažįstamų, komandos bičiulių, su kuriais palaiko itin šiltus santykius ir dėl kurių dabar labai nerimauja.
„Izraelyje gyvenu jau penkerius metus, tad ten tikrai liko dalelė širdies. Kol kas situacija labai sunki ir įtempta. Sekame naujienas, nuolatos palaikome ryšį su ten likusiaisiais – susiskambiname kas valandą ir aptariame, kas vyksta“, – „Sekundei“ pasakojo E. Zubas.
Emilijus Tel Avivą vadina savo antraisiais namais, ten panevėžietis su šeima sako susikūręs tikrai patogų ir ramų gyvenimą.
Iki baisiojo šeštadienio, kai į šalį įsiveržė teroristai, dienos, anot E. Zubo, tekėjo įprasta vaga – nebuvo nė menkiausios artėjančios tragedijos nuojautos.
„Izraelyje tikrai saugiai jautėmės, – pripažįsta futbolininkas. – Bet šeštadienio rytą viskas apsivertė.“
E. Zubo teigimu, per tuos penkerius gyvenimo Šventojoje Žemėje metus kelis kartus buvo sukaukusios apie oro pavojų įspėjančios sirenos, bet jos labai greitai nutildavo.
„Šeštadienį atsikėlėme be penkiolikos minučių septynios nuo jų garso ir puolėme ieškoti naujienų, – pasakoja Emilijus. – Žiniasklaida tik po kokio ketvirčio valandos pradėjo jas skelbti, nors anksčiau dažniausiai jau po minutės visą informaciją žinodavome.“
Iš pradžių lietuvis dar tikėjęs, jog sirenų kauksmas, kaip visad, greitai nutils – Izraelio oro gynyba atrems atakas ir vėl viskas bus, kaip buvę. Bet jau netrukus pasklido žinia apie „Hamas“ teroristų iš Gazos Ruožo įsiveržimą į Izraelio teritoriją.
E. Zubas suprato: šįkart viskas kitaip ir labai rimta.
„Pradėjome bendrauti su klubu. Mums pasakė, kad pirktume bilietus ir skristume namo, nes situacija neeilinė“, – prisimena futbolininkas, nuo tos akimirkos susitelkęs į vienintelę misiją – apsaugoti šeimą ir parskraidinti ją į Lietuvą.
E. Zubas neslepia, kad kai žiniasklaidos priemonės ėmė transliuoti vaizdus apie teroristų užimamas gyvenvietes pasienyje su Gazos Ruožu, barbariškus susidorojimus su civiliais, grobimus ir žudynes, kilo panika. To ryto įtampą, neabejoja lietuvis, ir dabar jaučia visi Izraelyje likę žmonės.
Pats jis su šeima iš karto suskubo į Tel Avivo oro uostą. Taip prasidėjo labai ilga, sunki ir varginanti kelionė namo.
„Izraelyje tikrai saugiai jautėmės. Bet šeštadienio rytą viskas smarkiai apsivertė.“
E. Zubas
Emilijus turėjo įsigijęs bilietus iš šalies vienų oro linijų reisui, tačiau tas greitai buvo atšauktas. Skrydį per Varšuvą organizavusi kita oro linijų bendrovė irgi jį anuliavo. Galiausiai Emilijui pavyko gauti bilietus į vidurnakčio reisą per Stambulą. Deja, jis taip pat buvo atšauktas.
„Draugai padėjo sužinoti, kad dar yra skrydžių į Sofiją ir Dubajų, ir jie, tikėtina, nebus atšaukti. Nusipirkome bilietus į abu lėktuvus maždaug šeštai valandai ryto. Galvojome, galbūt nors vienas jų pakils“, – sunkias nežinios akimirkas oro uoste mena futbolininkas.
Laimė, lėktuvas į Bulgarijos sostinę sėkmingai pakilo ir ją pasiekė.
E. Zubas sako vos įlipęs į lėktuvą iš karto pajutęs palengvėjimą šeimai saugiai palikus karo sukrėstą šalį. Tačiau tikroji ramybė, mano, ateis tik kai šis košmaras pagaliau baigsis.
Sportininkas neslepia, kad kol kas jo grįžimo į Izraelį planai labai migloti.
„Bandžiau pats sau rasti atsakymą, bet pagalvojau, jog neverta savęs kankinti tokiais klausimais“, – paklaustas, ar mato save ateityje grįžtantį į Tel Avivą, teigia panevėžietis.
„Dabar situacija tokia, jog reikia galvoti ne apie grįžimą, o apie visos šalies pergalę ir kaip apsaugoti žmones. O tada ir priimsime sprendimus“, – mano E. Zubas.
„Laukiame, nes kol kas grįžti tikrai neįmanoma“, – priduria futbolininkas.
Praėjęs šeštadienis E. Zubui turėjo būti varžybų diena – laukė čempionato rungtynės atstovaujamo „Hapoel“ klubo gretose. Po jų Emilijus planavo grįžti į Lietuvą ir papildyti nacionalinę futbolo rinktinę.
Tačiau rungtynės dėl suprantamų priežasčių buvo atšauktos ir kol kas net treniruotės nevyksta, visi čempionatai atšaukti, sako kasdien su savo klubu bendraujantis „Hapoel“ vartininkas.
E. Zubas ne vienintelis jo žaidėjas, palikęs Izraelį: visiems savo legionieriams „Hapoel“ leido išvykti iš užpultos šalies.
Namuose Emilijus praleis mažiausiai dešimt dienų. Išvykoje gins Lietuvos garbę susitikime su Bulgarijos nacionaline rinktine, o grįžęs stos į kovą su Vengrija.
„Laukia dvejos rungtynės, o po to spręsime, ar grįšime, ar dar pabūsime Lietuvoje. Lauksime ir sprendimų iš klubo. Nežinia, kaip bus po savaitės ar dviejų“, – įvykių neforsuoja atletas.
Izraelyje šiuo metu įstrigę šimtai lietuvių, dėl nuolat atšaukiamų skrydžių negalinčių grįžti į Lietuvą.
Kad tautiečiai kuo greičiau būtų saugiai išgabenti, Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) antradienį išsiuntė oro pajėgų lėktuvą „Spartan“. Jis budėjimo režimu lauks tiek, kiek reikės – iki paskutinio Lietuvos piliečio, kuris norės palikti Izraelio valstybę.
NKVC teigimu, vienu sykiu „Spartan“ gali išgabenti 38 asmenis. Planuojama rengti ne vieną tokį reisą.
Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda pranešė palaikąs ryšį ir su Lenkijos vadovybe – dėl galimo bendradarbiavimo evakuojant Lietuvos piliečius iš Izraelio.
NKVC nurodė, kad tai – vienas iš atsarginių pasirinkimų, tačiau pabrėžė, jog „Spartan“ reisai turėtų patenkinti visų iš karo zonos išvykti ketinančių poreikį.
„Hamas“ – sukarinta Palestinos islamistų grupuotė, valdanti Gazos Ruožą.
Pagal organizacijos įstatus, parašytus dar 1988 metais ir tebegaliojančius dabar, jos siekis yra sunaikinti Izraelio valstybę ir dabartinėje šios teritorijoje, Vakarų Krante bei Gazos Ruože įkurti Palestinos valstybę.
Su Izraeliu teroristinė organizacija kovoja nuo 2007-ųjų, kai perėmė valdžią iš „Fatah“ – nuosaikaus Palestinos nacionalinio išlaisvinimo judėjimo.
Be ginkluotų „Hamas“ teroristų įsiveržimo spalio 7-osios rytą, į Izraelio teritoriją buvo paleista tūkstančiai raketų.
Žuvusiųjų skaičius, vakar dienos duomenimis, Izraelyje jau siekė 1 600. Šimtų pagrobtų, į Gazos Ruožą išvežtų ir teroristų įkaitais tapusių izraeliečių – tarp jų vaikų, moterų, senukų ir neįgaliųjų – likimas vis dar buvo nežinomas.
Daugiausia kraujo buvo pralieta „Hamas“ smogikams užpuolus jaunimo muzikos festivalio, vykusio prie pat karštosios zonos netoli Gazos Ruožo, dalyvius. Čia vėliau buvo rasta mažiausiai 260 aukų – tuos, kurių nepagrobė, teroristai žudė vietoje, o kūnus be jokių skrupulų išniekino ir demonstravo gatvėse kaip karo trofėjų.
Reaguodamas į tai, Izraelis iš oro ir artilerija apšaudė „Hamas“ taikinius Gazos Ruože. Iki šiol pakrantės anklave žuvo mažiausiai 687 žmonės, dar daugiau nei 3,8 tūkst. sužeisti.
Nors „Hamas“ pagrasino nužudyti po įkaitą už kiekvieną nepaskelbtą Izraelio smūgį į civilius Gazos Ruože, po precedento neturinčio teroristų įsiveržimo į Izraelį, šalies kariniai lėktuvai ir toliau smūgiuoja.
Antradienį prieš aušrą teritoriją ne kartą nušvietė ugnies kamuoliai, griaudėjo sprogimai ir kaukė sirenos.
Dar pirmadienį Izraelis visiškai užblokavo Gazos Ruožą, nutraukęs maisto, vandens ir elektros tiekimą. Tai sukėlė žmogaus teisių aktyvistų baimę, kad ir taip baisi humanitarinė padėtis ankštame palestiniečių anklave, kuriame gyvena daugiau nei 2 mln. žmonių, dar labiau pablogės.