Panevėžio pakraštyje esantys Molainių filtracijos laukai sovietmečiu buvo vieta, kur pramonės įmonės versdavo savo atliekas. Jų dirvožemyje buvo galima rasti bene visą Mendelejevo lentelę. Dabar šiems laukams numatytas naujas vaidmuo.
Panevėžio savivaldybė planuoja dalį teritorijos paversti netradiciniu parku, pasakojančiu apie žmogaus padarytą žalą gamtai ir jos gebėjimą atsinaujinti.
Neįprastas parkas
Panevėžio savivaldybės internetinėje svetainėje skelbiama apie kovo 25-ąją vyksiantį nuotolinį Molainių filtracijos laukų sutvarkymo projekto pristatymą.
Planuojama, kad unikalaus parko įrengimo darbai galėtų prasidėti jau kitąmet.
Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausioji inžinierė, projekto vadovė Sigita Biveinienė sako, kad pirminiai sprendiniai jau parengti.
Nors tokio projekto viešinimas nėra privalomas, nuspręsta jį pristatyti.
„Kovo pabaigoje panevėžiečiams pristatysime, ką planuojame buvusių Molainių filtracijos laukų vietoje. Tai netipinė vieta ir netipinis projektas, todėl norime išgirsti gyventojų nuomonę“, – teigė S. Biveinienė.
Pasak projekto vadovės, ši teritorija netaps dar viena įprasta žaliąja miesto erdve su vaikų žaidimo aikštelėmis ir sporto aikštynais.
Jos tikslas – priminti apie praeities klaidas ir skatinti atsakingą santykį su gamta.
„Tai vieta, kurioje lankytojai galėtų sužinoti ir pamatyti, kokią žalą gali padaryti žmogaus neatsakingumas. Norime, kad čia atsirastų ekologinio švietimo akcentų, būtų galima patirti ir suprasti gamtinius procesus“, – aiškino S. Biveinienė.
Tvarkys ketvirtadalį teritorijos
Pagal rengiamą projektą dalyje teritorijos planuojama įrengti pažintinius takus pėstiesiems ir dviratininkams, skirtingų dangų takelius, apšvietimą bei automobilių stovėjimo aikštelę. Taip pat informacinius stendus.
Savivaldybės skelbtą Molainių filtracijos laukų konversijos konkursą laimėjusios mažosios bendrijos „Bauland“ vizija – sukurti parką, pasakojantį šios vietos istoriją nuo industrinės praeities iki ekologiškos ateities.
Per parką nutiestas keturių etapų teminis takas simboliškai ir fiziškai vestų lankytoją nuo užterštos praeities į kitokią ateitį.
Priešistorės etape instaliacijos iš perdirbtų medžiagų perteiktų industrinę taršos istoriją. „Dabartyje“ būtų parodomas realus dirvožemio valymas augalais (juodalksnių sala, grybiena, mikroorganizmai). „Vilties“ etape natūralaus vandens filtravimo sistemos ir architektūriniai paviljonai demonstruotų gamtos atsinaujinimo galimybes. O „Ateities vizijoje“ parko lankytojų lauktų spalvingas, aromatingas gydantis sodas su amfiteatru ir iš jo atsiveriančiais akims maloniais vaizdais.
Daugiausia dėmesio būtų skiriama teritorijos daliai arčiau sodininkų bendrijų ir Molainių kvartalo.
Vis dėlto didžioji teritorijos dalis liks tokia, kokia yra dabar – sutvarkyti numatyta maždaug 13–15 hektarų iš 62 ha užimančio sklypo.
„Per šią vietą jau dabar eina pėsčiųjų takas link Molainių kvartalo. Norime įkvėpti daugiau gyvybės būtent šiai daliai. Likusioje teritorijoje didesnių pokyčių nenumatoma“, – teigia S. Biveinienė.
Teritorija ir toliau bus stebima
Molainių filtracijos laukų sutvarkymo galutinį projektą planuojama parengti dar šiemet.
Tuo pat metu Savivaldybė teiks paraišką gauti finansavimą jam įgyvendinti.
„Jeigu finansavimas bus gautas, realūs darbai galėtų prasidėti jau kitais metais – tuomet būtų ieškoma rangovo ir pradedama tvarkyti teritoriją“, – sako projekto vadovė.
S. Biveinienė pabrėžia, kad planuojami darbai nėra išvalyti užterštą teritoriją.
Taršos mažinimo procesai čia vyksta jau ne vieną dešimtmetį. 2011–2013 metais teritorija buvo rekultivuota – užteršta žemė giliai suarta, išlyginta ir apsėta žole.
Labiausiai užterštose vietose pasodinta daugiau nei 190 tūkstančių juodalksnių, kurie iš dirvožemio traukia sunkiuosius metalus.
Tikimasi, kad dar po kelių dešimtmečių pati gamta šią vietą visiškai išvalys.
Lyginant tyrimų duomenis su 2010 metų, 2019-aisiais sunkiųjų metalų (cinko, nikelio, vario, chromo) kiekiai buvo sumažėję apie 50 proc. Tokiame dirvožemyje negalima auginti daržovių, skinti vaistažolių, tačiau pasivaikščioti nėra kenksminga.
Kitą dirvožemio tyrimą numatoma atlikti šiais metais.
Analogiškų gerosios praktikos pavyzdžių yra Vokietijoje, Olandijoje, Čekijoje ir kitose valstybėse, kur užterštos teritorijos valomos ir paverčiamos pažintiniais parkais.
Po žeme Mendelejevo lentelė
Panevėžys istoriškai garsėjo kaip Lietuvos pramonės sostinė.
Į Molainių filtracijos laukus, iš šiaurinės pusės ribojamus planuojamos V. Alanto gatvės tąsos, iš rytinės – Šermuto upelio, iš pietinės – Molainių individualių namų kvartalo, sovietmečiu miesto pramonės įmonės veždavo ir pildavo nuotekas ir pramonės atliekas.
Šioje vietoje žemės užterštumas sunkiaisiais metalais net kelis tūkstančius kartų viršijo leistinas ribines vertes. Čia buvo galima rasti kone visą Mendelejevo lentelę: po žeme palaidoti didžiuliai kiekiai kadmio, švino, vario, nikelio, chromo ir cinko, nustatyta tarša ir naftos produktais.
Siekiant išvalyti sovietmečiu sunkiaisiais metalais užterštą per 60 ha teritoriją, ji visa išlyginta, užsėta žole ir apsodinta keliais šimtais tūkstančių juodalksnių – medžių, kurie geriausiai iš žemės ištraukia tokius teršalus.
Panevėžio 520-ojo gimtadienio proga 2023 metais Molainių filtracijos laukuose pasodinta dar apie 6 tūkst. medelių, kuriuos dovanojo įvairios miesto įstaigos ir organizacijos.
Ši vieta nuo kitų pramonės užterštų šalies teritorijų išsiskiria tuo, kad yra netoliese gyvenamųjų rajonų.
