-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Šiuo metu ji gyvena permainų ritmu – lino tekstilės gamykloje įsidarbino dizainere ir ruošiasi savo meno dirbtuvėlių Uliūnuose įkurtuvėms. Iš Panevėžio kilusi, Anglijoje dizainą studijavusi Orinta grįžusi po studijų pasirinko gyvenimą šiame ramiame ir vaizdingame kaime.
O. Gverždytės-Dervinės kūrybiškumas tiesiog verda: jeigu kyla noras siūti – siuva ar siuvinėja, kyla kompozicijos idėja – žiūrėk, jau ieško medžiagų jai kurti.
„Kartais imu į rankas graviravimo įrankį ir puošiu stiklainėlius. Vienas bendras visų mano veiklų bruožas, kad turiu viską padaryti vienu ypu, tad neretai būna ir nemiegotų naktų“, – šypsosi Orinta.
Kai kurias idėjas jai vis dėlto tenka atidėti dėl techninių galimybių. Iš to ir kilo noras kartu su tėčiu įkurti meno dirbtuves. Jose visi galės išbandyti savo kūrybiškumo ribas.
„Neretai mane įkvepia noras panaudoti tai, kas yra atliekamo. Esu linkusi į kaupimą ir stengiuosi nieko neišmesti, kas dar gali būti panaudota. Taip stengiuosi puoselėti tvarumą“, – teigia Orinta.
Į savo dirbtuves O. Gverždytė-Dervinė nori įtraukti visą savo menišką šeimą ir planuoja po vienu stogu sutelkti kalvystę, juvelyriką, drožybą.
„Kūryboje nėra vieno teisingo kelio. Visos idėjos įmanomos, reikia tik labai norėti“, – vadovaudamasi tokiu požiūriu per gyvenimą eina meniškoji panevėžietė.
O. Gverždytė-Dervinė darbuojasi dizainere Panevėžio lino tekstilės gamykloje.
Kuria medžiagų raštus, dizainą, juos tobulina. Anot Orintos, darbe ji turi didelę kūrybinę laisvę ir tuo labai džiaugiasi.
Tačiau kartu tenka susidurti ir su iššūkiais, verčiančiais pasukti galvą, kaip išspręsti vieną ar kitą techninę subtilybę.
„Šiuo metu galime pasiūlyti septynias spalvas viename šilko grafikos piešinyje, o man vis norisi panaudoti daugiau spalvų ir atspalvių, – šypteli Orinta. – Aš kūryboje mėgstu miniatiūras, smulkias detales, tačiau jas labai sunku pritaikyti dėl tų pačių techninių niuansų.“
Dizainerio darbas visuomet prasideda nuo idėjos. Sukūrus galutinį vaizdinį dizainą, tenka šiek tiek prisėsti ir paskaičiuoti – viskas turi tilpti į tam tikrus rėmus-šablonus, tad neretai dizainą tenka koreguoti.
„Kelias iki galutinio rezultato iš tiesų nėra trumpas, laiko užima visi procesai. Patvirtintas dizainas patenka į eilę ir laukia, kada bus išmargintas ar išaustas, o tai gali užtrukti. Austiems gaminiams reikia ir patiems nusidažyti verpalus norimomis spalvomis. Planuojant konkrečius gaminius, iš audinio reikia padaryti galutinį maketą, tad tenka pasiūti kartais ir ne vieną bandomąjį variantą“, – pasakoja Orinta.
Su lietuvių tautiškumo dalimi, lino audiniu, O. Gverždytė-Dervinė dar tik apšyla kojas. Vienas iš jos projektų, prie kurio dabar dirba, yra vaikiška patalynė jūros tematika.
„Šiuo metu laukiame išmarginimo, o tada galėsime kibti į darbus siuvant bandomuosius variantus. Neslėpsiu, ir pati nekantrauju pačiupinėti medžiagą bei galutinį variantą. O visai neseniai baigėme kurti Ukrainos tematikos dizainą“, – kalba kūrėja.
Anot O. Gverždytės-Dervinės, linas mums labai artimas, Lietuvoje augantis augalas, tad ir audinys, išgaunamas iš jo, yra labai mūsiškas.
Šis augalas po ilgo proceso, vadinamo lino keliu, staklėse persikūnija į drabužį ar kitą gaminį.
„Pradėjusi dirbti su linu apie audinį ir jo apdirbimo galimybes sužinojau labai daug naujo. Dabar suprantu, kad su juo dirbti išties kur kas lengviau, nei gali pasirodyti. Nereikia jo baimintis“, – sako dizainerė.
Anot jos, daugelis įsivaizduoja, kad linas – įnoringas, šiurkštokas, labai glamžus audinys, tačiau tai tik viena iš galimų jo variacijų.
Lino audinys gali būti plautas, minkštintas, taip jis tampa labai švelnus ir malonus kūnui. Įmaišius medvilnės, gaunama dar kitokia tekstūra.
Inspiracija kurti O. Gverždytei-Dervinei gali tapti bet kas – nuo gamtos peizažo, keistos debesies formos iki tepalų dėmės, įdomiai išbėgusios ant grindinio.
„Niekada nežinai, kas tave įkvėps. Mintis kartais ateina tiesiog iš niekur. Aišku, kartais gaunami labai konkretūs užsakymai. Ten kūrybinės laisvės jau mažai ir yra tik techninis darbas. Tenka sekti ir tendencijas, jas perteikti savo akimis“, – pasakoja dizainerė.
Iš Panevėžio kilusi, Anglijoje dizainą studijavusi Orinta grįžusi į Lietuvą pasirinko gyvenimą ramiame ir vaizdingame Uliūnų kaime ir čia kuria meno dirbtuves. N. Gverždžio nuotr.
O. Gverždytė-Dervinė gimė ir augo labai kūrybiškoje aplinkoje. Jos tėtis Dainius Gverždys – menininkas, juvelyrika yra vienas jo hobių, jis ir piešia, ir skulptūras lipdo, gamina dirbinius tiek iš medžio, tiek iš metalo. Mama taip pat turi savų talentų.
Anot Orintos, meniškumas tiesiog teka visų jos šeimos narių gyslomis. Kas siuva, kas rašo eiles, kas muzikuoja, piešia, drožinėja ar užsiima menine kalvyste.
„Visada jutau polinkį kurti. Neįsivaizduoju, kad galėtų būti kitaip. Iš to ir kilo potraukis dizainui. Jis apima daugybę meno sričių, leidžia jas sujungti į vieną. Dizainas yra meninis problemų sprendimas“, – sako O. Gverždytė-Dervinė.
Kitoks panevėžietės požiūris į pasaulį pasireiškė dar ankstyvoje vaikystėje. Būdama maža, Orinta galėdavo dienų dienas sėdėti ir kažką konstruoti, rankioti, maketuoti.
Netgi jei lipdydavo sniego senį, tai ir šis nebūdavo įprastas senis – labiau sniego drakoniukas.
„Jei rinkdavau gėles puokštei, tai puokštė visada buvo kažkuo išskirtinė, kitokia. Turėdavau savitas vizijas ir požiūrį, nepabijodavau jo apginti. Užsispyrimas – savybė, kuri man padėdavo nepasiduoti, kai pasaulis atrodydavo neteisingas“, – sako O. Gverždytė-Dervinė.
Ją visada traukė menas, tačiau dažnai aplinkui girdėjo samprotavimus, neva iš menų sunku išgyventi. Su įpiršta mintimi, jog reikia „rimtos“ profesijos, Orinta sako gyvenusi iki pat stojamųjų.
„Buvau ir paraiškas padavusi studijoms, kurios nėra susijusios su menais. Tačiau atėjus dienai pasirašyti studijų sutarčiai, taip ir nenuvykau. Jaučiau, kad tai man svetima“, – pasakoja dizainerė.
Davusi sau metus apmąstymams, galiausiai Orinta pasuko į grafinį dizainą.
O. Gverždytė-Dervinė studijavo Tysaido universitete, Anglijoje.
Laikas ten Orintai buvo išties įdomus. Universitete turėjo galimybę kasdien būti meninėje bendruomenėje, ją supo žmonės, turintys panašių interesų. Studijos dovanojo naujų pažinčių, platesnį pasaulio suvokimą.
„Anksčiau matydavau bendrą vaizdą. Dabar tuoj pradedu analizuoti, kodėl pasirinkta viena ar kita spalva, šriftas. Užplūsta profesinis interesas“, – šypsosi pašnekovė.
Studijų metais Orinta turėdavo kūrybos treniravimo dienas – tai praktika, kurią naudoja iki šiol.
Jos manymu, kaip ir kiekvieną įgūdį, taip ir kūrybiškumą reikia kasdien lavinti.
Anglijoje didelį įspūdį panevėžietei paliko žmonių drąsa ir laisvumas. Stebino, kaip lengvai ten priimamos net nutrūktgalviškiausios idėjos.
„Pagrindinis dalykas, ko pasisėmiau studijuodama Anglijoje, yra drąsa būti kitokiam“, – teigia dizainerė.
Anglijoje, kur didžiulė kultūrų įvairovė, verda daugybė skirtingų gyvenimų. Orintos manymu, ten kiekvienas tikrai gali atrasti savo vietą. Ir visgi yra dalykų, kurie negali nenustebinti.
„Gyvenimo ritmas, kaip ir visose didelėse šalyse, yra greitas. Bet tik iki tol, kol nereikia susidurti su valstybinėmis įstaigomis. Iki šiol apie vizitą pas gydytoją ten pranešama paprastu laišku į namus“, – šypteli Orinta.
O. Gverždytė-Dervinė studijų metais atliko praktiką ne pelno siekiančioje organizacijoje „The Future Melting Pot“.
Orinta prisimena, jog dar pirmame kurse dėstytojai labai ragino skirti savo laiko ir žinias, atiduoti duoklę visuomenei ir padirbėti ne pelno siekiančiose organizacijose.
Panevėžietės pasirinktos organizacijos tikslas yra padėti jauniems žmonėms atsistoti ant kojų po sudėtingų gyvenimo išbandymų, sugrįžti į visuomenę.
„Ten žmonės kreipiasi pagalbos, turėdami skirtingas ir įvairias gyvenimo istorijas, kurios kartais labai sukrečia“, – sako Orinta.
Ji organizacijoje darbavosi rinkodaros skyriuje, kūrė vizualinę medžiagą ir stengėsi kitaip pagelbėti rengiant įvairias kampanijas.
Po studijų grįžusi į Lietuvą, O. Gverždytė-Dervinė nusprendė gyvenimą kurti gimtajame Panevėžyje.
Anot jos, šis miestas jai visada buvo labai savitas, o labiausiai žavi tai, kad viskas čia ranka pasiekiama ir puikiai žinoma.
„Panevėžys nuo to laiko, kai augau, labai pasikeitęs. Jaunimas gali jaustis drąsesnis ir laisviau reikštis. Lengviau priimamas kitoks požiūris į praktiškai viską: madą, hobius, laisvalaikio praleidimo būdą.
„Veiklos čia tikrai netrūksta“, – įsitikinusi Orinta.
