Iš mokyklų stums rusų kalbą

Iš mokyklų stums rusų kalbą

Kaimynams latviams nusprendus nuo 2026-ųjų atsisakyti mokyklose rusų kaip antrosios užsienio kalbos, Lietuva irgi svarsto pasekti šiuo pavyzdžiu.

Tačiau mokyklų vadovai stveriasi už galvos – kas vaikus mokys vokiečių ir prancūzų, jei jau dabar tenka su žiburiu ieškoti šių kalbų mokytojų.

Švietimo ir mokslo ministerija pripažįsta, kad tokiam žingsniui prireiktų gerokai daugiau laiko nei ketveri metai. Ir pirmasis žingsnis turėtų būti tam tikrų užsienio kalbų specialistų paruošimas.

Šiuo metu net 67,9 proc. Lietuvos šeštokų mokosi rusų kalbos, vokiečių kalbą pasirinkę 21,6 proc., o prancūzų – tik 8,2 proc. moksleivių.

Panevėžyje skaičiai panašūs.

„Netapatinu rusų kalbos mokėjimo su šia šalimi. Kalba nėra priešas.“

D. Valiukienė

Miesto mokyklose antrąją užsienio kalbą galima rinktis iš trijų – rusų, vokiečių ir prancūzų. Kai kuriose gimnazijose galima rinktis ir lotynų kalbą.

Savivaldybės Švietimo skyriaus specialistės Aušros Gabrėnienės teigimu, dauguma moksleivių – 3151 pasirinkę rusų kalbą.

Vokiškai kalbėti mokosi 899 panevėžiečiai, o prancūziškai – vos 139 mokiniai.

Panevėžio mokyklose dirba 25 rusų kalbos, 7 vokiečių ir 2 prancūzų kalbos mokytojai.

„Dabar yra šiek tiek daugiau norinčiųjų mokytis vokiečių ir prancūzų kalbų nei prieš dešimt metų. Tačiau dauguma moksleivių vis dar renkasi rusų kalbą“, – sakė A. Gabrėnienė.

Pasak V. Dziuričienės, jau dabar vokiečių ir prancūzų kalbos mokytojų tenka ieškoti su žiburiu. Jeigu būtų atsisakyta rusų kalbos, mokyklos nerastų, kuo ją pakeisti. Panevėžio savivaldybės inf.

Prioritetas rusų kalbai

Panevėžio rajone norinčiųjų mokytis rusų kalbos dar daugiau. Čia 1145 moksleiviai antrosios užsienio kalbos mokosi rusų, 51 – vokiečių bei 63 – prancūzų.

„Šiemet 167 šeštokai nusprendė mokytis rusų kalbos, o 23 – prancūzų. Norinčiųjų mokytis vokiečių išvis neatsirado. Mokyklų vadovai teigė, kad dėl mažo norinčiųjų skaičiaus dažniausiai nepavyksta sudaryti grupių arba visai nėra poreikio mokytis prancūzų ar vokiečių kalbų“, – teigė Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistė Irma Vareikienė.

Kalba ne priešas

Panevėžio „Vilties“ progimnazijoje, kažkada buvusioje rusų mokykla, leidžiama rinktis – rusų, vokiečių ar prancūzų mokytis kaip antrosios kalbos.

Pasak direktorės Danutės Valiukienės, tėvų ir moksleivių pasirinkimai šiemet patyrė savotišką lūžį.

Iš 108 dabartinių septintokų pernai 88 pasirinko rusų kalbą, 11 – prancūzų, o 9 vaikai – vokiečių. Iš šiųmečių 110 šeštokų rusų kalbą rinkosi tik 46 mokiniai – beveik per pusę mažiau, prancūzų – 36, o vokiečių – 28. Vienoje šeštokų klasėje nėra nė vieno moksleivio, pasirinkusio rusų kalbą.

„Dabartiniai septintokai kalbą rinkosi tuomet, kai situacija buvo visiškai kitokia. Neabejoju, kad dabartinių penktokų pasirinkimai bus dar kitokie, nes nerimo sėkla jau pasėta“, – mano įstaigos vadovė.

D. Valiukienė sulaukusi ir tėvų nuogąstavimo dėl vyresniųjų mokinių galimybės toliau mokytis rusų. Dvejojantieji, kurią kalbą rinktis kaip antrąją, patarimų prašo ir progimnazijos vadovės.

„Išties jaučiamas tėvų nerimas. Mano nuomone, priešo kalbą reikia mokėti. Be to, netapatinu kalbos mokėjimo su šia šalimi. Kalba nėra priešas. Galvojant apie jaunų žmonių ateitį, reikia atsižvelgti ir į tai, kokias galimybes įsidarbinti turės mokantieji vieną ar kitą užsienio kalbą. Kol kas daugiau darbo pasiūlymų išties yra tiems, kurie moka rusų kalbą“, – kalbėjo D. Valiukienė.

„Vilties“ progimnazijoje šįmet rusų kalbą pasirinko perpus mažiau šeštokų, nei tokių buvo pernai. P. Židonio.

Išeitis – natūrali kaita

Pasak D. Valiukienės, moksleiviams galima pasiūlyti mokytis ir daugiau kalbų – ispanų, italų, norvegų bei kitų. Tačiau kas bus su vaikais, jeigu mokytojas nuspręs mesti darbą ir nepavyks rasti, kuo jį pakeisti.

„Nors mūsų mokykla didelė, bet vis tiek užsienio kalbų mokytojams nesusidaro visas krūvis. O kas būtų, jeigu mokytojas nuspręstų išeiti? Kaip rasti jam pamainą? Pirmiausia reikia išsianalizuoti situaciją prieš priimant drastiškus sprendimus. Negalima statyti vežimo prieš arklį“, – mano progimnazijos vadovė.

Nors tvirtinama, kad rusų kalbos mokytojai be darbo neliks – jiems bus sudaryta galimybė persikvalifikuoti, D. Valiukienė abejoja, ar jie norės žengti šiuo keliu.

„Vilties“ progimnazijoje pedagogų amžiaus vidurkis – 55 metai.

Panaši situacija klostėsi ir nepriklausomybės pradžioje, kai buvo didžiulis rusų kalbos mokytojų perteklius ir daugeliui teko persikvalifikuoti.

„Mes esame miesto mokykla, o ką darys mažesnės kaimo mokyklos? Nepagalvota nei apie vaikus, nei apie mokytojus. Gal tiesiog reikėtų leisti vykti natūraliai kaitai“, – svarsto įstaigos vadovė.

Nerastų, kuo pakeisti

Panevėžio „Vyturio“ progimnazijoje antrąją užsienio kalbą galima rinktis tik iš dviejų – rusų arba vokiečių.

Pasak progimnazijos direktorės Vitalijos Dziuričienės, svarstymų ir sprendimų dėstyti ir kitas užsienio kalbas būta įvairiausių, tačiau kitų kalbų grupės arba nesusidarydavo, arba ilgainiui nunykdavo.

„Nors norinčiųjų mokytis vokiečių kalbos skaičius vis auga, tačiau daugiausia renkasi mokytis rusų kalbą“, – sakė V. Dziuričienė.

Didžiausia problema, anot jos, yra pedagogų trūkumas. Ypač sudėtinga rasti užsienio kalbos mokytoją vos kelioms savaitinėms pamokoms. Net jei ir susidarytų grupės norinčiųjų mokytis prancūzų, ispanų kalbų, nėra pačių mokytojų.

„Jau dabar vokiečių ir prancūzų kalbos mokytojų tenka ieškoti su žiburiu. Jeigu būtų atsisakyta rusų kaip antrosios užsienio kalbos, tiesiog nerastume, kuo pakeisti pedagogus. Galima suplanuoti labai gražių dalykų, bet jie prasilenkia su realybe“, – teigė V. Dziuričienė.

     Nuomonė

„Sekundės“ feisbuko paskyroje panevėžiečių klausėme: kaip manote, ar mokyklose reikėtų atsisakyti rusų kalbos mokymo?

D. K.

Nemaišo ta rusų kalba, be to, ką gali žinoti, kaip gali viskas pasisukti. Dabar nieko negali planuoti, viskas eina pasroviui.

Nieko Ir Nebuvo

Kuo daugiau kalbų moki, tuo geriau.

Juruze Juruze

Na turėkite kantrybės palaukti, kol Putinas išsikvėps… Kaimynas už vandenyno neišsikraustys! Juk kažkada su kita jų valdžia teks reikalų turėti, prekiauti ir gal net draugiškai kažką spręsti. Kam tos isterikos mažvaikiškos…. Nesolidu.…

Virginija Bakšienė

Ar reikia nutraukti rusų kalbos mokymą? Mano nuomone – ne. Jei jau rusus laikome savo priešais, juo labiau reikia mokėti jų kalbą. Pamenu anekdotinę situaciją, kai okupantai įsiveržė į kaimo močiutės namus ir pradėjo reikalauti maisto, o toji gynėsi, kad nieko neturi ir tarmiškai lietuviškai aiškino, kad yra „našla“ ( našlė). Tada rusai dar garsiau šaukė: „Jiesli našla, tak bistrej davaj“ ( jei radai, greičiau duok). Jei močiutė būtų mokėjusi rusišką žodį „vdova“ (našlė – rus. k.).

Nereikia draskyti to, kas yra. Rusų kalba nėra blogesnė už anglų, vokiečių, prancūzų ar kitas. Atsisakę jos, mes nenubausime Putino, tik dar labiau susipriešinsime vieni su kitais pačioje Lietuvoje, darbo neteks šios kalbos mokytojai.

Marius Daugardauskas

Kalba – komunikacijos įrankis. Prasminga visomis priemonėmis užkardyti didelį propagandinių manipuliacijų srautą, mūsų žmones pasiekiantį iš imperialistinės valstybės. Demokratinėje šalyje interneto išjungti, TV ir radijo bangų užblokuoti neįmanoma, tačiau galima blokuoti pseudoinformacijos priėmimą. Antra vertus, būtina kuo daugiau ryšių megzti su Vakarų, Šiaurės Europa. To pagrindas – bent minimalios kalbos žinios. Kuo daugiau Lietuvos žmonių gebės bendrauti italų, švedų, norvegų, ispanų, prancūzų ar kitomis kalbomis, tuo europietiškesni būsime. Be to, neprošal daugiau dėmesio skirti ir tolimosioms Japonijai, Pietų Korėjai.

 

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų