-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tačiau mokyklų vadovai stveriasi už galvos – kas vaikus mokys vokiečių ir prancūzų, jei jau dabar tenka su žiburiu ieškoti šių kalbų mokytojų.
Švietimo ir mokslo ministerija pripažįsta, kad tokiam žingsniui prireiktų gerokai daugiau laiko nei ketveri metai. Ir pirmasis žingsnis turėtų būti tam tikrų užsienio kalbų specialistų paruošimas.
Šiuo metu net 67,9 proc. Lietuvos šeštokų mokosi rusų kalbos, vokiečių kalbą pasirinkę 21,6 proc., o prancūzų – tik 8,2 proc. moksleivių.
Panevėžyje skaičiai panašūs.
Miesto mokyklose antrąją užsienio kalbą galima rinktis iš trijų – rusų, vokiečių ir prancūzų. Kai kuriose gimnazijose galima rinktis ir lotynų kalbą.
Savivaldybės Švietimo skyriaus specialistės Aušros Gabrėnienės teigimu, dauguma moksleivių – 3151 pasirinkę rusų kalbą.
Vokiškai kalbėti mokosi 899 panevėžiečiai, o prancūziškai – vos 139 mokiniai.
Panevėžio mokyklose dirba 25 rusų kalbos, 7 vokiečių ir 2 prancūzų kalbos mokytojai.
Visą straipsnį skaitykite gruodžio 2 dienos (penktadienio) „Sekundės“ laikraštyje.
D. K.
Nemaišo ta rusų kalba, be to, ką gali žinoti, kaip gali viskas pasisukti. Dabar nieko negali planuoti, viskas eina pasroviui.
Nieko Ir Nebuvo
Kuo daugiau kalbų moki, tuo geriau.
Juruze Juruze
Na turėkite kantrybės palaukti, kol Putinas išsikvėps… Kaimynas už vandenyno neišsikraustys! Juk kažkada su kita jų valdžia teks reikalų turėti, prekiauti ir gal net draugiškai kažką spręsti. Kam tos isterikos mažvaikiškos…. Nesolidu.…
Virginija Bakšienė
Ar reikia nutraukti rusų kalbos mokymą? Mano nuomone – ne. Jei jau rusus laikome savo priešais, juo labiau reikia mokėti jų kalbą. Pamenu anekdotinę situaciją, kai okupantai įsiveržė į kaimo močiutės namus ir pradėjo reikalauti maisto, o toji gynėsi, kad nieko neturi ir tarmiškai lietuviškai aiškino, kad yra „našla“ ( našlė). Tada rusai dar garsiau šaukė: „Jiesli našla, tak bistrej davaj“ ( jei radai, greičiau duok). Jei močiutė būtų mokėjusi rusišką žodį „vdova“ (našlė – rus. k.).
Nereikia draskyti to, kas yra. Rusų kalba nėra blogesnė už anglų, vokiečių, prancūzų ar kitas. Atsisakę jos, mes nenubausime Putino, tik dar labiau susipriešinsime vieni su kitais pačioje Lietuvoje, darbo neteks šios kalbos mokytojai.
Marius Daugardauskas
Kalba – komunikacijos įrankis. Prasminga visomis priemonėmis užkardyti didelį propagandinių manipuliacijų srautą, mūsų žmones pasiekiantį iš imperialistinės valstybės. Demokratinėje šalyje interneto išjungti, TV ir radijo bangų užblokuoti neįmanoma, tačiau galima blokuoti pseudoinformacijos priėmimą. Antra vertus, būtina kuo daugiau ryšių megzti su Vakarų, Šiaurės Europa. To pagrindas – bent minimalios kalbos žinios. Kuo daugiau Lietuvos žmonių gebės bendrauti italų, švedų, norvegų, ispanų, prancūzų ar kitomis kalbomis, tuo europietiškesni būsime. Be to, neprošal daugiau dėmesio skirti ir tolimosioms Japonijai, Pietų Korėjai.
Komentarai
-
- tomazas
- 18:39 2022.12.01
-
- Girdejau
- 07:27 2022.12.02
Rodyti visus komentarus (2)turiu tik kelis klausimus tu reformu siulytojams, 1.ar jie patys dirba mokyklose.2.is kur gausite specialistu vokieciu,prancuzu ,ispanu ir kt, kalboms mokyti, ar stebuklingu budu juos paruosite ir is kazkur iskasite per 2 metus.3. ir kiek mokesite tiem kalbu specialistam, kai dabar jaunas mokytojas dirbantis pilnu kruviu uzdirba max 600 i rankas, na blogai kai reformas siulo d u r n i a i, o kai jie dar su iniciatyva tai visiskas amen….
posaki:“Draugus laikyk arti,o priesus dar arciau“.Suprasti ka kalba niekada nepamaisys.