Aplinkosaugininkai garsiojo Raubonių parko daliai gyvūnų jau surado naujus namus, kitiems dar ieškoma rūpestingesnių globėjų. AM nuotr.

Iš garsiojo parko atėmus gyvūnus, jo atstovai meta atsakomuosius kaltinimus

Iš garsiojo parko atėmus gyvūnus, jo atstovai meta atsakomuosius kaltinimus

Panevėžiečių pamėgtai pramogų oazei kaimyninio Pasvalio rajone – Raubonių parkui krito rimti aplinkosaugininkų kaltinimai dėl netinkamos gyvūnų priežiūros.

Antradienį iš parko paimti ir į saugesnes vietas Belgijoje bei Vokietijoje išgabenti rudasis lokys, puma bei liūtas. Parko darbuotojai sako  nežinantys, koks likimas jų ten lauksiantis.

Ne žaislai

Naujų namų ieškoma ir kitiems šio parko globotiniams. O jų jau penkmetį veikiančios viešosios įstaigos Raubonių parkas 16 hektarų teritorijoje šalia „Via Baltica“ magistralės tikrai daug: nuo įprastų Lietuvoje iki egzotiškų žinduolių ir paukščių.

Aplinkosaugininkų įsitikinimu, pramoga virtusiems keturkojams populiariajame Raubonių parke nei smagu, nei saugu.

Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkės Mantės Ramanauskienės teigimu, atrakcionų ir didelių srautų žiūrovų keliamas triukšmas bei sąlygos, kuriomis Raubonių parko gyvūnai laikomi uždaryti, neatitinka jų fiziologinių poreikių.

„Gyvūnai nėra žaisliukai ar pramoga – jų laikymas aiškiai reglamentuotas tam, kad būtų užtikrinta jų gerovė“, – teigia ekspertė.

Iškeliaus į užsienį

Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcija birželį ir liepą parke atliko patikrinimą. Per jį nustatyta, kad parko valdytojai neteisėtai laiko ir eksponuoja gyvūnus, kurie netgi yra įrašyti į draudžiamų laikyti gyvūnų sąrašą. Dalis gyvūnų neturėjo sertifikatų, privalomų vykdant viešą jų eksponavimą už atlygį. Kiti neturėjo privalomų įsigijimo dokumentų, kai kurie įstaigos globotiniai laikomi neturint tam leidimų.

Už rastus pažeidimus atsakingam parko darbuotojui surašytas administracinių nusižengimų protokolas.

Be viso to, šią savaitę aplinkosaugininkai ėmėsi ir konkrečių veiksmų eksponuotiems gyvūnams išvaduoti iš netinkamų sąlygų. Radus saugesnes vietas bei pasitelkus reikalingus specialistus, iš Raubonių parko antradienį į Vokietiją ir Belgiją išvežtas rudasis lokys, puma bei liūtas. Jie buvo laikomi neturint tam privalomų dokumentų.

„Dažnai klausiama, kodėl gyvūnai išvežami į užsienio valstybes. Gyvūnų laikymui nustatyti aiškūs reikalavimai. Net ir tais atvejais, kai gyvūnai paimami laikinai, jiems privalo būti suteiktos pačios geriausios sąlygos ir užtikrinama gerovė. Neradus tinkamų vietų Lietuvoje, pasitelkiami gyvūnų globėjų centrai užsienyje“, – sako M. Ramanauskienė.

„Pareigūnai elgėsi grubiai ir patys pažeidė gyvūnų gerovę: juos išgąsdino, išplėšė iš įprastos aplinkos ir į jokias pastabas ar pasiūlymus nereagavo.“

G. Maračinskaitė

Suradus saugias vietas, anot jos, iš Raubonių bus paimta ir daugiau gyvūnų.

Tikimasi, kad kai kuriuos gyvūnus laikinai priimti sutiks Lietuvos zoologijos sodas, nors šis dėl suplanuotos didelės renovacijos mažina augintinių gretas.

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad laikantiesiems laukinius gyvūnus nelaisvėje reikia laikytis leidime bei Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytų sąlygų.

Įsigijus laukinių gyvūnų laikyti aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose, būtina turėti gyvūnų kilmę ir teisėtą įsigijimą patvirtinančius dokumentus.

Leidimo turėtojai privalo tvarkyti registrą, kuriame įrašomi duomenys apie laikomus laukinius gyvūnus: rūšis, laukinių gyvūnų skaičius, amžius, lytis, sveikata, gimimo ir gaišimo datos, įsigijimo šaltinis, informacija apie laukinių gyvūnų perkėlimą, pervežimą į kitą vietą.

Aiškino neuždarbiaujantys

Raubonių parkas į aplinkosaugos prievaizdų akiratį patenka nebe pirmą kartą. Per ankstesnius patikrinimus taip pat būdavo nustatyta pažeidimų, taikytos sankcijos. Įstaiga tokius valstybinės tarnybos veiksmus prieš ją buvo apskundusi teismams.

„Pažeidimai, kuriuos ne vienerius metus darė laukinių gyvūnų laikytojai, nebus toleruojami. Bus imamasi visų įmanomų teisės aktais reglamentuotų priemonių, kad gyvūnai būtų nedelsiant paimami ir perkeliami į jiems tinkamas gyventi vietas“, – pabrėžia M. Ramanauskienė.

Raubonių parko atstovai, anot aplinkosaugininkės, neigia, jog gyvūnai viešai eksponuojami už atlygį. Esą už aptvarų apžiūrą atskiras mokestis neimamas. Vis dėlto aplinkosaugininkai mano, kad gyvūnai parke laikomi būtent siekiant pritraukti lankytojų ir gauti atlygį.

„Sekundei“ ketvirtadienį telefonu susisiekus su Raubonių parko darbuotojais, šie atsisakė kalbėtis su žurnalistais ir nurodė nusiųsti įstaigos vadovui klausimus raštu. Penktadienį pokalbis vis dėlto įvyko – su Raubonių parko atstovė Gražina Maračinskaitė.

Tvirtina pažeidus įstatymus

G. Maračinskaitė įsitikinusi, kad Lietuvos įstatymai visai negina gyvūno gerovės. Lietuvių valdininkams, anot jos, esą svarbiau tvarkingi gyvūno dokumentai, nei jo laikymo sąlygos.

„Keli metai bandome gauti zoologijos sodo statusą. Tačiau jo prašydami dar negalime turėti gyvūnų savo valdose. Pirmiausia dokumentai, tada veikla – šis principas lyg siena, į kurią nuolat atsitrenkiame kovodami už savo teises“, – teigia pašnekovė.

Teismo procesai dėl pažeidimų parkui, anot jos, nėra baigti. O nurodymą antradienį išvežti gyvūnus iš jų laikymo vietos G. Maračinskaitė vadina neturinčiais jokio teisinio pagrindo veiksmais pažeidžiant įstatymus.

„Juos susirinko kaip daiktus ir išvežė. Raubonių parkas neturėjo jokios galimybės teisinėmis priemonėmis gintis nuo galimai neteisėtų gyvūnų paėmimo. Pareigūnai elgėsi grubiai ir patys pažeidė gyvūnų gerovę: juos išgąsdino, išplėšė iš įprastos aplinkos ir į jokias pastabas ar pasiūlymus nereagavo“, – nuogąstavo įstaigos atstovė.

Pasak G. Maračinskaitės, aplinkos apsaugos pareigūnai buvo informuoti, kad dėl liūto ir pumos vyksta teisminiai procesai ir reiktų sulaukti teismų sprendimų įsiteisėjimo. Tačiau į tai esą visiškai neatkreipta dėmesio.

„Ar jie pas mus negalėjo būti saugomi? Tam turime visas galimybes“, – patikina moteris.

Įtaria nešvaria veikla

G. Maračinskaitė tiesiai rėžia, kad Lietuvoje įsikūrusi Gyvūnų apsaugos ir teisių organizacija, prisidengdama Aplinkos apsaugos departamento pareigūnais „siautėja“ po Lietuvos zoologijos sodus ir galimai pardavinėja gyvūnus užsienio gyvūnų globos įstaigoms.

„Verta susimąstyti koks likimas gyvūnų ten laukia, ar jie kam rūpi? Kas už viso šito stovi“, – retoriškai klausia.

Anot G. Maračinskaitės, parko turėtas afrikinis liūtas dar mažas į Raubonis atkeliavo iš Čekijos. Plėšrūnas Lietuvoje gyveno jau 10 metų. Nauja vieta, pašnekovės nuomone, jį traumuos.

„Puma taip pat iš zoologijos sodo Čekijoje, jai 7 metai. Patikrinimo metu, nustatė, kad gyvūnas per stambus. Mes nesame cirkas, kad verstume ją bėgioti – ji nuo mažumės tinginukė. Ar tai nusikaltimas būti stambesniam? Jos tikrai nešėrė lankytojai, kaip teigia pareigūnai, nes ji ėda tik mėsą – tai neįmanoma“, – pasakoja parko atstovė.

Paimta Raubonių meškutė Mikė į Pasvalio rajoną 2005-aisiais atkeliavo iš Vilniaus paukštyno. Kaip sako pašnekovė, šį gyvūną pareigūnai paėmė, nes ji neva eksponuojama gaunant atlygį.

„Mes teigiame kitaip, bet niekam tai neįdomu. Pirma paima kaip daiktą, tada aiškinsis aplinkybes. Pikta ir graudu, kaip traktuojamos gyvūno teisės, o iš tiesų jų nepaisoma. Tik gyvūnai turi būti svarbiausi. Reikia žiūrėti ir tikrinti, kaip jaučiasi, ar yra laimingi ir sveiki, o ne ieškoti priekabių dokumentuose“, – įsitikinusi G. Maračinskaitė.

Komentarai

  • O kodėl is Kauno zoologijos sodo nepaima gyvūnų, nemanau kad ten jie gyvena tyloje ir natūraliomis salygomis

  • Ir durnam aišku, kodel

    • Atsakyti
  • Tik Lietuvoje esanti kreivos vaivorykštės koalicija gali taip elgtis…. baisu…

  • Is Kauno pirmiausia paimkite. Paziurekit kokuose dumbolo ploteliuose ten uztverti stambus gyvunai vargsta.

  • Kokia čia gerove prisidengus.

Rodyti visus komentarus (5)

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų