-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Onkologine liga sirgusio brolio netekusi panevėžietė Liudmila jį pašarvojo tik po poros dienų, mat nė viena gydymo įstaiga savaitgalį negalėjo išrašyti mirties liudijimo. Liudmila stebisi, kodėl tokiais atvejais nėra budinčios įstaigos, galinčios išduoti laidotuvėms reikalingą dokumentą.
Kaip pasakojo savo pavardės nenorėjusi viešinti Liudmila, onkologine liga sunkiai sirgęs brolis į amžinybę iškeliavo penktadienio vėlų vakarą.
Atvykę greitosios pagalbos medikai konstatavo vyriškio mirtį ir išrašė pažymą, pagal kurią išduodamas mirties liudijimas.
Greitosios medikai moteriai nurodė kreiptis į Panevėžio miesto polikliniką, kurioje budintys gydytojai dirba ir šeštadienį.
„Toje sistemoje dar labai daug netvarkos, o dėl jos kenčia paprasti žmonės.“
I. Skorupskienė
Tačiau ankstų šeštadienio rytą prasidėjusi Liudmilos kelionė per Panevėžio medicinos įstaigas buvo bevaisė.
„Greitosios medikai sakė, kad mirties liudijimą gali išduoti Panevėžio miesto poliklinika, bet ši negalėjo mums niekuo padėti. Nuėjau ir į rajono polikliniką, ir net į Respublikinės Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių – visur atsimušiau kaip į sieną. Visi stūmė nuo savęs, kad mirties liudijimo negali išduoti – tą padaryti turi šeimos gydytojas“, – pasakojo panevėžietė.
Pagrindinė problema, anot Liudmilos, kad jos brolis gydėsi „Gydažolės“ šeimos gydytojų centre, o šis savaitgaliais nedirba.
Tad seseriai neliko nieko kito, kaip laukti pirmadienio.
Liudmila sako didelių laidotuvių neplanavusi – su velioniu broliu atsisveikinti norėjo ramiai ir kukliai, tačiau dėl tokio biurokratizmo jai teko ir plačiau atverti piniginę, ir darbe prašytis laisvadienių.
„Papildomai teko mokėti už šaldytuvą. Man, gaunančiai minimalų atlyginimą, ir šimtas eurų yra dideli pinigai. Bet skaudžiausia, kad tokiu sunkiu momentu buvau stumdoma. Pusę dienos šeštadienį pralaksčiau, kad gaučiau mirties liudijimą, ir vis tiek bergždžiai“, – pasakojo Liudmila.
Ji guodžiasi, kad bent laidojimo įmonė, padėjusi jos brolį išlydėti į paskutinę kelionę, sutiko palaukti, kol moteris gaus laidojimo pašalpas.
Panevėžietės nuomone, savaitgaliais privalėtų dirbti bent viena sveikatos priežiūros įstaiga, galinti išrašyti mirties liudijimą.
„Brolis daugiau artimųjų neturėjo, visi rūpesčiai krito ant mano pečių. Iki paskutinės minutės jį slaugiau, rūpinausi ir laidotuvėmis. Tokiu sunkiu momentu norisi palaikymo, o ne papildomų sunkumų. Kažkoks absurdas, kad taip stumdomi žmonės. Gal ši mano istorija atkreips dėmesį, kad žmonės miršta ir savaitgaliais, ne tik darbo valandomis“, – teigė Liudmila.
Panevėžio poliklinikos vadovai stebisi, kodėl kitų šeimos klinikų pacientų mirties liudijimo prašoma šioje įstaigoje. P. Židonio nuotr.
Liudmilos brolį į paskutinę kelionę padėjusios išlydėti laidojimo paslaugų bendrovės „Paskutinis sudiev“ direktorė Irena Skorupskienė teigė, kad nors šioje srityje dirba ne pirmus metus, tačiau toks atvejis jai pasitaikė pirmą kartą.
Kai žmogus miršta ligoninėje ar slaugos namuose, mirties liudijimą išduoda tos įstaigos medikas, tačiau kai tai įvyksta namuose, dėl mirties liudijimo reikia kreiptis į šeimos gydytoją.
„Dažnu atveju žmonės turi savo šeimos gydytojų telefonus ir nutikus tokiai bėdai skambina tiesiai jiems, kad ir savaitgalį, arba kreipiasi į savo įstaigos budintį mediką. Dar kiti laukia pirmadienio, kad spėtų pasirengti laidotuvėms, galėtų iš tolimesnių vietovių ar užsienio atvykti artimieji. Kiekvienas atvejis būna individualus“, – sako I. Skorupskienė.
Pasak ritualinių paslaugų bendrovės direktorės, tradicijų kaita nepalenkė ir laidotuvių. Dabar reta šeima renkasi savo artimąjį šarvoti kelias dienas. Dažnu atveju su mirusiuoju atsisveikinti skiriama diena ar pusdienis.
„Dažniausiai laidojama jau kitą dieną. Šiuo atveju žmonių finansinė situacija gana sudėtinga – laidojo iš pašalpų, todėl rinkosi kuklias laidotuves. Dėl to, kad visą savaitgalį negalėjo gauti mirties liudijimo, turėjo papildomų išlaidų. Toje sistemoje dar labai daug netvarkos, o dėl jos kenčia paprasti žmonės“, – teigia I. Skorupskienė.
Panevėžio miesto poliklinikos Šeimos gydytojų skyriaus vedėja Nijolė Marčiulionienė teigė, jog jau ne vienus metus galioja tvarka, kad mirties liudijimą gali išduoti tik šeimos gydytojas arba budintis medikas tos įstaigos, prie kurios yra prisirašęs pacientas.
Taip pat turi būti tam tikros sąlygos, kai mirties liudijimą galima išduoti. Svarbiausia jų – kad yra aiški ir abejonių nekelianti mirties priežastis.
„Jeigu mirusysis nebuvo Panevėžio poliklinikos pacientas, jam išduoti mirties liudijimo mes negalime. Tokia yra tvarka ir jos privalu laikytis“, – aiškino N. Marčiulionienė.
Pasak medikės, mirties liudijimo išdavimas nėra skubi būtinoji pagalba, kad nebūtų galima palaukti dviejų dienų.
Dabar visos ritualinių paslaugų įmonės turi šaldytuvus, o ir didžioji dalis artimųjų renkasi kremavimą.
Visgi jei yra poreikis žmogų laidoti jau kitą dieną, galima paskambinti šeimos gydytojui.
Miesto poliklinikoje šeštadieniais ir švenčių dienomis taip pat dirba budintys medikai, jie gali išrašyti mirties liudijimą, bet tik prie poliklinikos prisirašiusiems pacientams.
„Mes savo pacientams visuomet sakome, kad reikia turėti savo šeimos gydytojo telefoną. Jeigu jau yra toks skubus atvejis, kad reikalingas mirties liudijimas ir savaitgalį, tuomet šeimos gydytojas gali jį išrašyti. Šiuo atveju panašu, kad žmogus sirgo ilgą laiką, tad su šeimos gydytoju artimieji tikrai turėjo palaikyti glaudesnį kontaktą“, – svarsto N. Marčiulionienė.
Liudmilos brolį gydžiusi šeimos gydytoja Rita Petručionienė taip pat teigė nesuprantanti, dėl ko keliama tokia problema.
Per tris dešimtmečius jos, kaip medikės, darbo stažą jai pirmą kartą tenka girdėti skundą dėl to, kad porą dienų žmogui teko palaukti, kol bus išduotas mirties liudijimas.
„Pati laidojau sesę ir mamą, net neįsivaizdavau, kad galima kelti tokią problemą, jog reikia šiek tiek palaukti skrodimo išvadų ar mirties liudijimo. Juk ne namuose reikia laukti – mirusį žmogų pasiima laidojimo paslaugas teikiančios įmonės, o artimieji per tą laiką gali ramiai pasiruošti atsisveikinimui“, – mano R. Petručionienė.
