ASMENINIO ALBUMO nuotr.

Įmenanti popieriaus mįsles

Įmenanti popieriaus mįsles

Tautodailės šedevrai gimsta ne tik iš medžio ar akmens.

Gabiose rankose ir paprasčiausias popierius gali tapti tautos tradicijų nešėju ir saugotoju.

Karpytojų susitikimas

Rugpjūtį į Anykščių rajone Niūronių kaime esantį garsųjį Arklio muziejų suvažiuos pasišventusieji ypatingai tautodailės rūšiai – karpiniams.

Etnografinėje muziejaus sodyboje planuojama surengti tradicinį Aukštaitijos ir kitų regionų karpytojų plenerą.

„Kadangi plenerai vyksta Arklio muziejuje, tai ir jų tema vis ta pati – apie žirgus. Renginiui pasibaigus organizuojame per jį sukurtų darbų parodą ir pavadiname ją „Popierinis Niūronių žirgelis“, – pasakoja muziejaus darbuotoja, tradicinių amatų meistrė, patyrusi karpytoja Rita Vasiliauskienė.

Pleneras – kūrybingas ir malonus susibūrimas. Apie dvidešimt karpytojų kelias dienas Niūronyse gyvena, bendrauja, karpo popierių, dėlioja ornamentus, semiasi iš kitų patirties ir dalijasi savąja. Vakarui atėjus, visi ilsisi ir nakvoja klėtelėse.

Kai kurios patyrusios karpytojos to gražaus amato moko savo dukras, tad ir jas atsiveža į plenerą.

ASMENINIO ALBUMO nuotr.

ASMENINIO ALBUMO nuotr.

Karpys užuolaidėles

Pernai karpytojų pleneras taip pat vyko rugpjūtį ir jame daugiausia dėmesio vėlgi buvo skiriama ištikimam žmogaus bendražygiui – žirgui.

Tas pats pagrindinis veikėjas buvo ir ankstesniais metais, tik užduotys karpytojoms skiriamos vis kitokios. Pavyzdžiui, 2019-aisiais kurtos miniatiūros.

Numatoma šių metų užduotis – iš popieriaus karpyti užuolaidėles su pačiais įvairiausiais ornamentais ir, žinoma, žirgelių figūromis.

Karpytomis popierinėmis užuolaidėlėmis, kaip sako R. Vasiliauskienė, moterys kadaise labai mėgo puošti namus.

Įvairiaraščiais karpiniais gražindavo ne tik langus – juos dėdavo ant žibalinių lempų gaubtų, lentynėlių, spintelių, veidrodžių rėmų, šventųjų paveikslų ir net karstų.

O dar specialiais karpiniais su paukščių, žirgų, varpų ir kitais siluetais per vestuves puošdavo jaunavedžių sėdimas vietas.

ASMENINIO ALBUMO nuotr.

ASMENINIO ALBUMO nuotr.

Darbas kaip poilsis

Šiais laikais jau sunkiai rastum tokiais karpiniais išdabintus namus. Tačiau pamatyti, kokios dailios ir įspūdingos gali būti popierinės puošmenos, galima. Kad ir aplankius tame pačiame Arklio muziejuje esančias etnografinių sodybų trobas.

Visi jų langai iš tolo šviečia ornamentuotu baltumu, o žvelgiant iš arčiau sužavi subtiliausiais raštais.

Tai vis muziejaus darbuotojos R. Vasiliauskienės kruopštaus darbo vaisiai. Daugybę jos karpinių puošia etnografines sodybas.

„Niekada nedirbau per prievartą. Man taip nutiko, kad viskas, ką darau, labai patinka. Tad ir sakau, kad čia ne darbas, o relaksacija.“

R. Vasiliauskienė

Darbo tokioms grožybėms sukurti reikia įdėti daug, popierines puošmenas neretai tenka atnaujinti, keisti. Bet, kaip sako menininkė, jai karpymas ne darbas, o malonus užsiėmimas. Ir viskas, kuo ji užsiima, ką daro savo darbovietėje, – tikra gyvenimo atgaiva.

„Niekada nedirbau per prievartą. Juk tada, kai darbas nemielas, tenka prie jo eiti prisivertus, kaip sakoma, dantis sukandus. Man taip nutiko, kad viskas, ką darau, labai patinka. Tad ir sakau, kad čia ne darbas, o relaksacija“, – šypsosi karpinių meistrė.

Daugybė Ritos Vasiliauskienės karpinių puošia etnografines sodybas. ASMENINIO ALBUMO nuotr.

Daugybė Ritos Vasiliauskienės karpinių puošia etnografines sodybas. ASMENINIO ALBUMO nuotr.

Svarbiausia neskubėti

O tos relaksacijos jai tenka nemažai. R. Vasiliauskienė Arklio muziejuje kepa sertifikuotą ruginę duoną ir tai daryti moko lankytojus. Dar ji moko žvakes lieti, velykinius margučius raižyti ir, žinoma, meniškai karpyti popierių.

„Skubėti, nekantrauti kerpant negalima – reikia susikaupti ir dirbti labai kruopščiai. Tegul ir nesudėtingus darbelius karpant, praradus kantrybę ir paskubinus, įkirpsi kur nereikia, žiūrėk, gabalas kūrinio ir iškris“, – perspėja amatų meistrė.

Mažesniesiems sunkiau ilgesniam laikui susikaupti, dėmesį išsaugoti.

O tie, kurie vis dėlto sugeba tai padaryti, gavę pirmąsias karpymo pamokos ir pajutę šios kūrybos žavesį, ateityje gali daug nuveikti, sau ir kitiems gražių tautodailės darbų iškarpyti.

Juk vien tik karpant popierių galima sukurti nuostabius paveikslus, atvirukus, knygų skirtukus, įvairius suvenyrus, puošmenas.

Ir net knygas karpiniais galima iliustruoti, kaip ne kartą yra dariusi R. Vasiliauskienė.

ASMENINIO ALBUMO nuotr.

ASMENINIO ALBUMO nuotr.

Močiutės pamokos

Pati menininkė pirmuosius popierinius darbelius sukūrė vaikystėje – mena su močiute lankstydavusios popierines gėles, karpydavusios lentynėlių puošmenas.

„Tėvelis darydavo gražius medinius vazonus, o mes su močiute juos karpiniais puošdavome“, – pasakoja R. Vasiliauskienė ir sako vis dar prisimenanti, kokie meniški, dailūs būdavo močiutės karpiniai.

Tautodailininkės abi močiutės buvo neabejingos grožiui, išmanios ir kūrybingos. O ir ji pati nuo mažens domėjosi menu.

Anykštėnei Ritai ir mokykloje mėgstamiausia pamoka būdavo piešimas, ji lankė dailės būrelį, todėl, baigus vidurinę mokyklą, ilgai galvoti nereikėjo – įstojo į tuometį Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą, mokėsi meninio stiklo apdirbimo ir 1985 metais įgijo dailininkės diplomą.

Gražius žodžius R. Vasiliauskienė taria savo šviesaus atminimo tėveliui, iš kurio irgi daug paveldėjo ir išmoko. Meniškos, kūrybingos sielos savamokslis medžio drožėjas mėgęs ir tapyti. Kasmet Velykoms jis margindavo vašku ir skutinėdavo kiaušinius. Iš tėvelio ir dukra šio amato išmoko.

Meniškos prigimties Ritos ir vaikai tokiu pat keliu pasuko – sūnus Donatas, dukra Dovilė baigė Dailės akademiją, abu sėkmingai dirba ir kuria.

ASMENINIO ALBUMO nuotr.

ASMENINIO ALBUMO nuotr.

Su žirklėmis ir rėžtuku

R. Vasiliauskienė su savo kūriniais dalyvauja krašto tautodailininkų parodose. Ji karpinius puošia įvairiais lietuvių liaudies tradiciniais ornamentais – verpsčių, saulės ir žvaigždžių motyvais, gėlių simbolika.

Ko reikia, kad žmogaus rankose gimtų tokie nuostabūs kūriniai – paveikslai, staltiesėlės, užuolaidėlės? Ko gero, vien popieriaus ir žirklių tam neužtenka.

„Bet ir jie svarbūs. O žirklių reikia ne vienerių, kiekviena meistrė pagal savo ranką bei įgūdžius jas renkasi. Reikia dar ir peiliukų, ir rėžtukų. Popierius taip pat gali būti labai skirtingas, įvairaus storumo, spalvų, faktūrų. Buvo laikas, kai neturėdamos nieko tinkamesnio moterys iš laikraščių gražiausius ornamentus iškarpydavo. Tam naudodavo ir buičiai, pavyzdžiui, sviestui vynioti, skirtą popieriaus gabalėlį“, – pasakoja meistrė.

Ornamentiniai dirbiniai paprastai iškerpami žirklėmis. Tokiems karpiniams popieriaus lapas sulankstomas dvigubai, keturgubai ir net aštuongubai – iš karto kerpami visi sluoksniai.

Kad tikrai sužinotum, kaip gimsta nuostabieji karpiniai, reikia tą procesą pamatyti ir pačiam pabandyti. O tą pasirengusi parodyti ir pamokyti, kaip darbuotis, Arklio muziejaus darbuotoja R. Vasiliauskienė

Už tradicinių amatų populiarinimą ir sklaidą ji ne kartą buvo įvertinta ir apdovanota.

Žemės ūkio ministerijoje tautinio paveldo ženklu buvo sertifikuoti jos kūriniai: popieriaus karpinių užuolaidos ir lentynų puošmenos, ruginė duona, lietinės žvakės. R. Vasiliauskienė buvo pripažinta sertifikuota tradicinių amatų meistre.

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų