G. KARTANO nuotr.

Ilgai lauktas „Harmonijos miestas“ jau matuojasi stogą

Panevėžio šiaurinėje dalyje, individualių namų Rožyno mikrorajone, dar šiais metais duris turėtų atverti pagalbos vaikus su negalia auginančioms šeimoms centras „Harmonijos miestas“.

Negalią turinčios 26-erių panevėžietės mama Rasa Remeikienė svarsto, kiek daug rūpesčių nuo tėvų pečių būtų nukritę ir kiek daug pagalbos būtų sulaukę jų vaikai, jei toks centras būtų veikęs prieš ketvirtį amžiaus ir dar anksčiau.

Arčiau gamtos

A. Baranausko gatvės pušyno kampe, kone 30 arų sklype statomas „Harmonijos miestas“ bus daugiau nei 1 400 kv. m trijų korpusų pastatas didžiuliais į medžius atgręžtais langais ir lauko terasomis.

Taip jo lankytojai, įvairių vystymosi sutrikimų turintys vaikai, jausis kuo arčiau gamtos.

Pasak „Harmonijos miesto“ idėjos autorės, Panevėžyje veikiančio Jaunuolių dienos centro direktorės Linos Trebienės, gamtos artumo pojūtį sukurs ir pastato eksterjero spendimai – medžio lentelėmis dengtas fasadas.

„Gyvename optimistinėmis nuotaikomis ir tikimės įkurtuves švęsti jau šiemet“, – viliasi L. Trebienė.

Anot jos, postūmį Panevėžyje kurti „Harmonijos miestą“ suteikė valstybės politika, kuria siekiama atsisakyti specialiųjų masinių įstaigų negalią turintiems vaikams ir integruoti juos į bendrojo ugdymo įstaigas.

L. Trebienės teigimu, į Jaunuolių dienos centrą atvykstantys partneriai iš kitų Vakarų Europos šalių gerokai nusistebi, kad Lietuvoje dar yra specialiųjų mokyklų, kurias lanko išskirtinai vaikai, turintys negalią.

Jaunuolių dienos centro parašytas projektas laimėjo ES investicinių fondų lėšų ir „Harmonijos miesto“ statyboms, ir reikiamai įrangai įsigyti.

Visa vaikams ugdyti, jiems lavinti, sveikatinti skirta įranga jau supirkta. Statybos taip pat vyksta sparčiai.

Bemaž pusantro tūkstančio kvadratinių metrų trijų korpusų „Harmonijos miestas“ kyla A. Baranausko gatvės pušyno kampe, kone 30 arų sklype. G. KARTANO nuotr.

Konsultuos ir specialistus

Numatyta, kad reikiamas paslaugas šiame centre vienu metu gaus 70 klientų. Bus dirbama ir su sutrikimų turinčiais vaikais, kurių amžius – nuo gimimo iki pilnametystės, ir su jų šeimos nariais.

„Harmonijos mieste“ dirbs apie keturias dešimtis specialistų. Kadangi šioje įstaigoje numatyta teikti pagalbą viso Panevėžio regiono šeimoms, už suteiktas paslaugas centrui apmokės savivaldybės, kurių gyventojai „Harmonijos mieste“ jas gaus.

„Pamenu, kai man gimė neįgalus kūdikis, užuot pasiūlę pagalbą, ne vienas medikas man patarinėjo atsisakyti dukrytės, atiduoti į prieglaudą.“

R. Remeikienė

Pasak L. Trebienės, šį kompleksinės pagalbos centrą sudarys trys korpusai.

Konsultacijų-edukacijų erdvėje negalią turintiems vaikams specialistai teiks socialinių įgūdžių palaikymo ar atkūrimo bei kitas būtinas paslaugas, konsultacijas gaus ir šiuos vaikus auginančios šeimos. Numatyta konsultuoti ir su negalią turinčiais vaikais dirbančius specialistus, tarp jų – lopšelių-darželių bei mokyklų pedagogus.

„Valstybės vykdoma vaikų su negalia integracija į bendrojo ugdymo įstaigas palies visus, tad žinių prisireiks visiems“, – neabejoja L. Trebienė.

G. KARTANO nuotr.

Galerija

Ir baseinas, ir daržas

„Harmonijos mieste“ bus ir vadinamasis Dienos centras. Jį lankys vaikai, kuriems skirtas namų mokymas, ar norintieji čia ateiti po pamokų bendrojo lavinimo mokyklose.

Šiame centre vaikai taip pat bus prižiūrimi specialistų.

„Harmonijos mieste“ veiks ir laikino atokvėpio erdvė tiems atvejams, kai tėvams ar globėjams taps būtina palikti vaiką specialistų priežiūrai.

Joje paslaugos bus teikiamos visą parą.

„Harmonijos miestas“ taip pat turės ir baseiną, veiks menų, judesio, logoterapijos erdvės. Tad vaikai gaus nuoseklų ir įvairiapusį lavinimą“, – pasakojo L. Trebienė.

Kieme numatytas ir šiltnamis, kuriame vaikai sodintų daržoves, matytų, kaip jos auga, užaugintas valgytų. Daržininkystė taip pat jiems būtų savotiška terapija.

Norintiems sportuoti bus įrengta nedidukė krepšinio aikštelė.

Nors „Harmonijos miestas“ dar tik kyla, pasak L. Trebienės, jau dairomasi su negalią turinčiais vaikais ir juos auginančiomis šeimomis dirbsiančių specialistų.

Direktorė teigia nemažai vilčių dedanti į Panevėžio kolegijos absolventus – kineziterapeutus, kurių įgytos žinios gana aukštai vertinamos ne tik Lietuvoje.

„Nauja, šiuolaikiška įstaiga, nauja įranga, manau, turėtų sudominti ne vieną specialistą, tad darbuotojų komandą neturėtų būti sudėtinga suburti“, – vylėsi L. Trebienė.

Prieš keturis mėnesius pradėta „Harmonijos miesto“ statyba sparčiai juda į priekį. G. KARTANO nuotr.

Ilgalaikės paslaugos

Pasak L. Trebienės, „Harmonijos miestas“ bus socialinė įstaiga. Lietuvos socialinė sistema, pasak direktorės, orientuojama į tai, kad paslaugos žmogui būtų teikiamos tiek laiko, kiek jam tai reikalinga. Tad planuojama, kad ir Panevėžyje pradėsiančioje veikti įstaigoje klientai, jei to reikės, jas gaus ilgai.

Anot L. Trebienės, dabar itin daug dėmesio skiriama sutrikimų diagnostikai.

Konstatavus juos skubama dirbti, kad negalią turintis vaikas kuo greičiau pasiektų normalią raidą.

Būtent tokią pagalbą vaikai ir juos auginančios šeimos gaus „Harmonijos mieste“.

Neįgalią dukrą užauginusi Rasa Remeikienė svarsto, kiek daug rūpesčių būtų nukritę, jei prieš ketvirtį amžiaus Panevėžys jau būtų turėjęs tokią įstaigą kaip „Harmonijos miestas“. P. ŽIDONIO nuotr.

Įtikinėjo atsisakyti kūdikio

Panevėžietė R. Remeikienė, užauginusi ir toliau besirūpinanti 26-erių neįgalia dukra, neabejoja: tokios įstaigos, teikiančios kompleksinę pagalbą ir vaikams su negalia, ir jų šeimoms, mieste seniai reikėjo.

„Pamenu, kai man gimė neįgalus kūdikis, užuot pasiūlę pagalbą, ne vienas medikas man patarinėjo atsisakyti dukrytės, atiduoti į prieglaudą. Mane įtikinėjo, kad esu jauna, tad pagimdysiu dar ne vieną sveiką vaiką ir stebėjosi, kam man reikia invalidės dukros“, – jaudindamasi pasakojo R. Remeikienė.

Jai iki šiol skauda prisiminus, kaip ligoninėje visą mėnesį neįgaliai dukrelei nepavykus numušti itin aukštos temperatūros, toliau gydyti ją buvo tiesiog atsisakyta.

„Toks tuomet vyravo požiūris į neįgaliuosius. Buvo laikoma, kad jie našta ir šeimai, ir valstybei. Be to, buvo peršama nuostata, kad neįgalaus kūdikio gimimas užtraukia gėdą ne tik šeimai, bet ir giminei“, – pasakoja R. Remeikienė.

Tuomet, prieš ketvirtį amžiaus augindama neįgalią mergytę, paramos mama sulaukė tik iš nevyriausybinės neįgaliųjų organizacijos „Panevėžio viltis“. Tai buvo ir moralinė parama, ir patarimai, kur ieškoti medicinos pagalbos.

„Kai gimė neįgali dukrytė, man atrodė, kad tik aš viena tokia nelaiminga. Nežinojau, ko griebtis“, – pripažįsta R. Remeikienė.

Dabar, anot jos, požiūris į tokias šeimas pasikeitė, jos sulaukia vis daugiau dėmesio.

Kaip itin gerą dalyką R. Remeikienė įvardijo tai, kad „Harmonijos mieste“ visa reikiama pagalba bus teikiama po vienu stogu, šeimoms nereiks jos ieškoti važinėjant po įvairias įstaigas.