Kai susiduriame su labai nemalonia problema – utėlėtumu, daugeliui iškyla klausimas – kaip kuo greičiau atsikratyti utėlių ir jų glindų? Kaip naikinti utėles nepakenkiant organizmui?
Jei vaikas ar suaugęs asmuo apsikrečia utėlėmis, tai nereiškia, kad namuose nesilaikoma higienos reikalavimų. Net kasdienis galvos trinkimas neapsaugo nuo užsikrėtimo utėlėmis, o užsikrėtus specialistai pataria kuo skubiau naikinti utėles ir imtis kitų pedikuliozės profilaktikos priemonių.
Neignoruokite niežulio
Jums atrodo, kad utėlės – nešvarių žmonių bėda? Nieko panašaus. Kaip ir bet kuria kita odos liga, pedikulioze (utėlėtumu) gali susirgti net ir idealiai švarus žmogus. Juolab visur landžiojantis vaikas. Tiesa, dėl utėlių į gydytojus kreipiamasi retai vien dėl to, jog būna gėda.
Utėlė – mažas vabzdys parazitas, mėgstantis šilumą ir kraują, todėl veisiasi žmogaus galvos plaukuose. Galvinės utėlės plinta tik tarp žmonių, dažniausiai vadinamuoju „galva – galva“ būdu. Užsikrėsti galima, jei utėlėto žmogaus plaukai tiesiogiai susilietė su sveiko žmogaus plaukais. Taip pat utėlės gali būti perduodamos su daiktais: dalijantis ausinėmis, kepurėmis, šalikais. Užsikrečiama dažniausiai tada, kai kontaktas su utėlėtu asmeniu trunka apie minutę ar ilgiau (jei dalijamasi utėlėmis sergančio asmens šukomis, beveik nėra abejonių, kad bus užsikrėsta).
Kai įkanda utėlė, pradeda niežėti, odoje lieka rausvų dėmelių. Galvos utėlės pėdsakus palieka galvoje, ant sprando. Kai yra drabužinių utėlių, dėmelių dažniausiai būna liemens, sprando srityje.
Aiškus ir visiškai netoleruotinas šios nemalonios ligos požymis yra ir niežulys. Jis būna labai įkyrus, stiprus ir vargina dažniausiai vakarais, nes tada utėlės ima aktyviai siurbti kraują.
Ypač pažeidžiama ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų grupė, mat labai dažnai utėlėtumo plitimo priežastimi tampa šukos, naudojamos vaikų kolektyvuose darželiuose ar mokyklose. Nemalonu, tačiau iš ugdymo įstaigos namo parnešta „dovanėlė“ gali apsigyventi ir jūsų galvoje.
Tad pastebėjus, kad vaiko rankos nuolat plaukučiuose, juos vis kedena, galvytę vertėtų apžiūrėti kruopščiau.
Siekiant sustabdyti utėlėtumo plitimą, būtina informuoti artimus žmones ir draugus dėl galimo užkrato plitimo bei imtis tiek prevencinių, tiek gydymo priemonių.
Laikykitės higienos taisyklių
Taisyklės sukurtos ne veltui. Kad išvengtumėte šios ligos, tikinama, užtenka laikytis elementarių higienos reikalavimų.
Primygtinai siūloma naudotis tik savo asmeniniais daiktais ir jokiu būdu nesinaudoti bendromis šukomis, rankšluosčiais, ausinėmis, kepurėmis, šalikais ar panašiais daiktais. Labai dažnai dėl šios taisyklės nesilaikymo vienam šeimos nariui užsikrėtus utėlėmis greitai užsikrečia ir kiti šeimos nariai. Jei sužinojote, kad aplinkoje yra utėlėmis užsikrėtusių žmonių, pravartu net ir profilaktiškai naudoti losjonus nuo utėlių, kurių galite įsigyti vaistinėse.
O jeigu jau užsikrėtėte? Naikinti utėles galima pedikuliocidais. Vaistinėse galima įsigyti permetrino preparatų, kurie naudojami utėlėms naikinti. Bėda ta, kad šie preparatai nėra 100 procentų efektyvūs. Pastaruoju metu pasirodo vis daugiau epidemiologinių studijų, kuriose utėlių atsparumas permetrinui įvardijamas kaip pagrindinė neefektyvaus utėlėtumo gydymo priežastis ir ši tendencija ryškėja.
Dar viena labai svarbi utėlių naikinimo priemonė – specialios šukos negyvoms utėlėms ir glindoms iššukuoti iš plaukų. Po utėlių naikinimo minėtais pedikuliocidais ar gydomuoju losjonu nuo utėlių, būtina tinkamai iššukuoti plaukus. Šukuojant pašalinamos negyvos utėlės ir labai tvirtai prie plauko prisitvirtinusios utėlių glindos. Jei po gydymo tinkamai neiššukuosite plaukų, esančios apmarintos glindos gali atsigauti ir iš jų vėl išsiristi naujos utėlės. Ir taip pasaka be galo… Tik atminkite, kad vien šukuodami utėlėtumo neišgydysite.
Panaudojus utėlių naikinimo priemones, plaukus rekomenduojama skalauti 4–5 proc. acto ar citrinos rūgšties vandeniniu tirpalu. Tai padeda pašalinti glindas, nes plauko paviršius tampa slidesnis.
Jeigu susidūrėte su utėlėtumo problema, nedelsdami imkitės visų prevencinių ir galimų gydymo priemonių. Tik kompleksinis gydymas ir mūsų visų atsakingumas padės įveikti šią bėdą.
Kovojo ir senovėje
Senovėje žmonės į utėlių naikinimą žiūrėjo kiek paprasčiau: kilmingieji turėjo specialius auksinius nedidelius plaktukus joms užmušti, o kaimiečiai galvas trindavo žibalu. Tačiau tokios priemonės šiais laikais ne tik pasenusios, bet ir kenksmingos. Mat žibalas ar benzinas naikina ne tik utėles, bet ir viską, kas yra aplinkui: t. y. kenkia galvos odai ir plaukams. Dėl to jums gali tekti dar ilgai ir sunkiai papildomai gydytis.
Dabartinė medicina sugalvojo kur kas veiksmingesnių ir patikimesnių priemonių kovai su pedikulioze. Dėl to net nebereikia nusiskusti plaukų (kaip buvo anksčiau). Užtenka galvos odą įtrinti šampūnu ar losjonu, skirtu utėlėms naikinti, plaukus užrišti polietilenine skarele arba uždėti kepuraitę, kad utėlės neišbėgiotų, palaikyti medikamentą tiek, kiek nurodyta informaciniame lapelyje, ir gerai perplauti galvą tekančiu vandeniu. Utėlės nuo vaistų išgaišta ir iškrinta.
Drabužių utėlės išnaikinamos taip pat chemikalais, kurių galima rasti vaistinėse. Labai naudinga drabužius išvirinti ir išlyginti. Žinoma, ypač kruopščiai reikia lyginti siūles ir klostes, mat utėlės ten būna sudėjusios savo kiaušinėlius.
Įdomu…
* Moka plaukti. Utėlių nepavyks atsikratyti ilgai plaunant galvą, nes šiltame vandenyje (pavyzdžiui, baseine) jos gali išgyventi iki 48 val. Dėl šios priežasties reikėtų dėvėti maudymosi kepuraites, kad baseine jūs ar jūsų vaikai nepasigautų šių plaukikių.
* Greitos. Utėlės nešokinėja ir neskraido, plinta tik ropodamos nuo vieno žmogaus ant kito. Kartais utėlėmis galite užsikrėsti ir nuo daiktų, kuriais naudojosi utėlių turintis žmogus. Utėlės galvoje juda itin greitai – jas sunku įžiūrėti net ir specialiai ieškant, todėl tikrinti vaiko ar suaugusiojo galvą reikėtų sėdint prie ryškios šviesos, su tankiomis šukomis. Utėlės per minutę gali nuropoti daugiau nei 10 cm, o per dieną – apie 137 m, t. y. įveiktų maždaug futbolo aikštės ilgio atstumą.
* Platina infekcijas. Utėlių seilės sukelia niežulį, o nukasius žaizdelę, ta vieta gali supūliuoti, gali atsirasti kitų odos problemų – alergija, bėrimai ir kt. Mokslininkai ištyrė, kad utėlės paveikė net vieną galingiausių pasaulio kariuomenių – Napoleono. Kai prancūzai žygiavo į Rusiją, juos kamavo šaltis, badas ir utėlių išplatinta dėmėtoji šiltinė. Skaičiuojama, kad utėlės prisidėjo prie 500 tūkst. kareivių mirčių.
* Greitai dauginasi. Jūsų galvoje apsigyvenusi suaugusi utėlė per dieną gali padėti apie 4 kiaušinius (glindas). Per visą savo gyvavimo laiką (maždaug mėnesį) utėlė gali padėti iš viso apie 140 kiaušinėlių. Taigi kuo ilgiau uždelsite gydymą, tuo daugiau parazitų spės prisiveisti.
* Yra atsparios. Kadangi utėlės greitai dauginasi, jų palikuoniai linkę taip pat greitai prisitaikyti prie vaistų, kuriais yra nuodijami. Prieš kelis dešimtmečius Didžiojoje Britanijoje naudotų vaistų nuo utėlių efektyvumas šiuo metu siekia ne daugiau nei 20 proc. Sveikatos specialistai ragina naudoti priemones, kurios veikia mechaniškai, t. y. nenuodija utėlės, o ją uždusina.
* Plinta tik tarp žmonių. Galvinės utėlės, apie kurias čia ir kalbame, plinta tik tarp žmonių. Šios utėlės negali apsigyventi naminių gyvūnėlių (kačių, šunų, jūrų kiaulyčių ir kt.) kailyje. Gyvūnus puola kitų rūšių utėlės (pavyzdžiui, šuninės), kurios žmogui nepavojingos. Skaičiuojama, kad pasaulyje yra 300 utėlių rūšių.
* Negyvena afroamerikiečių galvose. Dėl kitokios plaukų struktūros utėlėms sunku įsitvirtinti afroamerikiečių plaukuose, todėl jiems šie parazitai praktiškai negresia. Vis dėlto utėlės sugeba prisitaikyti, nes Afrikoje paplito.
Parengė K. JUŠKAITĖ
