Praėjusiais metais idėją įrengti žaidimų aikštelę pateikę Kniaudiškių mikrorajono gyventojai sulaukė didelio konkurse balsavusiųjų palaikymo. I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Idėjos miestui: nuo šokių terasos iki skulptūrų

Idėjos miestui: nuo šokių terasos iki skulptūrų

Panevėžiečiai antrus metus varžosi idėjomis, kaip pagražinti miestą. Kurioms bendruomenių iniciatyvoms bus lemta tapti realybe ir išleisti miesto biudžeto pinigus, balsuodami spręs patys gyventojai.

Šįmet, kaip ir praėjusiais metais, Savivaldybė sulaukė konkursui pateiktų 14 idėjų.

Ir jos – labai įvairios: namus papuošti piešiniais, pastatyti didsuolį, taksofonų būdelėse įrengti mini bibliotekas, sukurti poilsio zoną A. Baranausko pušynėlyje, penkiose miesto vietose pastatyti Panevėžio vardo simbolio vėžio skulptūras, Kniaudiškių mikrorajone įrengti vaikų žaidimų aikštelę. Parko gatvėje – šokių terasą ir kt.

Šiuo metu Savivaldybės specialistai vertina, ar pateiktieji projektai atitinka konkurso sąlygas. Vėliau komisija vertins, ar konkreti idėja gali būti techniškai įgyvendinta.

Lems balsavimas

Reikalavimus atitikusios idėjos bus pateiktos panevėžiečių verdiktui – nugalės surinkusios daugiausia balsų. Balsavimą planuojama paskelbti jau gegužę.

Idėjų autoriai intensyviai ruošiasi baigiamajam ir pačiam svarbiausiam etapui. Tam netgi kuriamos grupės socialiniuose tinkluose.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Žibutės Gaivenienės teigimu, kaip ir pernai, taip ir šiais metais gyventojų idėjoms įgyvendinti iš miesto biudžeto bus skirta 40 tūkst. eurų. Vieno projekto maksimali vertė negali viršyti daugiau kaip 20 tūkst. eurų. Praėjusiais metais įgyvendinti du projektai, sulaukę didžiausio panevėžiečių palaikymo. Kiek jų bus šįmet, Ž. Gaivenienės teigimu, priklausys nuo pačių idėjų – jei joms reikės mažesnių sumų, daugiau projektų galės virsti realybe.

I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Dauguma atkrito

Praėjusiais metais iš 14 pateiktų projektų po komisijos vertinimo panevėžiečių balsavimui pateikti tik keturi. Ž. Gaivenienės manymu, dalyviams koją galbūt pakišo ir tai, jog toks konkursas buvo naujovė.

Teikiant idėją konkursui, viena iš jo sąlygų, kad projektui pritartų ne mažiau kaip 50 Panevėžio mieste gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų ir ne jaunesnių nei 18 metų. Toks reikalavimas keliamas dėl to, jog idėja nebūtų vieno asmens, tai yra turėtų bendraminčių pritarimą. Vis dėlto pernai kai kuriuose palaikančiųjų sąrašuose buvo ir kitose savivaldybėse gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų.

Praėjusias metais kai kurie pateikti projektai negalėjo būti realizuoti dėl techninių reikalavimų.

Daugiausia panevėžiečių balsų surinko du pernykščiai projektai: buvusios „Nevėžio“ mokyklos , kurioje po vienu stogu dabar įsikūrusios neįgaliųjų organizacijos, aplinkos sutvarkymo bei Kniaudiškių

I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

– Žvaigždžių gatvių kelių daugiabučių bendrame kieme žaidimų, sporto ir poilsio zonos įrengimas. Šiuo metu baigtas įgyvendinti tik antrasis. Kniaudiškių mikrorajono pradžioje buvusioje žaidimų ir sporto aikštelės teritorijoje sumontuotas modernus vaikų žaidimų kompleksas, įvairūs treniruokliai, suoliukai, šiukšliadėžės, kita.

Pasak Ž. Gaivenienės, pirmojo projekto įgyvendinta tik dalis, o likusius darbus planuojama baigti artimiausiu metu. Taikos alėjoje, buvusios mokyklos teritorijoje įrengiamas alpinariumas, gėlynai, lauko suoliukai, treniruokliai, pakyla, terasa.

Kitos dvi idėjos pritaikyti A. Baranausko pušynėlį aktyviam poilsiui ir bendruomenei bei Nevėžio pakrantę užsodinti mėlynomis scylėmis sulaukė mažesnio miestelėnų palaikymo ir finansavimo nelaimėjo.

 

Užsidirbo aikštelę

Už panevėžiečių pateiktus siūlymus pernai balsavo 1 020 internautų. Daugiausia palaikymo – 480 balsų – sulaukė neįgaliųjų idėja sutvarkyti Taikos alėjoje šalia buvusios „Nevėžio“ mokyklos esančią teritoriją.

Panevėžio miesto neįgaliųjų draugijos vadovė Stanislava Arbutavičienė sako, kad baigus projektą tikimasi, jog bus patogu visiems neįgaliesiems.

„Mano tokia svajonė, kad ten vesime renginius, koncertuosime“, – sako S. Arbutavičienė.

Vadovė juokauja, kad paskelbus balsavimą stengėsi, kad kuo daugiau žmonių balsuotų – ragino tiek neįgaliųjų organizacijas, tiek pačius neįgaliuosius, tiek jų artimuosius.

„Vienas nieko negali padaryti. Tik geradarių žmonių dėka tokios organizacijos laikosi“, – įsitikinusi vadovė.

Anot jos, jau pastatytais treniruokliais naudojasi ne tik neįgalieji, bet ir aplinkiniai gyventojai, o sutvarkyti teritoriją neįgaliųjų organizacijos pačios nesugebėtų – neturėtų tiek lėšų.

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų