Įamžins Baltijos kelio legendą

Įamžins Baltijos kelio legendą

 

Sensacinga žinia, kad Baltijos kelio idėja prieš trisdešimt metų galėjo gimti Panevėžyje, neliks pamiršta. Išgirdęs, jog istorinis trijų Baltijos šalių atstovų susitarimas dėl unikalios akcijos vyko Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje, jos klebonas Romualdas Zdanys suskubo tokį įvykį įamžinti atminimo lenta.

Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios rūsyje šiomis dienomis pluša darbininkai. Jie derina ant rūsio sienos pakabinti ką tik nukaltą akmeninę lentą su užrašu, kad čia 1989 metais, neoficialaus susitikimo metu, slapta trijų šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – atstovai iškėlė idėją, kaip suvienyti jų tautų jėgas prieš bendrą okupantą ir parodyti pasauliui Baltijos valstybių siekį tapti laisvomis.

Tokią iki šiol niekur neviešintą ir nežinomą informaciją visai neseniai žurnalistams atskleidė tuometis latvių Tautos fronto pirmininkas ir 1989 metų Latvijos Aukščiausiosios Tarybos deputatas Dainis Ivanas. Latvijos nacionalinio televizijos kanalo korespondentams rengiant laidų ciklą apie Baltijos kelią, D. Ivanas patvirtino, kad dar iki visose enciklopedijose minimo istorinės akcijos protokolo, pasirašyto Baltijos taryboje Pernu mieste, Estijoje, dėl šio renginio pirmą kartą tartasi susitikime, vykusiame būtent Panevėžio bažnyčios rūsyje.

„Iš žurnalistų surinktos dokumentikos aišku, kad likus mėnesiui iki oficialaus nutarimo trijų šalių delegatai šiame rūsyje rinkosi į slaptą susitikimą ir tarėsi dėl Baltijos kelio. Nors oficialių dokumentų ir protokolų nėra, tai patvirtino tų įvykių liudininkas Dainis Ivanas. Man abejonių dėl to neliko“, – sako kunigas R. Zdanys.

Įsijungs į renginius

R. Zdanys tikisi, kad latvio atskleista sensacinga žinia vėliau bus įrodyta ir dokumentais. O kol kas jis ir 1990 metų kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras iš Panevėžio Jonas Liaučius už savo asmenines lėšas nusprendė iškaldinti memorialinę lentą istoriniam įvykiui įamžinti.

Išgirdęs, kad istorinis trijų šalių atstovų susitarimas dėl Baltijos kelio akcijos vyko Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje, jos klebonas R. Zdanys suskubo įamžinti panevėžiečiams ypatingą įvykį. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

„Jei faktas pasitvirtins, gal kažką ir daugiau padarysime“, – teigė dvasininkas.

Iš akmens kaltą užrašą ant akmeninės lentos kūrė viena įmonė. Oficialiai ją atidengti bažnyčios rūsyje rengiamasi šį penktadienį, rugpjūčio 23 dieną, kai visose Baltijos valstybėse prasidės renginių, skirtų Baltijos kelio trisdešimtmečiui paminėti, maratonas.

Ant Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios rūsio sienos pakabinta atminimo lenta bus šventinama 17.30 val. Po šios ceremonijos vyks trumpas istorinės datos paminėjimas, iškilmingas visų trijų šalių vėliavų pakėlimas, susirinkusieji bus pakviesti sugiedoti Lietuvos himną ir pasidalyti prisiminimais apie 1989-ųjų susikibimą rankomis nuo Vilniaus iki Talino.

„Aš pats tada kaip tik buvau Romoje, kur studijavau ir vasarą likau ten atostogauti. O rudenį grįžę į mokslus draugai manęs klausinėjo, kas vyko prie Baltijos rugpjūčio 23-iąją“, – prisimena R. Zdanys.

Paslaptis dar neįminta

Apie galimas Baltijos kelio ištakas Panevėžyje bet kokių užuominų visą pastarąjį mėnesį rinko ir „Sekundė“.

Buvusio Latvijos kovotojo už laisvę paminėti bendražygiai šio fakto patvirtinti negalėjo. Jo neatsiminė nei lietuvių politikas ir aktyvus sąjūdininkas Vytautas Landsbergis, nei estų diplomatas Martas Tarmakas. Jokios informacijos apie galimą Panevėžio vaidmeny Baltijos kelyje istoriniuose šaltiniuose nerado Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus vedėja Seime Angonita Rupšytė.

Visgi tokia nežinia anų dienų kontekste neatrodo keistai – Baltijos valstybių, prispaustų sovietinio jungo, atstovams organizuoti milijoninę akciją teko pasitelkus ypatingą konspiraciją.

Komentarai

  • Kam dar gali kilti kokių klausimų , jei tuo metu būtų saugumiečiai užuodę tą faktą- visiems aišku , kad visi organizatoriai to meto judėjimo, būtų buvę sukišti į kalėjimus.

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų