G. Kartano nuotr.

Į pasimatymą prie miesto eglės – su pinigine

Skaitytojo pasiūlyta tema

Kur baigiasi kalėdinė dvasia ir prasideda komercija? Toks klausimas iškilo ne vienam panevėžiečiui, išvydusiam, kad už vaiko pasimatymą su Kalėdų Seneliu prie miesto pagrindinės eglės prašoma dešimties eurų.

Porą anūkų prie skraiste apgobtos Laisvės aikštės eglės praėjusį savaitgalį nusivedęs panevėžietis Albinas grįžo su verkiančiais vaikais.
Panevėžietis pasakoja ir pats jaučiasi apmulkintas – negalėjo patikėti, kad prie miesto pagrindinio šventinio akcento Kalėdų Senelis ims taip tiesmukai „verslauti“.
Anūkai, pamatę viename kupole sėdintį žilabarzdį raudonais drabužiais, pasileido jo link.
„Beeidamas pamačiau prie kupolo pritvirtintą lapą su užrašu, kad pasimatymas su Kalėdų Seneliu kainuoja, tačiau kaina nebuvo įrašyta. Kiek kainuoja užeiti į kupolą, paklausiau iš jo su vaikais jau išeinančios moteriškės. Kaip suprantu, tame Kalėdų Senelio rezidencija pavadintame kupole ji nė kiek ir nepabuvo, tik įvedusi vaikus iškart juos išvedė. Iš nuostabos išplėtusi akis moteris paaiškino, kad vieno vaiko pasimatymo su Seneliu kaina – dešimt eurų“, – teigė Albinas.
Įvertinęs, kad pamatyti šį Kalėdų personažą abiem jo anūkams kainuos dvidešimt eurų, o tai jam – nemaži pinigai, panevėžietis pradėjo vaikams teisinti, kad pas Senelį juos kitą kartą atves tėvai. Mažieji, žinoma, tokia žinia neapsidžiaugė.
„Nesakiau vaikams, kad už Kalėdų Senelį reikia mokėti. Juk matau, kad maniesiems anūkams Kalėdų Senelis – stebuklas, nenorėjau jų apvilti, sužlugdyti tikėjimą stebuklu. Nenorėjau, kad vaikai matytų, jog Kalėdų Senelis yra perkamas“, – kalbėjo Albinas.
Namuose papasakojus apie parduodamą Kalėdų Senelį, tokia komercija pasipiktino tik Albino žmona. Sūnui bei marčiai šio personažo dėmesys už pinigus pasirodė visai suprantamas dalykas. Albinas svarsto, kad užaugo kita – praktiška, iliuzijų atsisakiusi karta, kuriai suprantama, kad už viską reikia mokėti.

Siekia užsidirbti

Kad prie miesto eglės įsikūrusio Kalėdų Senelio dėmesys už pinigus – normalus dalykas, mano ir Panevėžio savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Asta Čeponienė.
Šis skyrius atsakingas už tai, kad Kalėdų eglė ir tinkama jos aplinka visą kalėdinį laiką džiugintų panevėžiečius bei miesto svečius.
„Kupolai aplink eglutę yra verslininkų. Jie išsinuomojo juos už tikrai didelius pinigus, tad natūralu, kad ėmęsi šio verslo siekia užsidirbti“, – aiškino A. Čeponienė.
Pasak vedėjos, su vaikais už pinigus bendraujantis Kalėdų Senelis – daugelyje šalių paplitusi praktika ir dėl to nereikia stebėtis.
Miesto Savivaldybė leidimą Kalėdų Senelio rezidencijai ir prekybai yra išdavusi nuo gruodžio 2-os iki sausio 2-os dienos. Kokia suma įvertinti Kalėdų Senelio dėmesį ir jo dovanas, pasak vedėjos, sprendžia patys verslininkai.

G. Kartano nuotr.

Gaila vaikų

Visai kitaip į faktą, kad atėję prie miesto eglės Kalėdų Senelio dėmesio vaikai sulaukia tik tėvams sumokėjus pinigus, pažvelgė Panevėžio teatro „Menas“ direktoriaus pavaduotoja Neringa Stašytė.
Šiam teatrui buvo patikėta organizuoti šiųmetę Kalėdų eglės įžiebimo šventę.
„Reiktų nepainioti mūsų Kalėdų Senelio, džiuginusio visus įžiebiant eglutę, su kupolo Kalėdų Seneliu. Mūsiškis – nenuperkamas, tikras, neparsidavinėjantis. Tokį vaikai mato ir atėję į teatrą „Menas“ žiūrėti kalėdinio spektaklio. Jam pasibaigus, mažuosius žiūrovus aplanko ir apdovanoja Kalėdų Senelis. Vaikai žino, kad tėvai sumoka už vaidinimą, o jau Senelis ateina jų pakviestas“, – pasakojo N. Stašytė.
Teatro direktoriaus pavaduotoja teigė suprantanti verslininkus, uždarbiaujančius iš kalėdinės pasakos, tačiau jai gaila prie eglutės atvestų vaikų, kurių tėvai neišgali susimokėti už pasimatymą su kupole įsitaisiusiu Kalėdų Seneliu.
„Ir toji prekyba Kalėdų Seneliu vyksta prie pagrindinės miesto eglės, gražiausioje miesto vietoje“, – apgailestavo N. Stašytė.

Idėją parsivežė iš svetur

Stiklo kupole Kalėdų Senelio dėmesį pardavinėjanti panevėžietė grožio specialistė Lijana Taurinytė tokią idėją teigia parsivežusi iš Didžiosios Britanijos bei kitų lankytų šalių. Kalėdų Seneliu įdarbinta verslininkės antroji pusė. Ji pati, persirengusi nykštuku, renka pinigus iš norinčiųjų arčiau susipažinti su šiuo asmeniu, be kurio Kalėdos – ne Kalėdos.
Pasak L. Taurinytės, iš Kauno įmonės išsinuomoti tris stiklo kupolus mėnesiui jai kainuoja 8600 eurų.
„Kiekvieną atėjusį vaiką Kalėdų Senelis pakalbina, jie pabendrauja, o išeidamas vaikas išsineša dovanų – saldainių. Paprastai visi nori ir nusifotografuoti su šiuo Seneliu“, – pasakojo L. Taurinytė.
Anot jos, buvimo kupole su Kalėdų Seneliu laikas nelimituotas, bet paprastai ilgiau nei dešimt minučių viena šeima neužsibūna.

Kaina kaip cigarečių pakelio

Įėjimo į kupolą kaina vienam vaikui – dešimt eurų. Mokama už kiekvieną vaiką, tačiau patiems mažiausiems – iki vienerių metų įėjimas nemokamas. Taip pat mokėti nereikia ir kartu su vaikais einantiems suaugusiesiems.
Jei suaugusieji pasimatyti į kupolą su Kalėdų Seneliu eina vieni, jiems už tokį vizitą teks pakloti penkis eurus, senjorams pakaktų trijų. Tačiau suaugusiųjų Kalėdų Senelis neapdovanoja saldainiais.
„Kalėdų Senelio kupole sulaukiame išties daug senjorų. Tai labai smagūs ir labai džiugūs žmonės, jie noriai fotografuojasi“, – tvirtino L. Taurinytė.
Verslininkės nuomone, nebereiktų tikėtis Kalėdų Senelio dėmesio veltui.
„Iš tiesų nustebau, kad dešimt eurų už vaiko susitikimą su Kalėdų Seneliu žmogui atrodo brangu. Panašiai tiek kainuoja cigarečių pakelis“, – skaičiavo L. Taurinytė.

Kalėdinė komercija

Daug kartų Kalėdų Senelį pavaduoti kviestas Juozo Miltinio dramos teatro aktorius Laimutis Sėdžius sutinka, jog kiekvienas darbas, taigi, ir Kalėdų Senelio, privalo būti apmokamas.
„Tačiau rinkti pinigus prie miesto eglės, šalia pasistačius nykštuką, manau, taip neturėtų būti“, – svarstė aktorius.
Jis taip pat pridūrė, kad, pavyzdžiui, Laplandijoje, kurią mes žinome kaip Kalėdų Senelio šalį, pinigai imami absoliučiai už viską ir tai nestebina.
„Matyti, kad kalėdinė komercija jau atėjo ir pas mus. Tenka pratintis“, – konstatavo L. Sėdžius.