Nematydamos kitos išeities, prekybos centruose įsikūrusios parduotuvės klientus kviečiasi per evakuacinius, tarnybinius išėjimus ar net rampas, kurios anksčiau buvo naudojamos tik prekėms iškrauti. P. Židonio nuotr.

Į parduotuvę – ir per rampas kroviniams

Į parduotuvę – ir per rampas kroviniams

Iš prastovų sugrįžę ir koronaviruso testus pasidarę prekybos centrų darbuotojai vėl pasiųsti atgal į priverstines atostogas.

Po šventinio Velykų savaitgalio susirgimų COVID-19 skaičiams peršokus tūkstančio atvejų ribą, Vyriausybė atšaukė pažadą leisti atsidaryti ir prekybos centruose esančioms parduotuvėms.

Po tokio akibrokšto juose įsikūrusios parduotuvės nuo bankrotų gelbėjasi masiškai ieškodamos, kaip apeiti draudimus, o valdžios toliau taikomi ribojimai tapo savotišku anekdotu.

Didžiuosiuose Panevėžio prekybos centruose viena po kitos duris atveria drabužių, avalynės, buitinės technikos parduotuvės. Į jas patekti galima pro evakuacinius ar tarnybinius išėjimus iš lauko. Drąsiausieji klientus į parduotuves kviečia užsukti netgi pro vadinamąsias rampas, skirtas iškrauti prekėms.

Klientams tinka ir toks būdas patekti į vidų: kad apsipirktų, eilėse lauke stovi ir po valandą, mat žiemos sezono prekės kai kur siūlomos net su 70 proc. nuolaidomis.

Ruošėsi veltui

Dar prieš savaitę pažadėjusi, kad jau nuo balandžio 12-osios dirbti galės ir didieji prekybos centrai, trečiadienio pavakare Vyriausybė, motyvuodama sudėtinga epidemiologine situacija, nusprendė neribotam laikui atsisakyti šios idėjos. Naujam startui ruošęsi verslai liko it prie suskilusios geldos. Kaip pasakojo prekybos centro „Babilonas“ vadovė Asta Jasilionė, daugelis nuomininkų jau buvo iš prastovų atšaukę darbuotojus, pradėjo juos testuoti. Taip pat suskubo keisti prekių asortimentą, mat nuo gruodžio 16-osios, kai buvo uždrausta prekybos centrų veikla, taip ir liko kaboti kalėdinio išpardavimo prekės. Visi pasiruošimo darbai nuėjo perniek: atlikti testai po kiek laiko bus nebegaliojantys, supykdyti darbuotojai vėl išsiųsti į prastovas.

„Pasiruošti parduotuvių atidarymui nebuvo daug laiko, bet visa ši skuba nuėjo perniek. Kai pažada ir šio pažado neištesi, patys suprantate, kokios gali būti nuotaikos“, – sakė A. Jasilionė.

Vyriausybei atšaukus prekybininkams duotą pažadą, šie nuo bankroto gniaužtų sukasi kaip išmanydami.

Mato diskriminaciją

Vis dėlto „Babilonas“ tuščias nestovi. Leidus pradėti veiklą parduotuvėms, turinčioms atskirus įėjimus iš lauko, viena po kitos duris atvėrė prekiaujančios buitine technika, drabužiais, batais. Anot A. Jasilionės, vienos jų turėjo duris į lauką, o kitos pasinaudojo tarnybiniais ar net evakuaciniais išėjimais. Šiuo metu veikia 18 parduotuvių, kai kurios dar rengia atskirus įėjimus iš lauko.

„Deja, techninės galimybės ne visiems leidžia tokius įėjimus turėti. O per rampas vesti žmonių taip pat nesinori. Bet kituose prekybos centruose žmonės įleidžiami ir per jas. O ką daryti? Parduotuvės priverstos griebtis paskutinio šiaudo, kad tik išgyventų“, – teigė A. Jasilionė.

Anot jos, tiek klientų, tiek verslininkų nepasitenkinimas kyla tik todėl, kad neranda kai kurių valdžios sprendimų logiško paaiškinimo. Kodėl šalia esantis didelis statybos ir namų apyvokos prekių prekybos centras gali dirbti, o prekybos centrai, kuriuose patalpos suskirstytos į mažesnes parduotuves,– ne.

„Mes taip pat galime valdyti srautus ir užtikrinti žmonių saugumą, bet mums net neleidžiama to padaryti. Lietuviai labai kantrūs, drastiškų sprendimų kol kas verslas nepriima, visi laukia žinių iš Vyriausybės, kokios bus taikomos pagalbos priemonės. O tuomet spręs, kokių žingsnių imtis ir ar apskritai likti versle“, – pasakojo A. Jasilionė.

Iki parduotuvės – labirintais

Prekybos centro „RYO“ vadovė Vilma Paškevičienė taip pat teigė, kad parduotuvės, išgirdusios apie planuojamą jų veiklos atlaisvinimą, puolė ruoštis atidarymams.

„Visi ruošėsi, laukė ir tikėjosi, nes buvo pažadas leisti dirbti. Todėl labai didelis nusivylimas išgirdus, kad prekybos centrų atidarymas nukeliamas neribotam laikui“, – teigė V. Paškevičienė.

Nesulaukusios žadėto atlaisvinimo, parduotuvės ieško sprendimų, kaip pasekti kitų pavyzdžiu ir įsirengti įėjimus iš lauko. Ir čia išnaudojama viskas – evakuaciniai ar tarnybiniai praėjimai, lauko terasos, net įėjimai pro sandėlius, įrengiant savotiškus praėjimo tunelius. Šitokiu būdu „RYO“ prekybos centre pirkėjus jau priima aštuonios parduotuvės

Atsarginis įėjimas – ne visiems

Pasak V. Paškevičienės, tokie sprendimai nėra priimami spontaniškai: tarptautiniai prekių ženklai ilgai svarsto, ar darbuotojams ir klientams bus saugu ir kaip tai paveiks jų ženklą.

„Patys drąsiausieji pasinaudojo įėjimais pro rampas. Ir jiems gana neblogai sekasi. Tik vieniems nuomininkams leidome išsikirsti duris į lauką. Tokių prašymų sulaukėme ir daugiau, bet negalime leisti tiesiog taip iškarpyti viso pastato. Todėl kai kuriems tenka susitaikyti su tuo, kad teks laukti atlaisvinimo“, – sakė prekybos centro vadovė.
Klientams, atrodo, nėra svarbu, pro kokias duris patekti į vidų.

„Ne visi prekių ženklai tokie patrauklūs, kad pirkėjai lauke eilėje stovėtų kelias valandas. Bet kaip parodė praktika, kai kurie mados ženklai savo produkcija gali prekiauti bet kur. Išties gaila, kad turime visas galimybes užtikrinti saugumą, srautų valdymą, bet to daryti niekas neleidžia. Kai verslai pradės bankrutuoti, gal bus kita kalba. Bet tada gali būti jau per vėlu“, – mano V. Paškevičienė.

Baisumas dar prieš akis

Panevėžio centre veikiančio prekybos centro „City Bumas“ direktorė Vilma Marcinkevičienė net neslepia, kad prekybininkai jau nebesitiki greitu laiku pamatyti šviesą tunelio gale.

„Pas mus veikia grožio salonas, soliariumas, veterinarijos klinika. Nemanau, kad mažiau būtų saugu, jeigu būtų leista atsidaryti ir kitoms parduotuvėms. Juk didelių žmonių srautų nėra“, – sakė V. Marcinkevičienė.

Anot jos, per pirmąjį karantiną nuomininkai galėjo gauti nuomos kompensaciją, o dabar – nieko. Šiame prekybos centre įsikūrusių parduotuvių didžioji dalis yra smulkiųjų verslininkų. Keturi mėnesiai nedarbo jiems yra didžiulis išbandymas. Kad išsaugotų nuomininkus, prekybos centras atleido nuo nuomos mokesčio. Pasak V. Marcinkevičienės, nors jie patys patiria didžiulius nuostolius, tačiau taip tikisi neprarasti klientų.

„Kad išsaugotume nuomininkus, iš savo rezervų dengiame nuostolius. Jau po pirmojo karantino buvo labai sunku – pirmą mėnesį klientų praktiškai nebuvo. Verslininkai kalbėjo, kad jeigu ir kiti mėnesiai bus tokie, tiesiog neišgyvens. Atskirų įėjimų iš lauko neturime, o ir pagrindinės prekybinės patalpos antrame aukšte, tad galimybių atsidaryti anksčiau nėra. Pats sudėtingumas prasidės, kai karantinas bus atlaisvintas“, – mano V. Marcinkevičienė.

 

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų