-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tokia situacija grasina, kad jau po penkerių septynerių metų rajono mokyklų laukia gili krizė, kai nebeliks, kam mokyti.
Rajono Savivaldybė parengė tvarką, kaip būsimus pedagogus ar sumaniusius persikvalifikuoti pritraukti į mokyklas suteikiant finansinę paramą studijuojant.
Už ją pedagogas įsipareigotų tam tikrą laiką atidirbti rajono švietimo įstaigose.
Lietuvoje 2021 metais pedagogikos studijas baigė 1 152 absolventai (20 proc. mažiau nei 2020 metais), iš jų 40 proc. įsidarbino bendrojo ugdymo įstaigose per metus nuo studijų baigimo ir tik 20 proc. visų įsidarbinusiųjų pasirinko mokyklas regionuose.
Panevėžio rajonas skambina pavojaus varpais: jaunų mokytojų katastrofiškai trūksta.
Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Algirdo Kęstučio Rimkaus teigimu, šiuo metu jauniausiam rajono mokyklose dirbančiam fizikui – per penkiasdešimt, o per pastaruosius tris dešimtmečius jose neįsidarbino nė vienas jaunas šio dalyko specialistas.
Šiuo metu Panevėžio rajono mokyklose net 44 proc. pedagogų 51–60 metų, 24 proc. – 64–70 metų, 21 proc. – 41–50 metų, 9 proc. – 31–40 metų ir vos du procentai, o tai penki mokytojai, yra 21–30 metų.
A. K. Rimkaus nuomone, laikantis tokiai tendencijai, jau po kokių 5–7 metų Panevėžio rajonui gresia didelė pedagogų krizė.
Krizei užbėgti už akių rajono Savivaldybė bando ieškodama priemonių, kaip į jos mokyklas pritraukti jaunų specialistų.
Jau kovą planuojama konkrečiai skaičiuoti, kokių pedagogų per ateinančius ketverius metus rajone trūks labiausiai.
Jau dabar aišku, kad nuo rugsėjo 1-osios rajono mokyklose gali trūkti trijų lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų, po vieną matematikos, biologijos, chemijos, anglų kalbos mokytoją, taip pat istorijos, muzikos ir kitų dalykų mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų.
Savivaldybė preliminariai susiskaičiavo ir kiek Panevėžio miesto ir rajono jaunuolių šiuo metu šalies aukštosiose mokyklose yra pasirinkę pedagogines studijas.
Pasak A. K. Rimkaus, Šiauliuose pedagogiką studijuoja 13 panevėžiečių, Vilniuje – 21, Kaune – 18. Dalis jų taps rajono itin geidžiamais specialistais: logopedais, biologijos, istorijos ir kitų dalykų mokytojais.
Pasak vedėjo, su šiais jaunuoliais rengiamasi susitikti ir vilioti į rajono bendrojo lavinimo įstaigas.
„Žvelgiant į dar tolimesnę perspektyvą, po ketverių metų, galbūt kalbėsimės su dabartiniais savo mokiniais – gal norės rinktis pedagogines studijas ir pasilikti dirbti rajone“, – planuoja A. K. Rimkus.
Jis svarsto, kad vienas veiksnių, kodėl jaunimas nenori tapti mokytojais, yra atlyginimas.
„Pedagogų darbo užmokestis dar nėra toks, kuris mokytojo profesiją darytų patrauklesnę“, – įsitikinęs rajono švietimo strategas.
Nuo Panevėžio apie 25 kilometrus nutolusios Raguvos gimnazijos direktorė Inesa Vietienė pripažįsta: prireikus rasti trūkstamų pedagogų nėra lengva.
„Matyt, didžiausią įtaką daro atstumas nuo miesto“, – svarsto įstaigos vadovė.
Anot jos, dažniausiai mokytojai dirba ne vienoje darbovietėje, tad ieško tokių, kad būtų patogu keliauti iš įstaigos į įstaigą.
Nors šiuo metu gimnazijai mokytojų netrūksta, tačiau, pasak I. Vietienės, jau po kelerių metų jos laukia nemažas iššūkis ieškoti net kelių pedagogų.
Neseniai mokykla gana ilgai ieškojo chemijos mokytojo, galinčio vaduoti motinystės atostogų išėjusią pedagogę.
I. Vietienė svarsto, kad situaciją švelnina rajone dirbantiems pedagogams iš dalies kompensuojamos kelionės į darbą išlaidos.
„Jeigu to nebūtų, turbūt ši problema būtų dar opesnė“, – neabejoja direktorė.
Jos nuomone, finansinė paskata studijuojantiesiems pedagogiką taip pat būtų stipri motyvacija rinktis darbą rajono mokyklose.
Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos direktoriaus Vaido Pociaus teigimu, rasti kai kurių dalykų, ypač tiksliųjų, gamtos mokslų, specialistą, nesvarbu, kokio jis amžiaus ir patirties, rajonui yra didelė problema.
„O dar po penkerių metų bus itin sunku pritraukti mokytoją į provincijos mokyklą“, – mano V. Pocius.
Jo nuomone, dabartinis mokytojų atlyginimas nemotyvuoja jaunų, ką tik baigusių studijas specialistų ateiti dirbti į mokyklas.
Pasak direktoriaus, ką tik baigęs mokslus pedagogas, dar neturintis darbo stažo, kategorijos, priklausomai nuo mokomojo dalyko, į rankas gauna apie 800–900 eurų.
V. Pociaus nuomone, galbūt reikėtų vėl pagalvoti apie tai, kaip daryta ankstesniais laikais – ateinančiam dirbti į kaimo, miestelio mokyklą pedagogui skirti gyvenamąjį plotą, galbūt apmokėti už malkas ir pan. Galbūt tai taptų motyvuojančiu veiksniu jaunam specialistui rinktis darbą provincijoje.
