-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tik kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pasiūlyta idėja mokykloms rinktis, rugsėjį ar rugpjūtį sugrįžti į klases, pedagogų nesužavėjo.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Panevėžio susivienijimo pirmininkės Erikos Leiputės-Stundžienės teigimu, šiuo metu ministerijoje parengtas ugdymo planų projektas 2023–2025 metams – dokumentas, kuriuo privalo vadovautis visos šalies švietimo įstaigos.
Jame numatyta, jog mokyklos pačios galėtų pasirinkti, kada pradėti mokslo metus – kaip įprasta, rugsėjo 1-ąją, ar anksčiau.
Jei toks projektas būtų patvirtintas, šiemet nauji mokslo metai galėtų prasidėti ir kone dviem savaitėmis anksčiau – rugpjūčio 21-ąją, o kitąmet – rugpjūčio 26-ąją.
Norėdama išsiaiškinti, ką apie tai mano pedagogai, profesinė sąjunga Panevėžyje atliko jų apklausą. Profesinei sąjungai priklauso apie 570 miesto mokytojų. Pasak E. Leiputės-Stundžienės, savo nuomonę išsakė dauguma jų.
„Iš dalyvavusių apklausoje 97–98 procentai prieštarauja, kad ugdymo metai prasidėtų anksčiau nei rugsėjo 1 dieną“, – teigė Panevėžio susivienijimo pirmininkė.
Anot jos, dabar sudėtinga prognozuoti, ar ministerija įtvirtins pasirinkimo galimybę, bet pedagogai viliasi, kad į jų nuomonę bus atsižvelgta ir mokslo metai neprasidės anksčiau nei rugsėjo 1-ąją.
Pasak E. Leiputės-Stundžienės, net ir tokia reforma neturėtų vykti likus vos keletui mėnesių iki mokslo metų pradžios.
Profesinės sąjungos atstovė Panevėžyje svarsto, jog mokytojų nenorą keisti mokslo metų pradžios datą lėmė ne viena priežastis.
Visų pirma, paankstinus mokslo metų pradžią, sutrumpėtų ir mokytojų, ir mokinių atostogos.
„Įsivaizduokite, vaikai šiemet mokslo metus baigs per Jonines, o jeigu į mokyklas grįžtų rugpjūčio 21-ąją, neturėtų nė dviejų mėnesių atostogų“, – sako E. Leiputė-Stundžienė.
„Iš dalyvavusių apklausoje 97–98 procentai prieštarauja, kad ugdymo metai prasidėtų anksčiau nei rugsėjo 1 dieną.“
E. Leiputė-Stundžienė
Anot jos, kiltų nepatogumų ir šeimoms. Tarkime, vienas vaikas mokosi gimnazijoje, o kitas – Pradinėje mokykloje ir abiejose įstaigose mokslo metai prasidėtų skirtingu laiku.
E. Leiputė-Stundžienė neabejoja, kad į mokyklas sugrįžti rugpjūtį netiktų ir vyresniųjų klasių mokiniams.
Mat daug 16-mečių vasarą leidžia dirbdami, nemažai jų jau dabar susiradę darbus ir su darbdaviais jau sutarę triūsti iki rugpjūčio pabaigos.
Jei mokykloms būtų suteikta teisė rinktis, kada pradėti mokslo metus, kaip planuoja ministerija, Juozo Balčikonio gimnazija šiemet tradicijų nelaužytų.
Jos direktoriaus Raimondo Dambrausko teigimu, dėl šventės datos turėtų pasisakyti mokyklos bendruomenė, gimnazijos taryba.
„Nemanau, kad atsirastų daug norinčiųjų mokytis nuo rugpjūčio 21-os dienos“, – mano direktorius.
Jei mokslo metai prasidėtų anksčiau, jie turėtų ir baigtis anksčiau.
„Kaip mes galime planuoti, kad grįšime į mokyklą nuo rugpjūčio 21-osios, jei dar nežinome, kada kiti mokslo metai baigsis? Žinau, kad šiemet apie Jonines, ir viskas aišku. O jei mokslo metai prasidėtų savaite anksčiau, baigtųsi gal apie birželio 16-ąją. Ką išspręstų ta birželio 16-oji ar birželio 24-oji? Reikia labai svarstyti“, – mano R. Dambrauskas.
Jo nuomone, anksčiau pradėti ir baigti mokslo metai neišspręstų vasaros pradžioje dažnai kankinančios karščių problemos. Pasak direktoriaus, jokio skirtumo, ar mokslo metus birželį baigti su karščiais, ar juos pradėti dar tebetvyrant karščiams rugpjūtį.
Be to, anot R. Dambrausko, pedagogams priklauso 40 dienų atostogų. Mokslo metus pradėjus rugpjūtį, jie nespėtų išnaudoti visų atostogų, o mokytojams ilsėtis per mokslo metus – neįmanoma.
„Šįmet mokytojus išleisime atostogauti iki rugpjūčio 24 dienos, o kas būtų, jei pradėtume dirbti 21-ąją? Visokių juridinių niuansų yra“, – atkreipė dėmesį gimnazijos vadovas.
R. Dambrauskas neatmeta, kad mokslo metų pradžios paankstinimas ne vienam gali būti nepriimtinas ir dėl senos tradicijos laužymo.
Rugsėjo 1-oji mokslo metų pradžią žymi daugelyje buvusių Sovietų Sąjungos šalių. Tačiau Lietuvoje ir prieš okupaciją mokslo metai prasidėdavo rudenį, kai kaimo žmonės nuėmę derlių galėdavo išleisti vaikus mokytis.
„Naujovės yra gerai, bet jos palaipsniui turi skintis kelią, prigyti, pritapti. Perlaužti psichologinį momentą nėra paprasta. Nesakau, kad to negali būti, bet manau, kad stačia galva mokyklos nepuls keisti įprastos datos“, – svarsto R. Dambrauskas.
Direktorius juokauja, kad mokykloms leidus rinktis, rugpjūtį ar rugsėjį pradėti mokslo metus, valdžiai tektų keisti ir įstatymus – šiuo metu prekyba alkoholiniais gėrimais draudžiama tik rugsėjo 1-ąją.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas komunikacijai Dainoras Lukas teigia, jog idėja gimė
iš kai kurių mokyklų sulaukus pasvarstymų, kad būtų gerai turėti galimybę rinktis, kada pradėti mokslo metus.
Pasak jo, dabar suinteresuotų asmenų, organizacijų paprašyta pateikti savo pastabas dėl tokios pasirinkimo galimybės.
„Norima apklausti mokyklas, suinteresuotas organizacijas. Galbūt iš tiesų yra norinčiųjų pradėti mokslo metus anksčiau. Bet kol kas pageidaujančiųjų nėra. Greičiausiai šis sprendimas nebus priimtas“, – sako patarėjas.
Anot jo, diskusijose išryškėjo galimos problemos, su kuriomis neišvengiamai būtų susidurta keičiant mokslo metų pradžios datą: mokinių pavėžėjimas, mokytojų atostogos, egzaminų sesijos laikas.
Rudens pradžioje, panašiai kaip Lietuvoje, mokslo metai prasideda Austrijoje, ten į mokyklas sugrįžtama rugsėjo pirmą arba antrą pirmadienį.
Vokietijoje į mokyklas pradedama rinktis skirtingu laiku nuo rugpjūčio pradžios iki pabaigos, Suomijoje – rugpjūčio viduryje, Prancūzijoje – rugsėjo–spalio mėnesiais.
Komentarai
-
- Virginijus
- 20:35 2023.03.21
Rodyti visus komentarus (1)Nežinau kas darosi su mūsų ministerijomis ,viriausybe . Ką jie ten vartoja ,visiškas nusišnekėjimas , žmonių negerbimas