-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Jau vasarą artistus, šokėjus ir kitus scenos meistrus joje pakeis statybininkai.
Sovietmetį menanti Panevėžio kultūros centro 625 vietų salė gerokai skiriasi nuo neseniai suremontuotų tokių įstaigų aplinkiniuose Pasvalio, Kupiškio, Radviliškio rajonuose.
Dėl apgailėtinos kultūros centro garso ir apšvietimo įrangos net vykstant koncertams ne kartą replikas yra laidę ir patys į Panevėžį koncertuoti atvykę menininkai.
Iš kitų miestų atvažiavę atlikėjai pasišaipydavo, kad kadaise šitie rūmai buvo vieni prabangiausių Lietuvoje, o dabar dvokia pelėsiu.
Tačiau apšiurusi, pašiepiančių replikų sulaukianti salė jau greitai lankytojams bus uždaryta.
Šiuo metu kaip tik paskelbtas viešųjų pirkimų konkursas ieškant rangovo ja kapitališkai suremontuoti. Paraiškų laukiama iki balandžio vidurio, tad, jei konkursas eisis sklandžiai, vasarą, o vėliausiai – rudenį turėtų prasidėti didieji darbai.
Ir tai bus pirmas kartas, kai beveik prieš keturis dešimtmečius statyta įstaiga – Panevėžio kultūros meka – sulauks rimto remonto.
Tam lėšų skiriama iš Panevėžio bei valstybės biudžetų.
Savivaldybė tikisi sulaukti ir Europos Sąjungos finansinių fondų paramos, tačiau kol kas ji negauta.
Valstybė salės remontui finansavimą numačiusi skirti dalimis per trejetą metų.
Kol tebevyksta rangos darbų konkursas, jiems planuojama suma neviešinama.
Panevėžio kultūros centro direktorės Juditos Kačinskaitės teigimu, didžiąją salę remontui planuota uždaryti jau gegužę.
„Esama situacija rodo, kad šiųmetį koncertinį sezoną dar baigsime joje. Tačiau rugsėjį planuojame ir atlikėjus, ir žiūrovus jau kviesti į kitas mūsų įstaigos erdves“, – paaiškino J. Kačinskaitė.
Anot jos, Kultūros centre statybininkų laukia išties daug darbo.
Sudėtingi darbai numatyti ir pačioje scenoje, turinčioje besisukančias grindis bei orkestro duobę.
Bus keičiama scenos techninė įranga, šildymo, vėdinimo sistemos. Už tas pačias lėšas tvarkomi šalia scenos esantys atlikėjų persirengimo kambariai.
Pasak J. Kačinskaitės, nemažai vadinamosios komunalinės įrangos pagal dabartinius reikalavimus bus keliama ant pastato stogo.
Virš scenos lauko durų numatyta įrengti vadinamąsias šilumos užuolaidas, kai varstant pučiamas šiltas oras, tad į renginius susirinkę žiūrovai nebeturėtų skųstis dėl kaustančio šalčio didžiojoje salėje.
Panevėžio kultūros centro laukia istorinė renovacija, kuri jau šią vasarą prasidės nuo didžiosios salės remonto. P. Židonio nuotr.
Kultūros centro didžiosios salės ir greta esančių patalpų remontas, planuojama, tęsis trejus metus.
Visgi, pasak direktorės, kultūrinis gyvenimas įstaigoje nenutrūks.
„Be didžiosios, dar turime ir mažąją bei renginių sales, tad tariamės su atlikėjais dėl galimybės koncertuoti jose“, – patikino J. Kačinskaitė.
Mažoji salė pamėgta meno mėgėjų kolektyvų, joje rengiami itin populiarūs šokių vakarai vyresnio amžiaus žmonėms, vyksta įvairūs kiti renginiai.
Renginių salės, į kurią tenka nusileisti laiptais, patalpose, nors šios ir neatrodo didelės, pasak direktorės, telpa net pusė tūkstančio žmonių. Tad nemažai renginių numatyta perkelti ten.
Pasak J. Kačinskaitės, didžiosios salės interjero sprendimai – dizainerių komandos rankose.
Tačiau fojė, kurią puošia menininkės Gintautėlės Laimutės Baginskienės sukurti vitražai, vaizdas iš esmės nesikeis.
Būtent šios menininkės vitražo, sukurto liaudies dainos „Augo girioj ąžuolėlis“ tematika, viena detalių buvo pasirinkta iki šiol pristatant tuomečius Panevėžio bendruomenių rūmus.
Neseniai pavadinimą susitrumpinusi įstaiga savo logotipu pasirinko sukurtąjį kaunietės prekės ženklo strategės ir tapatybės ekspertės Linos Mass.
Naująjį logotipą J. Kačinskaitė pristato kaip sumodernintą etnografinių elementų visumą.
„Mūsų Kultūros centras yra savotiška dainų švenčių kalvė. Į šiųmetę Vilniuje vyksiančią Dainų šventę važiuos irgi visi jai rengęsi kolektyvai. Logotipą mums kūrusi menininkė jame ir įprasmino etnografinius elementus“, – pasakojo direktorė.
Panevėžio kultūros centre gyvuoja 21 meno mėgėjų kolektyvas. Per koncertų sezoną šiame centre įvyksta kiek daugiau nei pusė tūkstančio renginių, o juose apsilanko kone 300 tūkstančių žiūrovų.
Kultūros rūmai Nevėžio pakrantėje iškilo 1987-aisiais, nors suprojektuoti visu dešimtmečiu anksčiau. Miesto valdžios prašymu Valstybinis statybos reikalų komitetas dar 1972 m. lapkritį nusprendė leisti Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filialui parengti individualų Panevėžio kultūros rūmų projektą. Jį sukūrė architektas Henrikas Balčiūnas. Tačiau negaunant finansavimo statyboms, šį reikalą buvo nuspręsta perduoti „Ekrano“ gamyklai.
Planuota, kad kineskopų gigantės pastatytais kultūros rūmais galės naudotis ir kitų miesto įmonių bei organizacijų meno saviveiklos kolektyvai.
Juose buvo suprojektuotos patalpos ir miesto civilinės metrikacijos biurui.
Tačiau pradėtos statybos po kurio laiko sustojo ir buvo užkonservuotos. Vėliau „Ekranas“ rūmų statybą atnaujino ir baigė 1986 metais.
Jau veikiantys kultūros rūmai oficialiai buvo atidaryti 1987 m. balandžio 28-ąją.
Šis pastatas buvo išskirtinis visoje Lietuvoje – jo išorėje lankytojus pasitinka Rytų Vokietijoje pagamintos veidrodinio stiklo vitrinos, o pagrindinės salės fojė langus puošia G. L. Baginskienės ir kitų autorių vitražai.
1996 metais „Ekrano“ gamykla, turėjusi didžiulių skolų Panevėžio biudžetui, sovietmečiu pastatytus kultūros rūmus atidavė miesto Savivaldybei.
