P. Židonio nuotr.

Į kino teatrą – paglostyti Gario

Į kino teatrą – paglostyti Gario

Panevėžyje užsukę į kino centrą „Garsas“ pasimėgauti filmu, nenustebkite prie kasų sutikę murkiantį darbuotoją.

Jau metus lankytojus pasitinka katinas Garis, tapęs visateisiu „Garso“ gyventoju ir darbuotoju, o dabar – jau ir neatsiejama kino teatro įvaizdžio dalimi.

Sėkmės simbolis

Į visiems žinomą animacinį keturkojį Garfildą panašus Garis Panevėžio kino mekoje apsigyveno kaip savotiškas sėkmės simbolis.

„Prieš metus „Garsas“ šventė įkurtuves naujose patalpose, galbūt kiek neįprastose kino teatrui. Įkurtuvių proga Gyvūnų globos draugija pasiūlė padovanoti katiną Garį. Pirmasis vardo skiemuo „ga“ labai tiko prie kino teatro pavadinimo. Priėmėm Garį kaip gražų simbolinį ženklą ir kino teatro įkurtuvių proga įkūrėme namus ir benamiui gyvūnėliui“, – pasakoja „Garso“ direktorė Genė Pučinskienė.

Anot jos, turbūt ne veltui tikima, kad atsikrausčius į naują vietą, reikia įleisti katiną. Ir murkiantis Garis neša sėkmę visiems, kurie yra aplinkui – kino teatro darbuotojams ir lankytojams.

Kino centre „Garsas“ prieš metus apsigyvenęs Garis tapo ne tik visateisiu jo darbuotoju, bet ir tikra žvaigžde. P. Židonio nuotr.

Išlepintas darbuotojas

Nors Garis į lauką išeina nenoriai, jis mielai pasitinka lankytojus prie įėjimo. Tačiau dažniausiai kino mėgėjai Garį mato įsitaisiusį kasoje – ten jo mėgstamiausia vieta ir žaisti, ir ilsėtis. G. Pučinskienė neslepia, kad katinas yra darbuotojų lepūnėlis.

„Jei kas išvyksta žvejoti, būtinai parveš Gariui šviežios žuvies, o jis pats, mėgstamam darbuotojui išvykus atostogauti, bus nepatenkintas ir be perstojo niurzgės“, – juokiasi direktorė.

Anot jos, darbuotojų Garis labai mylimas ir kartais net keista, kaip gyvūnas gali žmogui pakelti nuotaiką, o rūpinimasis juo suteikti tokį didelį moralinį pasitenkinimą.

Vilioja ne tik filmai

Dėl senojo „Garso“ pastato Respublikos gatvėje rekonstrukcijos į Stasio Eidrigevičiaus menų centrą prieš metus kino teatrui teko persikraustyti į laikinąsias, gerokai mažesnes profesinės mokyklos patalpas miesto pakraštyje.

„Lankytojų skaičius pasikeitė proporcingai su kino teatro patalpomis“, – pripažįsta G. Pučinskienė.

„Jei kas išvyksta žvejoti, būtinai parveš Gariui šviežios žuvies, o jis pats, mėgstamam darbuotojui išvykus atostogauti, bus nepatenkintas ir be perstojo niurzgės.“

G. Pučinskienė

Visgi, jos nuomone, kino teatras labiau nukentėjo ne dėl persikraustymo, o dėl įprastą visuomeninį gyvenimą paralyžiavusios pandemijos. Jos metu kino seansai nevyko, tad dabar, pasak direktorės, stengiamasi atgauti ikipandemines pozicijas.

G. Pučinskienė šypsosi, kad panevėžiečius ateiti į „Garsą“ vilioja ne tik kino filmai, bet ir jo didžiausia žvaigždė – Garis.

Jis tapo tikru traukos objektu mažiesiems žiūrovams.

„Tėvai pasakoja, kad vaikai nori vykti į tą kiną, kur „gyvena katinas Garis“, – juokiasi direktorė.

Apie tokį mažųjų dėmesį, kokį gauna panevėžietis Garis, žymusis Londono Dauningo gatvės premjero rezidencijos vyriausiasis peliautojas Laris gali tik pasvajoti.

Galerija

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų