-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Muzikos mokyklos direktorės Žydrūnės Pilkauskienės teigimu, sumanymas jaunųjų muzikų kalvei suteikti iš Panevėžio rajone esančių Molainių kilusio kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus vardą kilo dar prieš penkerius metus ruošiantis švęsti įstaigos 70-metį.
Visgi tuomet ne visi mokyklos pedagogai entuziastingai priėmė tokį norą.
„Šiemet mokyklai jau 75-eri. Jubiliejui pradėjome ruoštis dar praėjusiais mokslo metais ir darsyk kreipėmės į mokytojus klausdami, ar šie sutinka, kad mokykla būtų pavadinta Broniaus Kutavičiaus vardu. Šįsyk pritariančiųjų buvo dauguma“, – pasakojo direktorė.
Ruošiantis minėti mokyklos 70-metį buvo gyvas ir pats kompozitorius. B. Kutavičius, pasak Ž. Pilkauskienės, tokiai idėjai neprieštaravo.
Dabar, praėjus penkeriems metams, o B. Kutavičiui išėjus amžinybėn, Panevėžio muzikos mokyklos atstovai atsiklausė muziko sūnaus Tomo Kutavičiaus. Šis sutikimą davė.
„Džiaugtumės, jei šiuo garbingu vardu galėtume vadintis jau spalio mėnesį, kai pradėsime švęsti Panevėžio muzikos mokyklos 75-metį.“
Ž. Pilkauskienė
„Sutvarkę reikiamus formalumus, pavasarį kreipėmės į mokyklos steigėją Panevėžio savivaldybę, prašydami mokyklai suteikti B. Kutavičiaus vardą. Gavome atsakymą, kad kreipimasis bus svarstomas. Džiaugtumės, jei šiuo garbingu vardu galėtume vadintis jau spalio mėnesį, kai pradėsime švęsti Panevėžio muzikos mokyklos 75-metį“, – sako Ž. Pilkauskienė.
Muzikos mokykla yra viena didžiausių mieste. Joje muzikinius gabumus ugdo kiek daugiau nei 850 moksleivių, dirba 74 pedagogai.
„Netoli mūsų yra Juozo Miltinio gimnazija, tuoj bus atidarytas Stasio Eidrigevičiaus menų centras. Būtų puiku, jei ir mūsų mokykla būtų pavadinta Broniaus Kutavičiaus vardu“, – mano Ž. Pilkauskienė.
Muzikos mokykla jau antrą kartą siekia žymaus kompozitoriaus B. Kutavičiaus vardo. P. Židonio nuotr.
Nacionalinės premijos laureato, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordino Karininko kryžiaus kavalieriaus, operų, muzikos kino filmams, spektakliams, oratorijų, o ypač „Paskutinių pagonių apeigų“, autoriaus B. Kutavičiaus vardas ypač pagarbiai minimas Panevėžio krašte – čia gimęs, užaugęs ir tikrąjį kelią atradęs kompozitorius ir pats dažnai prisimindavo gimtinę, į ją sugrįždavo, dalyvaudavo renginiuose.
Pokalbiuose jis ne kartą pasakojo apie savo kelio paieškas ir teigdavo, jog kol supratęs, kur link labiausiai tiktų pasukti, praėjo nemažai laiko.
„Buvau ir smuikininkas, ir valtornininkas, ir chorvedys, kol pagaliau atėjo ta lemtinga diena, kai supratau, ko iš tikrųjų noriu, ir pradėjau studijuoti kompoziciją“, – yra pasakojęs B. Kutavičius.
Kai pradėjo mokytis Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija), jam buvo 27-eri. Studijas baigė jau subrendęs – 32 metų žmogus. Kurso draugai buvo beveik dešimtmečiu jaunesni.
B. Kutavičius gimė 1932 metų rugsėjį prie pat Panevėžio esančiuose Molainiuose. Jis buvo jauniausias iš penkių Anelės ir Felikso Kutavičių vaikų. Aukštaitiškos šaknys gilios – iš to paties Molainių kaimo kilę ir jo abu tėvai, ir seneliai.
„Tada, kai Molainiai degė“, – taip panevėžiečiai anksčiau žaismingai atsakydavo į klausimą: „O kada tai buvo?“ Suprask, tiksliai nežinau, bet kažkada.
Nors tas posakis retai begirdimas, jis nepamirštas.
To posakio nepamiršo ir kompozitorius B. Kutavičius, jį gražiai įamžino polkoje „Kai Molainiai degė“. Tą polką atlikdavo ir atlieka įvairūs ansambliai, dažnam vis dar suskamba mintyse muzika, palydima skanduojamų žodžių: „Ir vėžys, ir varla, graužia lapą kirmela.“
Tapęs garsiu kompozitoriumi, profesoriumi, žinomu žmogumi, B. Kutavičius gimtinės niekada nepamiršo ir sakydavo: „Panevėžyje nesu svetimas žmogus. Atvažiavęs į šį miestą, svečiu nesijaučiu, grįžtu į savo namus.“
Ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ apdovanotas kompozitorius B. Kutavičius įdomiai apibūdindavo savo kūrybinį kredo, pirmiausia pajuokaudamas, kad jis toli gražu nebe toks, koks buvo jaunystėje. „Kadaise esu pasakęs, jog noriu rašyti taip, kad galėčiau pritrenkti, užmušti žmones savo muzikos garsais. Jau seniai taip nebesakau, ir negalima taip sakyti. Dabar atsakymas paprastas – norint kurti, reikia visą save atiduoti. Atiduoti viską, ką gali. Paviršutiniškai geriau nieko nedaryti“, – teigė B. Kutavičius.
B. Kutavičius – ryškiausia Lietuvos muzikos kultūros figūra, lietuviško minimalizmo pradininkas. Jo sukurta muzika vertinama ne tik Lietuvoje, ji atliekama įvairiuose šiuolaikinės muzikos festivaliuose užsienyje.
Vienas žinomiausių Lietuvos kompozitorių B. Kutavičius mirė 2021-ųjų rugsėjį. Jam buvo 89-eri.
„Jeigu kalbėtume apie tai, kad kiekviena šalis turi savo ryškiausią kompozitorių, tai neabejotinai B. Kutavičius buvo vienas iš pačių ryškiausių. Jis suformavo tam tikrą reakciją ir būdą, kaip interpretuoti folklorą, kaip jį pateikti jungiant su šiuolaikinės muzikos priemonėmis“, – teigė Lietuvos kompozitorių sąjungos vadovas Mykolas Natalevičius.
