-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Sovietų strategai tądien buvo uždraudę iš Lietuvos aerodromų kilti lėktuvams. Vis dėlto ne tik šio, bet ir daugelio kitų okupacinio režimo atstovų draudimų lietuviai tuomet jau nebepaisė.
Iš padangių J. Čergelio nufilmuoti vaizdai sugulė į dokumentinį filmą.
„Kai kas nors paklausia manęs apie Baltijos kelią, aš ir pasiūlau pažiūrėti šį į internetą įkeltą filmą. Iš peržiūrų matyti, kad žmonės juo domisi“, – sako panevėžietis kino metraštininkas.
Politinio kalinio sūnus J. Čergelis teigia esantis menininkas, ne politikas, tad kaip ir jaunystėje, taip ir dabar, jau įkopus į septintą dešimtį, politiniai įvykiai jį nelabai domina. Tačiau Panevėžyje susikūrus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Panevėžio skyriui, pakviestas filmuoti jo veiklos, su malonumu ėmėsi darbo.
„Sovietinę priespaudą suvokiau, bet buvau prie jos prisitaikęs. O tai, ką darė Sąjūdis, mane prikėlė naujam, kitokiam gyvenimui. Išgyvenau didžiulį pakilimą, jutau žmonių susitelkimą, o pati Baltijos kelio akcija man tapo tikru stebuklu“, – pasakoja kūrėjas.
Baltijos keliu pavadinta akcija – tai trijų okupuotų Baltijos valstybių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonių siekis parodyti norą būti laisviems.
„Turiu ketverių metų anūkę, kuri jau buvo šešiose pasaulio šalyse. Kad taip gyvena jauni žmonės, yra ir Sąjūdžio, surengusio Baltijos kelio akciją, nuopelnas.“
J. Čergelis
Nuo Vilniaus iki Talino nusidriekusiai gyvai žmonių grandinei susikibus rankomis, trys šalys pademonstravo vienybę ir tai, kad būtent toji gyva grandinė yra riba, atskirianti Baltijos šalis nuo Sovietų Sąjungos.
Baltijos kelio akcijai pasirinkta rugpjūčio 23-ioji šioms trims sesėms buvo lemtinga diena.
1939-aisiais tądien Sovietų Sąjunga drauge su hitlerine Vokietija slaptaisiais dokumentais pasidalino Baltijos šalis, o vėliau jas okupavo.
Baltijos tautų žmonės susikibti rankomis pakviesti per 50-ąsias šio Lietuvos, Latvijos ir Estijos tragiško pasidalijimo metines.
Tad rugpjūčio 23-ioji minima ne vien kaip Baltijos kelio, bet ir okupaciją liudijančio Juodojo kaspino diena.
J. Čergelis pabrėžia, kad Baltijos kelias tikrai nebuvo spontaniška, bet gerai organizuota akcija. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Panevėžio skyriaus nariai, anot jo, buvo atsakingi už žmonių grandinę, stojusią nuo Šilagalio iki pat Lietuvos ir Latvijos sienos.
„1989-ųjų rugpjūčio 23-iąją, pamenu, jau nuo pat ryto maišiausi mūsų miesto Sąjūdžio būstinėje Respublikos gatvėje, kur dabar kaip tik ir parengta Panevėžio kraštotyros muziejaus Sąjūdžio ekspozicija. Laidiniai telefonai kaito nuo skambučių, buvo sprendžiami organizaciniai Baltijos kelio klausimai“, – prisimena J. Čergelis.
Susikabinus rankomis nutiesti gyvą Baltijos kelio grandinę trijų tautų žmonės buvo pakviesti septintą valandą vakaro.
Tačiau į išsidalintas Baltijos kelio atkarpas iš įvairių Lietuvos vietų rinktis žmonės pradėjo kone nuo popietės.
Beje, kaip dažnai būna, laimėjo greičiausiai suskubę.
Kelyje nuo Vilniaus iki pat Talino prisirinkus būriams žmonių, užsikimšus magistralei, daugelis jau nebepajėgė atvažiuoti iki nurodytos vietos. Taip susidarė daugybė Baltijos kelio atšakų. Jose žmonės irgi kabinosi rankomis, dainavo, džiaugėsi, sveikino vieni kitus.
„Pakilę lėktuvu, matėme pilną žmonių Baltijos kelią, matėme ir nebeprivažiavusius iki jo. Ta žmonių gausa, jų susitelkimas, nuotaikos, ryžtas, nugalėta baimė – tikrai buvo iki tol nematyti ir nepakartojami dalykai“, – operatoriui iki šiol neišblėsę ano meto įspūdžiai.
J. Čergelis filmavęs ir 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykius Panevėžyje.
„Į Sausio 13-ąją žmonės taip pat atvedė ryžtas ir susitelkimas prieš priešą. Tačiau džiaugsmo tuomet nebuvo. O Baltijos kelyje džiaugsmas liejosi per kraštus“, – sako panevėžietis.
Daugiausia Baltijos kelio vaizdų J. Čergelis nufilmavo Lietuvos ir Latvijos pasienyje. Ten buvo susibūrę itin daug abiejų tautų žmonių, vyko mitingai. Kaip ir visame Baltijos kelyje, taip ir toje pasienio vietoje skambėjo džiaugsmas, buvo plojama ir skanduojamas laisvės vardas.
J. Čergelis tuomet Baltijos kelio vaizdus filmavo Australijoje gyvenusių buvusių panevėžiečių brolių Patupų dovanota „Panasonic“ vaizdo kamera.
Dėl tos kameros, kuri tuomet, XX amžiaus pabaigoje Lietuvoje kainavo milžiniškus pinigus, ir tapo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Panevėžio skyriaus operatoriumi.
„Dirbau tada „Ekrano“ gamyklos liaudies kino studijos vadovu, o kamerą gavę sąjūdininkai pakvietė filmuoti Sąjūdžio veiklą. Mielai sutikau“, – mena J. Čergelis.
Jau prieš metus iki Baltijos kelio panevėžietis filmavo Vilniuje vykusį Sąjūdžio mitingą.
„Tame mitinge didžiulį įspūdį padarė tai, kad buvo susirinkę begalės žmonių, o tylu neišpasakytai. Visi klausėsi, tiesiog gėrė kalbėtojų žodžius“, – pasakoja operatorius.
Vėliau jam teko filmuoti Lietuvoje organizuotus ekologinius žygius, kuriuose protestuota prieš itin taršią sovietinę pramonę. Per tai žmonėms atvertos akys, kokiame okupantų primestame mėšle murdomės. Vyko akcijos ir už tai, kad sovietinių lėktuvų remonto dirbtuvės kraustytųsi iš gražiausios Panevėžio vietos – Skaistakalnio parko.
Tarp daugelio kitų, akcija surengta ir prie Respublikos gatvėje stovėjusio sovietinio karinio komisariato. Žmonės nešė atiduoti sovietinius karinius bilietus. Visa tai irgi fiksavo J. Čergelio vaizdo kamera.
Jonas Čergelis Sąjūdžio įvykių vaizdo metraštininku tapo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Panevėžio skyriui iš Australijoje gyvenančių tautiečių gavus anuomet labai brangią dovaną – vaizdo kamerą. G. Kartano nuotr.
Filmuodamas Sąjūdžio akcijas, J. Čergelis teigia puikiai suvokęs, kad einama link svarbiausio tikslo – laisvės.
„Kokia toji laisvė bus, kaip gyvensime laisvi, tuomet nė neįsivaizdavau. Turbūt ir negalvodavau apie tai. Tikėjau, kad nebebus neteisybės, absurdo atvejų“, – svarsto operatorius.
O sovietinę neteisybę jam ir pačiam teko skausmingai pajusti. Baigęs vidurinę, aukštuosius kino operatoriaus mokslus jis siekė studijuoti Maskvoje.
„Mokyklą baigiau gerai, stojamųjų pažymiai irgi buvo geri, bet manęs nepriėmė, o stojau net tris kartus. Jau vėliau suvokiau, kad neįstojau juk todėl, kad mano tėvas – politinis kalinys“, – sako panevėžietis.
Pasak J. Čergelio, dabar, nors pensija ir mažoka, gyvenantis gerai. Filmuoti operatoriui nebetenka, jis rūpinasi 97-erių mama. Ir džiaugiasi dukrų sėkmėmis.
„Turiu ketverių metų anūkę, kuri jau buvo šešiose pasaulio šalyse. Kad taip gyvena jauni žmonės, yra ir Sąjūdžio, surengusio Baltijos kelio akciją, nuopelnas“, – pabrėžia J. Čergelis.
Komentarai
-
- Zita Pikelytė
- 19:21 2023.08.24
Rodyti visus komentarus (1)Prie straipsnio publikuotų nuotraukų autorius yra fotografas Jonas Ambraška. Nuotraukos iš Panevėžio kraštotyros muziejaus.