-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Šimtmetį mininti Respublikinė Panevėžio ligoninė išskirtinį jubiliejų pradėjo švęsti kartu su gausia miesto bendruomene.
Panevėžiečiams už šimtametę bendrystę gydymo įstaiga padėkojo padovanodama Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro pasirodymą „Tarnaitė ponia“.
Aikštėje prie Panevėžio „Kalnapilio“ arenos pasiklausyti operos susirinko gausi minia.
O pačioje arenoje ligoninės kolektyvui koncertavo šlagerių karalius panevėžietis Kastytis Kerbedis.
Į arenoje surengtą ligoninės amžiaus šventę pasveikinti jos didžiulio kolektyvo atvyko būrys išskirtinių svečių.
„Lenkiu galvą prieš Respublikinę Panevėžio ligoninę – regioninę gydymo įstaigą, bet kai kuriose srityse pirmaujančią visoje Lietuvoje. Sveikinu jos vadovybę, nuolat ieškančią galimybių tobulėti, pasiūlyti dar aukštesnės kokybės paslaugų“, – linkėjo Seimo pirmininkės pavaduotojas dr. Paulius Saudargas.
Ligoninės bendruomenei premjerės Ingridos Šimonytės siunčiamą sveikinimą atvyko perduoti jos patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė.
Su ypatinga sukaktimi pasveikinęs europarlamentaras, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę buvęs sveikatos apsaugos ministru, Juozas Olekas buvo pirmasis, nubrėžęs kelią į visai kitokią sveikatos apsaugos sistemą. Tuo pažangos keliu nuėjusi Respublikinė Panevėžio ligoninė, pasak J. Oleko, pasiekė itin aukštą medicinos paslaugų kokybę.
„Man jau keturis dešimtmečius tenka bendradarbiauti su Panevėžio ligonine. Pradžioje kaip mikrochirurgui su savo kolegomis – čia dirbančiais medikais, po to kaip sveikatos ministrui. Dabar jau iš Europos Sąjungos perspektyvos galiu patvirtinti, kad ši ligoninė tikrai yra aukšto europinio lygio“, – pabrėžė europarlamentaras.
Panevėžiečiams už šimtametę bendrystę gydymo įstaiga padėkojo padovanojusi Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro pasirodymą „Tarnaitė ponia“. Ž. Večiorkutės JP. nuotr.
Seimo narys, buvęs premjeras Algirdas Butkevičius pajuokavo, kad jei jam einant ministro pirmininko pareigas du pagrindiniai iškelti tikslai – Panevėžio ligoninės filialo Likėnų reabilitacinės ligoninės atidarymas ir ligų klasterio sukūrimas – nebūtų buvę įgyvendinti, vargu ar dabar jis būtų pakviestas į 100-mečio šventę.
A. Butkevičius pripažino, jog su Panevėžio ligonine jį sieja ne tik darbo santykiai. Politikui yra tekę joje ir pagulėti, kai Panevėžio sporto rūmuose 1975 m. patyrė traumą.
Šios ligoninės medikai visais laikais buvo savotiškais vėliavnešiais. Jie tapo ir vienais iš iniciatorių 1924-aisiais įkuriant Lietuvos gydytojų sąjungą.
Nuo 1997-ųjų jai vadovaujantis prof. Liutauras Labanauskas prisiminė, kad ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę, jiedu su dabartiniu ligoninės gydytoju Arvydu Skorupsku tapo pirmaisiais, kovojusiais dėl gydytojų atlyginimų pakėlimo.
„Ligoninė graži ne pastatais, ne aparatūra, ne aplinka, bet joje dirbančiais žmonėmis, o Panevėžio gydytojai visais laikais buvo labai aktyvūs sąjungos nariai“, – šlovingai pradėti ir antrąjį šimtmetį linkėjo prof. L. Labanauskas.
Respublikinės Panevėžio ligoninės istorija neatsiejama nuo Mažylio pavardės.
„Mistinių dalykų pilna tame Panevėžyje. Švenčiame ligoninės šimtmetį, bet mano senelis Pranas Mažylis Panevėžio apskrities ligoninei vadovavo 1918-aisiais“, – pažymėjo europarlamentaras prof. Liudas Mažylis.
Profesorius juokiasi, jog seneliui, aukštesniam nei vidutinio ūgio, dėl savo pavardės ne kartą yra tekę pakliūti į komiškas situacijas, mat toje pačioje ligoninėje darbavosi už jį gerokai žemesnis gydytojas Didžiulis.
„Tų laikų ligoninės pacientai žinojo, kad galima supainioti pavardes, ir vis tiek painiodavo“, – pasakojo profesorius.
Nors per šimtmetį nuo įkūrimo Panevėžio ligoninė išgyveno daugybę permainų, gerokai pasikeitė ir medicina, visgi, anot jos direktoriaus A. Skorupsko, ir gyvavimo pradžioje, ir dabar paskirtis išlieka ta pati: teikti specializuotą pagalbą Šiaurės Rytų Lietuvos gyventojams.
„Tik dabar būdai visai kiti: sparčiai plėtojama siauros specializacijos medicina, kad spėtume koja kojon su naujovėmis, stengiamės kuo greičiau įdiegti naujus gydymo būdus ir aparatūrą. Mūsų pagrindinis tikslas ir visi suplanuoti projektai – Infekcinių ligų klinikos statybos, Priėmimo skyriaus ir Reanimacijos skyrių rekonstrukcija ligoninę dar labiau priartins prie Vakarų Europos medicinos standartų“, – pabrėžė A. Skorupskas.
Respublikinė Panevėžio ligoninė jau toli peržengė regioninės gydymo įstaigos ribas.
Sveikatos apsaugos ministerijos ketvirtus metus iš eilės atliekamame gydymo įstaigų vertinime ji neužleidžia stipriausiųjų pozicijų. Įvertinus praėjusių metų rodiklius, Respublikinė Panevėžio ligoninė reitingų lentelėje užėmė antrąją vietą, vos keliais balais nusileidusi tik Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei. Trečioje vietoje liko Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos.
„Įsigijus naujos kartos aparatūros ir pasikeitus darbo sąlygoms, mums pavyko prisikviesti žymių specialistų ir iš kitų miestų. Galime didžiuotis, jog pas mus dirbti atvyko žymus krūtų chirurgas dr. Vaidotas Čėsna, vaikų alergologė ir imunologė Dovilė Didžiulė. Jau tariamės dar su keliais labai patyrusiais Lietuvos medikais, kurie artimiausiu metu turėtų pradėti dirbti Respublikinėje Panevėžio ligoninėje ir pacientams dėl sunkių, sudėtingų ligų nebereikės važinėti nei į Vilnių, nei į Kauną“, – džiaugiasi A. Skorupskas.
Pasak direktoriaus, jau dabar pas kai kurių sričių specialistus atvyksta pacientai ne tik iš Panevėžio regiono, bet ir Vilniaus, Kauno.
Vienos seniausių gydymo įstaigų Šiaurės Rytų Lietuvos regione gyvavimo istorija prasideda 1923-iųjų gruodžio 16-ąją, kai buvusiame dvare, dabartinėje teritorijoje, iškilmingai atidaryta naujoji Panevėžio ligoninė.
Tuo metu joje tebuvo 80 lovų, o pastatytame mediniame pastate įrengta operacinė, chirurgijos ir ginekologijos skyriai.
Šiuo metu Respublikinė Panevėžio ligoninė teikia aukščiausio lygio medicinos pagalbą Šiaurės Rytų regiono gyventojams.
Nuolat atsinaujinanti gydymo įstaiga žengia modernių ir naujų gydymo metodų taikymo keliu.
Šiandien Respublikinė Panevėžio ligoninė turi 685 lovas, 2053 darbuotojus, iš jų 378 gydytojai, 746 slaugytojai.
Pastaruoju metu Respublikinėje Panevėžio ligoninėje dirba 11 mokslo daktarų gydytojų.
Per metus Panevėžio ligoninė skaičiuoja 530 000 apsilankymų, joje atliekama virš 20 000 chirurginių operacijų.
Ligoninės kolektyvą sveikino koncertą surengęs šlagerių karalius panevėžietis Kastytis Kerbedis. Ž. Večiorkutės JP. nuotr.
Panevėžio ligoninė, kaip gydymo įstaiga, visuomet užėmė svarbią vietą ne tik regione, bet ir šalyje. Joje visais laikais dirbo išskirtinės asmenybės, gyvenimą pašventusios pacientams ir medicinai.
Nuo 1918 m. pabaigos apskrities ligoninėje savo iniciatyva pradėjo dirbti iš Krokuvos atvykęs gydytojas Pranas Mažylis.
Vėliau jis tapo Panevėžio ligoninės direktoriumi, dirbo chirurgu.
Jam talkino Panevėžio krašto žmogus, jaunystėje palikęs savo pėdsakus ir Panevėžio ligoninėje, Vladas Kuzma – garsus chirurgas, profesorius akademikas.
Gydytojas Antanas Didžiulis – patologijos tyrimų pradininkas, kartu su Pranu Mažyliu, Vladu Kuzma buvo vieni iš pirmųjų gydytojų, kūrusių sveikatos priežiūros sistemą Panevėžyje.
Petras ir Liudvika Knizikevičiai – medikų šeima iš pašaukimo. Minint ligoninės jubiliejų, nusipelniusi Lietuvos gydytoja, visuomenininkė L. Knizikevičienė pristatė jau penktąją knygą „Panevėžio medikai“.
Ilgiausiai Panevėžio ligoninei vadovavo gydytojas Česlovas Gutauskas, 1975 m. paskirtas eiti šias pareigas, o 2013 m. išėjęs į užtarnautą poilsį.
Šimtmetį veikiančios Panevėžio ligoninės sienos mena ne tik ligonių istorijas.
Pirmąją karo dieną, 1941 m. birželio 22-ąją, Panevėžio apskrities ligoninė buvo paversta karo ligonine, kurioje čekistai suėmė tuometį jos vedėją ats. plk. Juozą Žemgulį, chirurgus Antaną Gudonį ir Stasį Mačiulį ir seselę Z.E. Kanevičienę.
Visi jie žiauriai tardyti ir nukankinti. 1943 m. rugsėjo 23 d. ligoninės kieme atidengtas skulptoriaus Bernardo Bučo sukurtas ir vėliau skulptoriaus Algimanto Vytėno restauruotas paminklas nukankintiems gydytojams.
