P. Židonio nuotr.

Husarų būriui – panevėžietiškos sutiktuvės (fotogalerija)

Penktadienio popietę Panevėžį sudrebino motociklų gausmas. Į miestą užsuko motorizuoto žygio per Lietuvą dalyviai – motošauliai – ir juos šioje kelionėje lydėję Kelių policijos pareigūnai.

Valstybės dieną vidurdienį prasidėjęs žygis motociklais per Lietuvą skirtas ne vien šiai progai paminėti. Jo metu visuomenė supažindinama su Šaulių sąjungos veikla, puoselėjamos senosios tradicijos, kartu ir renkama parama Ukrainai.

Žygio dalyviai su kovine šaulio ekipuote ir ginkluote liepos 6-ąją iš Kauno iškeliavo į Palangą, tuomet per Šiaulius pasiekė Panevėžį. Bet ir jis nebuvo galutinė stotelė. Dar vakar šauliai užsuko į Ukmergę, o šiandien kelionę baigs Kernavėje, per keturias dienas įveikę 800 kilometrų.

Istorinių tradicijų sekėjai

Kauno Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės motošaulys Kęstutis Ščevinskas sako, kad motošauliai – atskiras būrys, tačiau kiekvienas jo narys priklauso kitai šaulių kuopai.

„Pratybose dalyvaujame kituose daliniuose, bet čia susirinko motociklais besižavintys, laisvalaikiu baikeriaujantys entuziastai“, – aiškino žygio dalyvis.

Motošaulių būrys buvo įkurtas siekiant pratęsti Abiejų Tautų Respublikos sparnuotųjų husarų istorinę atmintį bei tradicijas. Tik mūsų dienomis žirgus pakeitė motociklai.

K. Ščevinskas sako esantis išrinktas vyriausiuoju husaru – rotmistru.

Ši motošaulių oficiali išvyka – pirmoji, tačiau neabejojama, kad taps tradicinė.

Pasak K. Ščevinsko, pirmaspasitikrinimas vyko pernai rudenį, kai visi važiavo į Liubavą atidengti paminklo partizanui Juozui Lukšai-Daumantui.

„Tai buvo dar neoficiali išvyka. Pamatėme, kad žmonės domisi, kas tie husarai, kokios jų tradicijos“, – džiaugiasi jis.

Vietoje žirgų – motociklai

Pasak K. Ščevinsko, šis žygis – ne vien šventinis būrio prisistatymas visuomenei.

Kelionėje bendraujant su žmonėmis, supažindinama su visa Šaulių sąjungos veikla, renkamos lėšos Ukrainai. Už jas bus perkamas specialus motociklas ukrainiečių kariuomenei – tokios transporto priemonės labai pasitarnauja, kai reikia tikslą pasiekti sunkiai išvažiuojamais keliais.

Dar nebaigus maršruto K. Ščevinskas teigė jau galįs pasakyti, kad iniciatyva pavyko: motošauliai visur pasitikti itin svetingai.

„Tiesa, mes pasinaudojome dar viena traukos priemone – garsiai burzgiančia technika, – juokavo rotmistras. – Atjotume žirgais – lygiai taip pat gražiai atrodytume, bet 800 kilometrų jais neįveiktume. Todėl pasinaudojome geležiniais žirgais.“

Kiekvienas žygio dalyvis važiavo nuosavu motociklu, tad turėjo ką papasakoti visiems susidomėjusiesiems. Ypač jaunimui, mažesniems vaikams, kurių ne vienas teiravosi, ar galima būti mažaisiais šauliais.

K. Ščevinsko teigimu, dėmesys Šaulių sąjungai didelis ir jis auga sulig kiekviena diena.

Prasidėjus karui Ukrainoje, vien Kauno rinktinėje sulaukta bemaž 2 000 naujų paraiškų.

Drąsiausios buvo mamos

Kaunietis žygio dalyvis, šaulys Audrius Šarakauskas sako į Šaulių sąjungą įstojęs 2018-aisiais.
„Nori taikos – ruoškis karui“, – įvardija apsisprendimo priežastį jis.

Be to, paskatino ir meilė tėvynei – ypač kai už sienų tokie kaimynai, sako vyras.

Tačiau, A. Šarakausko įsitikinimu, tai bet kuriuo atveju būtų buvęs vertas pasirinkimas, nes Šaulių sąjungos veikloje dalyvaujantys žmonės – puikūs.

„Kad bet kas nariu netampa, dar kartą įsitikinau per šį žygį, – sako vyras. – Aš esu labiau „sofos baikeris“ – velkuosi gale, bet niekas man nė pusės žodžio dėl to nepasakė. Visi sukandę dantis važiuoja, vienas kitam padeda!“

A. Šarakauskui džiugu, kad ir visuomenės reakcija į ratuotus husarus – pozityvi.

„Kad ir keista, labiausiai motociklais ir ginklais domisi mamos“, – būtent jos, šypsosi motošaulys, pirmosios padrąsina vaikus prieiti.

P. Židonio nuotraukos